Jau daugiau nei savaitę žmonės aktyviai aptarinėja Rusijos tyrimų komiteto pirmininko, prezidento V.Putino parankinio Aleksandro Bastrykino politinį straipsnį, kuris buvo išspausdintas žurnale „Komersant-Vlast“.
Tokio rusų sujudimo priežastis aiški: autoriaus išsakytos idėjos yra grupės žmonių, kurie, kaip manoma, priklauso artimai Rusijos prezidento aplinkai, manifestas.
Ir šis programinio pobūdžio straipsnis nėra palankus valstybės vadovui.
Autorius beveik atvirai tvirtina, kad dabartinė Rusija jau nėra stabili valstybė su autoritetinga valdžia ir aplink ją susitelkusiais piliečiais, pasirengusiais atlaikyti bet kokius išbandymus.
Priešingai: valstybė atsidūrė ties suirimo ir žlugimo slenksčiu. O padėtis tokia bloga, kad Rusiją gali išgelbėti tik nepaprastosios priemonės, kurios galėtų ir turėtų pakeisti šalies valstybinės santvarkos pagrindus.
Iš esmės V.Putinas kaltinamas per savo 16 vadovavimo metų Rusiją įstūmęs į katastrofą. Beje, kaltintojas – ne koks nors opozicionierius, o vienas artimiausių prezidento padėjėjų.
Kai kurie Rusijos visuomenės sluoksniai A.Bastrykino straipsnį vertina kaip būsimo lyderio, galbūt net kaip prezidento paraišką. O, kaip žinoma, dabartinis šalies vadovas nemėgsta, jei kas nors įžengia į jo valdas. Intrigą dar labiau kaitina paties V.Putino tylėjimas.
Nekenčiamos struktūros vadas
A.Bastrykinas su Rusijos prezidentu V.Putinu pažįstamas nuo studijų laikų: aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie kartu mokėsi Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakultete.
Beje, būsimasis Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas buvo studentų grupės seniūnas.
SSRS gyvavimo laikais A.Bastrykinas padarė sėkmingą komjaunuolio karjerą, devintojo dešimtmečio pradžioje užėmė aukštą Leningrado srities sąjunginės Lenino komunistinės jaunimo sąjungos komiteto sekretoriaus postą.
Bet paskui iškrito iš rikiuotės ir į aukštus valstybės postus galėjo grįžti tik tuomet, kai jo moksladraugis V.Putinas tapo Rusijos prezidentu.
2006-aisiais A.Bastrykinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos generalinio prokuroro pavaduotoju, o mažiau nei po metų – Rusijos tyrimų komiteto vadovu.
Užėmęs šį postą, jis tapo vienu įtakingiausių šalies valdininkų. A.Bastrykino vadovaujamas tyrimų komitetas tapo opozicijos viena nekenčiamiausių Rusijos autoritarinės valdžios struktūros žinybų.
Būtent tyrimų komitetui paprastai patikimos opozicionieriams iškeltos baudžiamosios bylos. Iš daugelio jų sklinda įrodymų suklastojimo kvapas.
Faktiškai visi, kurie dabartinėje Rusijoje priskiriami prie politinių kalinių kategorijos, į kaltinamųjų suolą pateko dėl A.Bastrykino vadovaujamų darbuotojų veiklos.
Kaltina dėl terorizmo
Tačiau atrodo, kad straipsniu gana nekaltai skambančiu pavadinimu „Pribrendo laikas užkirsti kelią informaciniam karui“ pagrindinisRusijos tardytojas akivaizdžiai peržengė savo įgaliojimų ribas.
Šis A.Bastrykino rašinys – išplėstinė apžvalga apie padėtį kovojant su vadinamuoju terorizmu.
Pabrėždadamas, kad pastaruoju metu padaugėjo „ekstremistinių nusikaltimų“, autorius siūlo imtis būdų padėčiai gerinti.
Straipsnyje kalbama apie valstybinės ideologijos ir cenzūros, kurias dabartiniu metu draudžia Konstitucija, įvedimą. Jis aiškina, kad būtina įvesti griežtas priemones prieš informacinį karą, Vakarų nukreiptą prieš Rusiją.
„Pastarąjį dešimtmetį Rusija ir keletas kitų šalių gyvena vadinamojo hibridinio karo, kurį pradėjo JAV ir jos sąjungininkai, sąlygomis. Karas vyksta įvairiomis kryptimis – politine, ekonomine, informacine ir teisine. Beje, pastaraisiais metais jis išaugo į kokybiškai naują atviros priešpriešos fazę“, – rašo A.Bastrykinas.
Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas mano, kad ekstremizmo, pirmiausia islamiškojo, bet ne vien tik tokio, banga užliejo pasaulį dėl tikslingų JAV pastangų, nukreiptų Eurazijos regionui destabilizuoti.
Ji tvirtina, kad Vašingtonui pavyko sugriauti SSRS supriešinus vieną su kita čia gyvenusias „broliškas tautas“, o dabar tas pats patikimas instrumentas naudojamas konfliktams tarp Rusijos ir jos artimiausių kaimynų įžiebti.
„Būtinas griežtas, adekvatus ir lygiavertis atsakas. Tai ypač aktualu būsimųjų rinkimų ir galimos rizikos sąlygomis, kai gali suaktyvėti politinę padėtį destabilizuojančios jėgos. Užteks žaisti pseudodemokratiją vadovaujantis pseudoliberaliomis vertybėmis“, – į V.Putino daržą akmenį meta straipsnio autorius.
Nauja Rusijos vizija
Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas siūlo iš pradžių sukurti valstybės ideologinės politikos koncepciją: „Jos pamato elementu galėtų tapti nacionalinė idėja, kuri tikrai sutelktų vieningą daugiatautę rusų liaudį.
Koncepcija galėtų numatyti konkrečias ilgalaikes ir vidutinės skubos priemones, nukreiptas į ideologinį auklėjimą ir mūsų augančios kartos švietimą.“
Tačiau, kaip tvirtina A.Bastrykinas, jėgos žinyboms taip pat atsirastų darbo.
„Manau, tikslinga, kad priežiūros ir kontrolės institucijos atliktų didelio masto išsamų visų religinių, nacionalinių ir kultūrinių, jaunimo organizacijų veiklos patikrinimą. Jos išsiaiškintų, ar tų organizacijų veikla neprieštarauja federaliniams įstatymams, jeigu yra pagrindas manyti, kad jos užsiima uždrausta ekstremistine veikla“, – rašė A.Bastrykinas.
Tyrimų komiteto vadovui atrodo, kad Rusijoje reikia apsispręsti ir dėl interneto cenzūravimo ribų. Pasak jo, ši problema, suaktyvėjus žmogaus teisių gynėjų reikalavimams dėl informacijos ir jos sklaidos laisvės, pastaruoju metu sukelia aštrių diskusijų.
Interneto paslaugų teikėjams esą reikėtų parengti bendras taisykles, kuriomis remiantis būtų saugoma nustatytos apimties jų klientų ir vartotojų asmeninė informacija.
Ja teikėjai turėtų pasidalyti su Rusijos teisėsauga, jei tokių duomenų prireiktų kibernetinio saugumo pažeidimų tyrimams.
Anot A.Bastrykino, visuomeninėse vietose, kur yra prieigos prie interneto tinklo – bibliotekose, mokyklose, kitose mokymosi įstaigose, – esą būtina įrengti filtrus, kurie apribotų prieigą prie tinklalapių, kuriuose yra ekstremistinio pobūdžio informacijos.
Be to, esą tikslinga būtų numatyti administracinę tvarką, pagal kurią informacija įtraukiama į federalinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Taip pat siūloma blokuoti tinklalapių, kurie platina ekstremistinę, radikalią ir nacionalistinę informaciją, adresus.
Jei tokios informacijos turėtojai jos nelaiko keliančia grėsmę, tegu patys apskundžia atitinkamus įgaliotųjų valstybės organų veiksmus teismui ir ten įrodinėja savo teisumą
Bausti aneksijos kritikus
Negana to, A.Bastrykinas pasiūlė taikyti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie neigia Krymo referendumo rezultatus, – pagal analogiją su kai kuriose šalyse galiojančiomis sankcijomis dėl holokausto ar armėnų genocido neigimo.
Žinoma, visa tai autorius pateikia kaip rūpinimasi dėl tautos gerove ir siekį apsaugoti rusus nuo svetimų valstybių įtakos.
Straipsnyje tvirtinama, kad „tam tikros ekstremistinės veiklos ypatumai“ susiklostė Krymo federalinėje apygardoje. Ten, pasak A.Bastrykino, bandoma suformuoti antirusiškas nuotaikas, o klastojant istorinių faktų duomenis ir iškraipant šiuolaikinių įvykių aiškinimą, norima pasėti abejonę dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos referendumo rezultatų.“
A.Bastrykinas mano, kad į federalinį įstatymą „Apie priešinimąsi ekstremistinei veiklai“ įtrauktą ekstremizmo sąvoką reikėtų įtraukti ir Krymo referendumo rezultatų neigimą: „Būtina ryžtingai užkirsti kelią ir tikslingai mūsų valstybės istorijos falsifikacijai.
Dėl to gali būti pasiūlyta prie ekstremistinės veiklos priskirti ir duomenų apie istorinius faktus ir įvykius falsifikaciją.“
Sulauks rėmėjų?
Pasipylė daugybė komentarų, skirtų vadinamajam „A.Bastrykino balandžio manifestui“. Rusijos politologai atkreipia dėmesį, kad dabar, kai rusų visuomenė patiria didelę propagandinę Kremliaus įtaką, daugelis tyrimų komiteto pirmininko tezių sulauktų Rusijos gyventojų paramos.
Didelė visuomenės dalis pritaria minčiai, kad SSRS sugriauta dėl užsienio įtakos, o tarptautiniai konfliktai anuomet ir dabar yra JAV poveikio padarinys.
Atsiras nemažai šalininkų, kurie palaikys idėją uždėti kontrolės apynasrį interneto vartotojams ar kovoti prieš Rusijos istorijos „klastotes“.
Anot politologų, bet kokia politinė partija, pasitelkusi šias bei kitas tezes ir jas įtraukusi į rinkimų kampaniją, galėtų tikėtis ryškaus balsų skaičiaus padidėjimo.
Vis dėlto kai kas gali rusams kelti nerimą: straipsnyje kalbama apie bet kokias ribas peržengiančių teisėsaugos struktūrų teisių ir įgaliojimų išplėtimą.
Didžiausia grėsmė, kurią kelia A.Bastrykino idėjos dabartinėms žaidimo sąlygoms, – siūlomos permainos būtų neatšaukiamos. O tai patinka ne visiems.
„Šis straipsnis įdomus ne dėl to, kad jį parašė A.Bastrykinas, o todėl, kad parodo, jog aukščiausi Kremliaus valdininkai apimti tokių nuotaikų“, – sako vyriausiasis radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas.
Jam pritaria politologas Fiodoras Kramšeninikovas: „Sprendžiant iš A.Bastrykino straipsnio, aukščiausi valdžios atstovai nieko gero nelaukdami iš ateities ir Rusijos piliečių, atvirai ruošiasi žūtbūtinei kovai prieš bet kokį pasikėsinimą į jų galimybę išlikti valdžioje.“
Anot F.Kramšeninikovo, Rusijos tyrimų komiteto vadovas nedviprasmiškai įspėja: nesvarbu, į kokią bedugnę garmėtų Rusijos ekonomika, kokios nelaimės užgriūtų jos piliečius, valdžia bet kokį nepasitenkinimą iš anksto pateiks kaip aktyvios Vakarų specialiųjų tarnybų veiklos padarinį, ekstremizmą, terorizmą ir ryžtingai tai slopins.
Taip mano ne tik A.Bastrykinas. Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, trečias pagal rangą oficialios Rusijos valdžios nomenklatūros žmogus, jau pareiškė, kad šalies tyrimų komiteto vadovo A.Bastrykino pasiūlytos priemonės, kurios turi sustiprinti priešinimąsi ekstremizmui ir išorės grėsmėms, vertos išsamaus svarstymo.
Beje, po Maskvą sklando ir kitos kalbos: apie tai, kad V.Putinui gali atrodyti, jog pagrindinis šalies tardytojas įlindo ne į savo reikalus, o jo siūlomam maksimaliam kontrolės varžtų užveržimui dabar netinkamas laikas. Tačiau Rusijos prezidentas vis dar tyli.
Interneto cenzūros kampanija
Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas, turintis glaudžius ryšius su prezidentu V.Putinu ir Stačiatikių bažnyčios vadovais, tapo Maskvos vėliavnešiu siekiant labiau kontroliuoti šalies gyventojams prieinamą interneto erdvę ir JAV technologinę įtaką.
Regis, geriausią tokios kontrolės pavyzdį jis mato Kinijoje, nes būtent šios šalies delegaciją pasikvietė aptarti interneto situacijos. Į Maskvą šią savaitę atvyko kinai, savo šalyje laikomi interneto cenzūros sistemos architektais.
Kremliaus valdžia dabar tikisi išmokti iš Kinijos technikų, kaip išfiltruoti duomenis, kad Rusijos internautus pasiektų tik politiškai paranki režimui informacijos dalis. Pats K.Malofejevas taip tikisi iš rusams prieinamos interneto erdvės pašalinti JAV įtaką.
„Rusai niekada nemanė, kad vien dėl to, jog jie pirmieji pakilo į kosmosą ar atrado Antarktidą, ten reikia laikytis sovietų įstatymų, – viename interviu piktinosi K.Malofejevas. – Tačiau amerikiečiai turi kaubojišką požiūrį: „Dabar mes visą gyvenimą viską reguliuosime iš Amerikos, nes mes taip norime.“
Pats interneto cenzūra norintis užsiimti K.Malofejevas tikina, kad reikia užblokuoti interneto svetaines, kuriose yra informacijos apie savižudybes ar pornografinio turinio. Tačiau opozicija mano, kad taip tik pridengiami siekiai nutildyti disidentų balsus ir nuslėpti informaciją apie prastėjančią ekonominę Rusijos situaciją, apie kurią rašo Vakarų šaltiniai.
