Trilijonas dolerių: Kinijos lyderiai įklimpo į Panamos skandalą

Honkongo didžiųjų bankų šešėlyje ištisos eilės valiutos keityklų slapta vykdo greitus ir anoniminius pinigų pervedimus. Tačiau žvilgtelėjus arčiau matomi milžiniški, ankščiau nematyti srautai pinigų, kurie iš Kinijos plaukia per keityklas į užsienio įmones.

Iš teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ duomenų bazės pavogti 11,5 mln. dokumentų parodė, kaip Kinijos lyderių šeimos lengvatinių mokesčių įmonėse slėpė pinigus.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras (ICIJ) ištyrė dokumentus ir atskleidė, kad beveik vienas trečdalis visų „Mossack Fonseca“ klientų buvo iš Kinijos ir Honkongo. Paaiškėjo, kad Kinija buvo didžiausia šios įmonės rinka, o Honkonge buvo daugiausiai veiklos turintis „Mossack Fonseca“ biuras.

Pelningas „Mossack Fonseca“ verslas Kinijoje įrodė, kad šalies turtingiausieji ir labiausiai pasiturintys dažnai naudojosi lengvatinių mokesčių įmonėmis, kad slėptų ir judintų didžiules pinigų sumas.

Maždaug 1 trilijonas dolerių (apie 877,5 mlrd. eurų) pernai išplaukė iš Kinijos ir išsėmė šalies užsienio valiutų išteklius. Iš tiesų, tokio dydžio finansinis srautas gali suniokoti visus Kinijos ekonomikos pamatus.

Būtent žmonės, kurie turėtų rūpintis šalies gerbūviu ir ateitimi – Kinijos lyderiai, politikai, elitas bei jų artimieji – buvo tie, kurie užsienio įmonėse slėpė savo turtą.

Mažiausiai septyni dabartiniai ir buvę lyderiai, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir dar du aukščiausio rango vadovus, turėjo sąsajų su lengvatinių mokesčių įmonėmis, kurias padėjo įkurti Panamos teisinių paslaugų įmonė „Mossack Fonseca“.

Daugelis „Panamos dokumentuose“ aptiktų vardų ir ankščiau buvo susiję su lengvatinių mokesčių įmonėmis, ir jau ne vieną kartą buvo patraukę žiniasklaidos dėmesį. Tačiau informacijos nutekinimas įvyko Kinijai problematišku laikotarpiu ir galimai įves daug sumaišties.

Lengvatinių mokesčių įmonių turėjimas kol kas neprieštarauja Kinijos įstatymams, tačiau slapta finansinė veikla iškėlė daugybė nepatogių klausimų apie šalies elitą, jų šeimas ir jiems artimus žmones.

Iš Kinijos Komunistų partijos pareigūnų yra tikimasi, kad jie turi gyventi „švarų“ ir skaidrų gyvenimą, o pasak partijos konstitucijos bet koks pelno gavimas dėka politinio posto arba pareigų yra smerktinas. Juo labiau pareigūnų šeimos neturėtų finansiškai išnaudoti savo sąsajų su valdžios aukštumose esančiais artimaisiais.

Honkongo Sičio universiteto politinis analitikas Willy Lamas tvirtino, kad prezidentas Xi Jinpingas save viešumoje visą laiką pristatė, kaip „moralės ir taupumo įsikūnijimą“.

„ Lengvatinių mokesčių įmonėse slėpti didžiules pinigų sumas iš principo kertasi su Xi Jinpingo mokymais ir visiems žinomomis Komunistų partijos konvencijomis, – aiškino W.Lamas. – Sunku atsakyti ar vyriausiųjų pareigūnų vaikai savo turtus susikrovė nelegaliai, nes Kinijos teisinė sistema yra labai neskaidri“.

Tarp dokumentų buvo rasti ilgi pokalbiai vykę elektroniniais laiškais, kuriuose paaiškėjo, kad „Mossack Fonseca“ nuolatos padėdavo politinių sąsajų turintiems klientams tapti lengvatinių mokesčių įmonių akcininkais.

Nors tarptautinė teisė skelbia, kad įmonė turėjo atidžiai ištirti klientų gyvenimo ir finansinę istoriją, „Mossack Fonseca“ to nepaisė.

Pavyzdžiui, Panamos teisinių paslaugų įmonė padėjo Kinijos prezidento Xi Jinpingo svainiui Dengui Jiagui įkurti tris lengvatinių mokesčių įmones Jungtinės Karalystės Mergelių salose 2004 ir 2009 metais. Tačiau „Mossack Fonseca“ nesugebėjo ištirti svarbių Dengo Jiagui politinių pažinčių.

Kol kas nėra aišku, kam buvo naudojamos tos trys įmonės, tačiau tuo metu, kai Xi Jinpingas tapo Komunistų partijos lyderiu 2012 metais, viena Dengo Jiagui įmonė jau buvo likviduota, o dar dvi buvo nebeveikiančios.

Tačiau jokiu būdu negalima nepaisyti įvykiuose slypinčios ironijos: nuo pačių pirmųjų dienų prie Kinijos vairo Xi Jinpingas aršiai kovojo su korupcija valdančioje partijoje. Vien tik 2015 metais daugiau nei 300 tūkst. buvo nubausti dėl to, kad pažeidė partijos įstatymus dėl korupcijos.

Tačiau tai, kas įvyko su „Mossack Fonseca“ toli gražu nėra vienintelis tokios turto judinimo pavyzdys ir būtų naivu manyti priešingai. Turtingi kinai naudojo Honkongą, kad apsaugotų savo turtą, jį pervedę į užsienį.

„Žmonės nerimauja laikyti savo pinigus Kinijoje dėl dviejų priežasčių, – aiškino Honkonge dirbantis nepriklausomas Kinijos analitikas Andrewas Collieras. – Pirma, Kinijos ekonomika pradėjo lėtėti. Antra, valdžia bandė išvalyti visą korupciją šalyje, todėl kai kurie žmonės pradėjo bijoti dėl jų kapitalo saugumo ir pradėjo turtą perkelti į užsienį“.

Honkongas tapo pagrindiniu taikiniu tiems, kas bandė sustabdyti iš Kinijos išplaukiančių pinigų srautą. Praėjusį mėnesį su korupcija kovojantis biuras pripažino, kad didžiausios pinigų sumos į užsienį iškeliauja būtent per Honkongą. Biuras pažadėjo sustabdyti šį procesą, nors daugelis mano, kad tai gali būti itin sudėtingas – arba iš viso neįmanomas – uždavinys.

Pernai maždaug 600 mlrd. dolerių (apie 527,4 mlrd. eurų) iš Kinijos buvo pervesti atvirai nepaklūstant Kinijos bankų taisyklėms. Kiekvienas Kinijos pilietis kasmet į užsienį gali pervesti daugiausiai 50 tūkst. dolerių (43,9 tūkst. eurų), todėl didesnės sumos dažniausiai judinamos nelegaliai, naudojantis sudėtingais ir komplikuotais pervedimais.

Vienas BBC žurnalistų pakalbintas valiutos keitėjas paaiškino, kaip jis savo klientams padėdavo pervesti pinigus į užsienį: jis dideles pinigų sumas laikė daugelyje vadinamų „zombių“ sąskaitų Kinijoje, Honkonge, Vietname ir Filipinuose.

Norėjęs išvengti teisėsaugos ir valdžios dėmesio, pinigų keitėjas naudojo bankų sąskaitas, kurios vis dar priklausė jau mirusiems žmonėms.

„Aš gaunu savo kliento pinigus į vieną sąskaitą, vienoje šalyje, o tada pervedu sumą jiems reikalinga valiuta į kitą sąskaitą, kitoje šalyje“, – besišypsodamas atskleidė valiutos keitėjas.

Tačiau kas nutiktų, jei Kinija imtųsi griežtesnių priemonių kovoti su valiutų keitėjais ir pradėtų nuoširdžiai laikytis savo įstatymų?

„Panika – visur pasklistų panika“, – bylojo valiutos keitėjas.

Kinijoje turto judėjimas ir pinigų pervedimai remiasi baime bei nerimavimu dėl ateities.

„Žmonės netiki, kad finansinius ir ekonominius sprendimus priimantys ekspertai gali viską sutvarkyti, – šnekėjo politinis analitikas W.Lamas. – Todėl, jei kas nors turi vieną ar du milijonus dolerių, būtų kvaila bent pusės viso šio turto nelaikyti užsienyje. Ir visa tai dėl to, kad labai retai kas nors tiki Komunistų partijos ateitimi“.

Tie, kurie negali naudotis valiutų keitėjų paslaugomis kartais deda viltis į kitus žmones, kurie per sieną perneša storus banknotų pluoštus.

„Jei mano klientai nori emigruoti arba investuoti į užsienio įmonę, jiems reikalinga mano pagalba, – aiškino vienas pinigus gabenantis žmogus. – Kartais pinigus prisirišu prie savo kūno arba juos nešuosi mažame krepšyje. Muitininkai visados apieško žmones, kurie turi daug daiktų arba atrodo susijaudinę, todėl aš stengiuosi elgtis normaliai“.

Tačiau kodėl turėtų rūpėti, kad Kinijos turtingiausieji savo pinigus siunčia iš šalies?

Visi iš Kinijos išsiunčiami pinigai galų gale kažkur nukeliauja, o šis milžiniškas turto srautas privertė pakilti nekilnojamo turto kainas visame pasaulyje.

Pasak nekilnojamo turto tinklalapio „juwai.com“ klientai iš Kinijos pernai išleido daugiau nei 52 mlrd. dolerių (45,6 mlrd. eurų) pirkdami nuosavybę užsienyje.

Honkongą lankantys žmonės iš visos Kinijos dažnai išleidžia dideles sumas pinigų prisipirkti prabangos prekių. Tas pats nutinka ir su turtingiausiais ir labiausiai įtakingais kinais: jie nusprendžia savo pinigus išleisti ir investuoti kažkur kitur, o ne savo šalyje.

Nors Kinijos elito turtą saugo lengvatinių mokesčių įmonės, visa to rezultatas yra labiau pažeidžiama ir silpnesnė šalis, o to pasekmės gali būti nežinomos, bet toli siekiančios.