Mažai ką nustebins tai, kad Rusijos politikai bei elitas buvo giliai įsivėlę į Panamos skandalą. Šie svarbūs visuomenės veikėjai su Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ pagalba lengvatinėse mokesčių įmonėse slėpė dideles pinigų sumas, taip vengdami mokesčių ir sankcijų.
Pažvelgus iš demokratinio Vakarų pasaulio perspektyvos stulbina tai, kad 11,5 mln. nutekintų dokumentų neišjudino Rusijos piliečių protestuoti gatvėse ir reikalauti fundamentalių pokyčių.
Juo labiau, kad dokumentuose galima rasti įkalčių, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojosi lengvatinių mokesčių įmonėse, net jei jis ir nebuvo tiesiogiai įvardintas.
„Rusijos visuomenė jau pripratusi prie to, kad korupcija vos nėra neišvengiama aukščiausiuose valdžios sluoksniuose“, – tvirtino Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Baimė ir cinizmas Rusijoje
„Panamos dokumentai“ labiausiai buvo cituojami Rusijos opozicijos atstovų, tačiau dauguma šalies gyventojų – neturėdami priėjimo prie alternatyvių žinių šaltinių – apie „Mossack Fonseca“ duomenų nutekinimą gavo tik šališką informaciją.
Be abejonės Rusijos žiniasklaida buvo suinteresuota vengti bet kokių Rusijos elito ir V.Putino sąsajų su Panamos skandalu. Vietoje to buvo susitelkta ties užsienio lyderių kritikavimu ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pilietinė visuomenė Rusijoje sureagavo ne itin pilietiškai.
„Visuomenės reakcija aiškiai parodė, kur yra laisva visuomenė, kuri gali reaguoti nebijodama sankcijų ir prievartos formų, o kur yra ciniškai nusiteikusi visuomenė, kurios nebeveikia tokie skandalai“, – paaiškino profesorius T.Janeliūnas.
TSPMI profesorius taip pat pabrėžė, kad suvaržytose visuomenėse žmonės gali bijoti, kad protestai bus žiauriai numalšinami arba paprasčiausiai bus prisidaroma bėdos viešai šnekant apie prieštaringai vertinamas temas.
„Viešas dalyvavimas Rusijoje gali sukelti nemažai bėdų ir turbūt didelė dalis visuomenės pagalvoja ar jiems verta prasidėti, neturint konkrečių sėkmės šansų“, – sakė profesorius.
Manoma, kad „Panamos dokumentai“ konkrečiai neįvardijo V.Putino dėl to, kad nutekintos informacijos mastas buvo per didelis, kad nusitaikytų į vieną konkretų asmenį ir dėl to, jog Rusijos prezidentas tvarkydamas savo finansinius reikalus galėjo elgtis atsargiau, nei kiti politikai.
Tikėtina, kad V.Putinas naudojo kiek įmanoma daugiau tarpininkų ir patikimų žmonių, kurių vardu galėjo vykdyti pervedimus į lengvatinių mokesčių įmones, kad išvengtų susekimo.
Tačiau kaip bebūtų, tie žmonės, kurie mano, kad jų pareiga yra atsekti kompromituojančias sąsajas tai ir padarys, o apatiški piliečiai ir toliau palaikys giliai į korupciją įklimpusius lyderius.
Ukrainos politinė mozaika
„Panamos dokumentuose“ buvo tiesiogiai minimas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tačiau šalyje taip pat kaip ir Rusijoje nekilo didelis skandalas. Ar gali būti, kad nutekinimas P.Porošenkai vis dar gali turėti politinių pasekmių?
„Sunku spręsti, nes Ukrainos vidaus situacija labai komplikuota ir ji tokia buvo dar prieš pasirodant šitai informacijai“, – svarstė profesorius T.Janeliūnas.
Iki „Mossack Fonseca“ duomenų nutekinimo Ukrainoje buvo sprendžiami esminiai politiniai klausimai: Ar reikėtų rengti pirmalaikius parlamento rinkimus? Ar iš naujo formuoti vyriausybę? Kiek pasitikėjimo išlaiko dabartinė valdžia?
Dėl to P.Porošenkos paminėjimas „Panamos dokumentuose“ tebuvo viena detalė itin sudėtingoje ir painioje politinėje situacijoje.
„Ukrainoje nebuvo tiek daug dėmesio skirta šiems pranešimams, nes visas kontekstas yra labai sudėtingas, komplikuotas ir tai tėra viena mozaikos detalė“, – pabrėžė TSPMI profesorius.
Vangūs Vakarai?
Dar vienas dalykas greičiausiai nustebinęs Panamos skandalą sekusius skaitytojus buvo tai, kad JAV žiniasklaida į „Mossack Fonseca“ dokumentų nutekinimą reagavo vangiai, ypač palyginus su Islandijos arba Jungtinės Karalystės visuomenėmis.
Profesoriaus T.Janeliūno manymu visą tai paaiškina Jungtinėse Valstijose vykstantys pirminiai rinkimai, kuriuose kandidatai kovoja dėl partijų nominacijos. Taip pat „Panamos dokumentuose“ buvo neužfiksuota ypatingai žinomų JAV viešumos veikėjų arba politikų.
„Tai, kas vyksta kitur yra užsienio naujienos, kurios amerikiečiams yra antraeilis dalykas, – paaiškino profesorius. – Jiems labiau rūpi vidaus reikalai“.
Tačiau menka tikimybė, kad Jungtinių Valstijų verslininkai ir politikai nebuvo įkūrę lengvatinių mokesčių įmonių. Labiausiai tikėtinas atvejis yra tai, kad JAV klientai savo reikmėms galėjo rinktis kitas teisnių paslaugų įmones, nebūtinai „Mossack Fonseca“.
Pavyzdžiui, net trečdalis „Mossack Fonseca“ klientų buvo iš Kinijos ir Honkongo, todėl gali būti įmanoma, kad skirtingos įmonės specializuojasi skirtinguose regionuose.
Didžiausiu „Panamos dokumentų“ netikėtumu greičiausiai galima būtų laikyti patį skandalo mastą, kai pasimatė, kiek įvairiausių šalių politikų, lyderių ir viešų veikėjų buvo susiję su lengvatinių mokesčių įmonėmis ir slaptu verslu.
„Neskaidraus pinigų srauto valdymo ir politikos sąsaja yra ypatingai didelė net ir Vakarų – demokratinėse – šalyse, – šnekėjo profesorius T.Janeliūnas. – Mes įpratę kalbėti apie autoritarinių valstybių vadovų piktnaudžiavimą valdžia ir pinigų siekimą, bet nuo to nėra apsaugoti ir demokratinių šalių atstovai“.
„Korupcija arba pinigų slėpimas vis dar yra visuotinė, globali problema ir jos negalima skaidyti į pažangius Vakarus ir į necivilizuotas autoritarines valstybes“, – pabrėžė TSPMI profesorius.
