Kol Respublikonų partijos nominacijos siekiantys kandidatai kursto amerikiečių baimes dėl Islamo, tuo pačiu metu šalyje veikia mažai viešumo sulaukusi programa, kurios tikslas yra užkirsti kelią radikalizmui, įtraukiant į kovą pačius musulmonus.
Dearborno miestelis Mičigane yra artimiausias vieta, kurią Jungtinės Valstijos turi, kas bent iš tolo primena Briuselyje esantį Molenbeko rajoną, kuriame tikima gyveno ir ruošėsi kruvinuosius Briuselio bei Paryžiaus teroristinius išpuolius įvykdę džihadistai.
Amerikos arabų sostinė
Detroito priemiestyje esantis Dearbornas yra vadinamas „Šiaurės Amerikos arabų sostine“: jame stovi didžiausia JAV mečetė, arabų muziejus, o miestelio gatvėse galima rasti daugybę įvairių Artimųjų Rytų kavinių ir nusipirkti halal (tinkamai apdoroto musulmonams valgyti) maisto, įskaitant jautienos mėsainių greito maisto restorane „McDonald's“.
Tačiau dažnai miestelis tampa dešiniųjų pažiūrų radikalų taikiniu ir islamofobiškų pašaipų objektu. Pavyzdžiui, satyrinis „Fox News“ korespondentas Jesse'as Watersas praėjusį rudenį nuvyko į Dearborną ir vietinių gyventojų klausinėjo ar šie pasiilgo gyvenimo dykumoje.
Dearborno policijos vadas Ronas Haddadas tvirtino, kad kai keliauja po šalį jis labai dažnai susilaukia vieno konkretaus klausimo.
„Kas nors nuolatos ateina prie manęs, iškelia pirštą priešais mano veidą ir piktai paklausia „Ar žmonės jūsų bendruomenėje jums praneš apie teroro aktus?“, – atskleidė miestelio policijos vadas.
Be abejonės amerikiečiai iš tiesų nori sužinoti ar musulmonai yra pasirengę teisėsaugos pareigūnams pranešti apie nusikaltėlius, kurie taip pat yra musulmonai.
„Bendruomenės gyventojai ne tik kad praneštų apie ketinimus vykdyti išpuolius, jie jau yra mums pranešę apie tokius atvejus“, – bylojo R.Haddadas.
Bendradarbiauja su teisėsauga
Iš tiesų Dearbornas ir Molenbekas yra labai skirtingos vietos ir tai pasako labai daug apie tai, kaip radikalizacijos problemos ėmėsi spręsti JAV ir tokios šalys, kaip Belgija ir Prancūzija.
Dearborne kas trečias iš 95 tūkst. gyventojų yra arabų arba arabų-amerikiečių kilmės, o R.Haddado policijos departamentas bendruomenėje turi platų kontaktų tinklą. Pareigūnai taip pat dažnai lankosi miestelyje esančiose 38-iose mokyklose ir daugybėje mečečių.
Policijos vadas remia programą „Stepping Up“, kurioje kasmet apdovanojami gyventojai pranešę teisėsaugai apie nusikaltimus.
R.Haddadas tvirtino, kad mažiausiai du kartus per pastaruosius kelis metus bijodami „Islamo valstybės“ (IV) ir internetinės propagandos įtakos tėvai yra pareigūnams įdavę savo pačių sūnus.
Dar vienas panašus atvejis buvo, kai gimnazijos, kurioje mokosi daug musulmonų, moksleiviai policijai pranešė apie sunkumų prislėgtą bendraklasį.
Iš dalies tokie dalykai nutinka, nes gyventojai žino, kam konkrečiai jie gali skambinti atsiradus įtarimams dėl radikalizuojamų artimųjų.
R.Haddado programa JAV teisėsaugos ir kontrtrerorizmo pareigūnų akyse yra laikoma veiksmingu pavyzdžiu. Tačiau tai tėra tik viena programa iš daugelio, kurios sudaro mažai kam žinomą, bet visą šalį aprėpiantį tinklą, kurio tikslas yra sukurti stiprų ryšį tarp musulmonų bendruomenių ir teisėsaugos pareigūnų.
Politikai ardo pasitikėjimą
Kruvinuose Briuselio sprogdinimuose gyvybę prarado 31 žmogus, o dar 300 yra sunkiai sužeisti. Todėl nenuostabu, kad musulmonų bendruomenės tapo problematiška ir aršiai aptariama tema.
Ši tema tapo ypatingai opi Europoje, kai žurnalistai iš viso pasaulio keliavo į Briuselio ir Paryžiaus rajonus užfiksuoti integracijos nepaisančių musulmonų rajonuose gyvenančių žmonių pyktį.
Net JAV varžybose dėl partijų nominacijos prezidento rinkimuose svarbia tema tapo piliečių nusiteikimas prieš musulmonus. Donaldas Trumpas visur garsiai skelbė „Aš jums sakiau“, o viešoji nuomonė iš pirmo žvilgsnio palaiko jo siūlymą į šalį atvykti uždrausti visiems musulmonams. Tačiau prieštaringai vertinamas D.Trumpas nėra vienintelis kandidatas šnekantis tokiais žodžiais.
„Teisėsaugos pareigūnams reikia suteikti galimybes bei įrankius, kad jie sugebėtų patruliuoti ir užtikrinti saugumą musulmonų kaimynystėse iki gyventojams tampant radikalais“, – nurodė pagrindinis D.Trumpo konkurentas Tedas Cruzas.
Visi šie pasisakymai neramina JAV teisėsaugos pareigūnus, kurie iš tiesų deda pastangas kovoti su terorizmu. Šiuo metu musulmonų bendruomenėse jau yra įtvirtinta pakankamai teisėsaugos ir žvalgybos įrangos, kuri leidžia klausytis ir rinkti informaciją apie galimus teroro išpuolius.
JAV musulmonai – prieš radikalus
Turbūt labiausiai stebina tai, kad Jungtinėse Valstijose musulmonų bendruomenės toli gražu nėra radikalizuotos, o kaip tik stulbinančiai daug bendradarbiauja su pareigūnais ir valdžia.
JAV galima rasti įmantrių, bet ypatingai subtilių pastangų kovoti su terorizmu. Federalinis tyrimų biuras (FTB) musulmonų bendruomenėse yra giliai įtvirtinęs daugybę kontrterorizmo ir žvalgybos priemonių.
Šios priemonės daugiausiai susijusios su bendradarbiavimu su gyventojais ir skatinimu juos atskleisti ir dalintis informacija, o ne patruliavimu ir žvalgyba, kaip kad siūlė respublikonų partijos nominacijos siekiantys kandidatai.
Pasak JAV pareigūnų galutinis rezultatas yra teigimas, nes musulmonų kilmės gyventojai bendradarbiauja su teisėsauga, kad sustabdytų Islamo teroristus. Tokio lygio kooperaciją sunkiai galima rasti bet kur kitur, o Europai iki jos dar yra toli.
Nauja kontrteroristinė programa
Kitą savaitę prasidės didžiausia tokio pobūdžio federalinė kontrteroristinė programa, kuri apjungs kelias agentūras, o jai vadovaus JAV nacionalinio saugumo departamentas (DHS).
Dalį šios programos administruoja FTB, sukūręs „Bendros atsakomybės komitetus“ („Shared Responsibility Committees“), kurių tikslas yra instituciniu lygiu įtvirtinti ir apjungti federalinės bei vietinės teisėsaugos pareigūnus, psichinės sveikatos profesionalus, imamus ir kitus žmones.
Tikima, kad šie žmonės dirbdami kartu sukurs strategijas sustabdyti radikalizavimą ir iš naujo integruoti ekstremizmo paveiktus asmenis.
„Kol kas mes programą tik išbandome, – atviravo vienas vyresnysis teisėsaugos pareigūnas. – Kai su bendruomenėmis yra kooperuojama ir atsiranda pakankamai abipusio pasitikėjimo, kitas žingsnis yra kažkas panašaus į šią programą. Pagrindinė mintis buvo ta, kad ilgą laiką vykdomas procesas taptų labiau profesionalus“.
Spręs kertines problemas
Valdžia teigė, kad programos tikslas nėra pakišti įtariamuosius. Vietoje to, teisėsauga siekia kaip įmanoma labiau priartėti prie priežasties, dėl kurios žmogus galėjo tapti radikalu.
Programa taip pat siekia iš anksto surasti IV ir kitų ekstremistų propagandos paveiktus jaunuolius ir psichologų bei gydytojų pagalba jiems vėl padėti grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą.
Psichologams ir gydytojams bus leista susipažinti su slapta informacija, o „Bendros atsakomybės komitetai“ spręs ar įtariamieji bus siunčiami į kalėjimą dėl neabejotino ketinimo vykdyti nusikaltimą, ar jų atžvilgiu bus galima imtis kitų, alternatyvių priemonių.
Be abejonės dar vienas šios programos rezultatas bus tai, kad dar labiau sustiprės FTB tinklas žmonių, kurie bendradarbiauja su teisėsauga ir jai pateikia informaciją.
Keičia atgyvenusias programas
Tačiau toli gražu ne visos šios programos yra tokios subtilios, o kai kurios iš jų yra vertinamos ypatingai prieštaringai.
Pavyzdžiui Niujorko meras Billas de Blasio turėjo atšaukti miesto policijos departamento programą, dėl kurios praktiškai kiekvienas vyriškos lyties musulmonas buvo matomas, kaip įtariamasis.
Vienas FTB pagrindinių būdų sustabdyti potencialius teroristus yra operacijos, kurios sukuria sąlygas ekstremistams vykdyti savo planus, tačiau paskutinę akimirką nusikaltėliai yra sulaikomi kartu su įkalčiais. Deja, dauguma žmonių tokius spąstus mato kaip atgyvenusį metodą.
„Kai kuriais atvejais FTB galėjo savo rankomis įstatymų besilaikančius piliečius paversti teroristais, nes buvo vykdomos operacijos, dėl kurių įtariamiesiems buvo sukurtas noras elgtis radikaliai arba iš viso buvo pašalintos kliūtis jų planams“, – buvo skelbiama 2014 metų žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ ir Kolumbijos teisės mokyklos žmogaus teisių instituto tyrime.
Tame pačiame tyrime buvo rašoma, kad 2014 metais buvo suimti keturi musulmonai, kuriems FTB padėjo sugalvoti nusikaltimą, jam įvykdyti suteikė visas galimybes bei pašalino visas kliūtis ir būtent tokiu būdu „vienas tarsi iš Shakespeare'o pjesių nužengęs juokdarys buvo paverstas teroristu“.
Bostono tragedijos galėjo nebūti
Teisėsaugos pareigūnai tokios stiliaus operacijas gina nepaisydami tokių teroristinių išpuolių, kaip San Bernardine ir Bostono maratono metu.
Ekspertai tvirtino, kad šiais abiem atvejais agresyvios bendradarbiavimo su bendruomenėmis programos būtų padėjusios susekti San Bernardine šaudymą įvykdžiusį Syedą Rizwaną Farooką, kuris savo bute laikė šaunamuosius ginklus.
Taip pat manoma, kad buvo galima sustabdyti ir Tamerlaną Carnajevą, kuris visus trejus metus iki tragiškų įvykių Bostone elgėsi radikaliai, o apie tai žinojo jo vietinė mečetė.
Tačiau net atsižvelgus ir į neigiamus JAV kontrteroristinių programų aspektus yra aišku, kad Jungtinių Valstijų požiūris į musulmonų bendruomenės yra labiau niuansuotas nei tai, kas šiuo metu vyksta Prancūzijoje, kur policija seka tūkstančius žmonių, kurie gali nė iš tolo nebūti susiję su terorizmu.
Būtent ši niuansuota šalies prieiga sprendžiant problemas leidžia atsakyti, kodėl JAV teritorijoje atsiranda mažiau džihadistų nei Europoje, nors musulmonų radikalai ypatingai nekenčia Jungtinių Valstijų.
Patriotiški Amerikos musulmonai
Yra ir kitų priežasčių, kodėl Europoje atsiranda daugiau teroristų nei JAV. Be abejonės Europa yra geografiškai arčiau ir fiziškai jungiasi su Sirija ir kitomis vietovėmis, iš kurių kyla džihadistai.
Galbūt dėl atstumo arba dėl kitų priežasčių tokios teroristinės grupuotės, kaip „Al Qaeda“ dažniausiai nusitaikydavo į užsienyje esančias JAV karines bazes ir ambasadas.
Tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad svarbus veiksnys dėl to, kad JAV teritorijoje neatsiranda daug teroristų yra pačios amerikietiškosios musulmonų bendruomenės. Amerikos musulmonai dažnai yra labai gerai integruoti, patriotiški ir yra pasirengę padėti pareigūnams sustabdyti teroristų kėslus.
Imigrantai JAV laimingesni
Visa tai galima lyginti su musulmonais Prancūzijoje ir Belgijoje, kurių didžioji dalis yra nepatenkinti jaunuoliai iš Alžyro ir Maroko. Vakarų Europoje net 10 kartų daugiau žmonių nusprendžia prisijungti prie IV nei tai daro JAV gyventojai.
„Galiu be menkiausios abejonės pasakyti, kad per daugiau nei 10 metų, kuriuos esu pašventęs federalinei vyriausybei, arabų musulmonų ir pietų Azijos bendruomenės šioje šalyje tapo svarbiausiu ištekliu, kuris padeda apsaugoti tautą ir vystyti Amerikos vertybes“, – nurodė DHS pareigūnas vadovausiantis naujajai programai George'as Selimas.
„Amerikos musulmonai paprasčiausiai yra per daug laimingi, o apklausos rodo, kad jie yra labai patriotiški, – tvirtino radikalizacijos procesą tyrinėjusi Harvardo ekspertė Jessica Stern. – Jie yra labiau patenkinti kryptimi, kuria juda šalis nei kitos grupės. Kai vaikai susigundo mintimi prisijungti prie džihadistų, jų tėvai dažnai žūtbūt bando juos sulaikyti. Kai kuriuose JAV miestuose teisėsaugos pareigūnai su musulmonais sukūrė abipusio pasitikėjimo santykius“.
J.Stern taip pat minėjo, kad palyginus gera musulmonų integracija į Amerikos kasdienybę sudaro smarkų kontrastą su situacija Europoje, kur jauni musulmonai yra linkę save matyti kaip neapykantos aukas tiek visuomenėje, tiek darbe. Musulmonai Europoje yra smarkiai labiau linkę būti bedarbiai ir gauti mažesnį atlyginimą už kitus žemyno gyventojus.
Geriau draugauti nei kankinti
Per pastaruosius kelis metus buvo keletas įvykių, kurie Jungtinėse Valstijose galėjo pavirsti tokia pačia tragedija, kaip nutiko Briuselyje, tačiau situacija pasisuko priešingai.
2010 metais šiaurinėje Virdžinijoje gyvenantis Farooque'as Ahmedas ketino susprogdinti metro stoteles, tačiau jį išdavė vienas musulmonas, kartu su įtariamuoju lankęs tą pačią mečetę.
Panašus atvejis buvo 2014 metais, kai FTB gavo pranešimą, kad trys paaugliai musulmonai ketino keliauti į Siriją ir prisijungti prie IV.
Buvęs FTB direktorius Williamas Websteris pasakojo, kad agentūros požiūris, jog meduolis veikia žymiai geriau už pagalį susiformavo per kelis dešimtmečius, remiantis patirtimi sukaupta gelbėjant įkaitus.
„Yra žymiai labiau efektyvu su žmonėmis susidraugauti nei juos kankinti“, – samprotavo W.Websteris.
Nuolatos kintantis pavojus
Tačiau kaip efektyviai JAV tvarkytųsi su šalyje gyvenančiais musulmonais, terorizmo pavojus vis dėlto nuolatos kinta.
Buvęs DHS kovos su ekstremizmu programos vadovas Johnas D. Cohenas teigė, kad IV grėsmė tapo tokia neapčiuopiama ir taip smarkiai išnaudoja interneto galimybes, kad nebėra tikslo dėmesį sutelkti vien tik į musulmonus, bent jau Jungtinėse Valstijose.
„Ką mes matome dabar yra tai, kad būsimi teroristai nebūtinai gyvena musulmonų bendruomenėse ir jie patys nebūtinai yra musulmonai, – nerimavo J.D.Cohenas. – Mes supratome, kad daug problemų turinčius žmones suvilioja aiški gyvenimo prasmė, kuri susiformuoja atsiradus konkrečiam tikslui. Yra radikalizuojami žmonės, kurie nebūtinai iš viso išmano Islamą“.
„Situacija Vakarų Europoje skiriasi dėl dviejų priežasčių, – tęsė buvęs programos vadovas. – Pirma, Europoje yra imigrantų bendruomenių, kurios nėra pilietiškos. Dėl to tarp teisėsaugos ir žmonių yra žymiai mažiau pasitikėjimo“.
„Tačiau antra priežastis, kurią mes pastebėjome ir dėl ko mes Jungtinėse Valstijose sugebėjome užkirsti kelią tiek daug išpuolių yra tai, kad mūsų šalyje žvalgybos ir informacijos tėkmė tarp nacionalinės ir vietinės teisėsaugos smarkiai ištobulėjo po rugsėjo 11 dienos išpuolių, – šnekėjo J.D.Cohenas. – Įtariu, kad kai Turkija apie įtariamuosius persiuntė informaciją Belgijai, tos žinios nuvyko tiesiai pas žvalgybos agentūras, bet ne pas policiją“.
Rinkimai sugadins pastangas?
Atsiranda nerimaujančių, kad prieš Islamą nutaikyti pasisakymai vykstant grumtynėms dėl partijų nominacijų gali neigiamai paveikti ilgai planuotas ir kruopščiai vykdytas programas sukurti ryšį tarp musulmonų ir teisėsaugos.
Šiuo metu, kai bet kuris amerikietis pažvelgia į situaciją užsienyje, jis mato rugsėjo 11 dienos atgarsius: sprogimus, džihadistų grasinimus ir terorą. Yra sunku suvokti, kad teroristiniai išpuoliai įvykę Europoje atsirado dėl problemų, kurių JAV miestai neturi.
Kokie bebūtų Jungtinių Valstijų žvalgybos trūkumai, šios klaidos po truputį yra taisomos. Taip pat sunku suvokti, kad JAV gyvenantys musulmonai, kaip ir likę 99 proc. šalies piliečių su pasibjaurėjimu ir baime žvelgia į žiaurius teroristinius išpuolius.
R.Haddadas ir kiti teisėsaugos pareigūnai bijo, kad atvirai prieš musulmonus nusistatę politikai kaip tik gali padėti plisti radikalizmui, kuris taip ilgai buvo varžomas ir naikinamas.
Tačiau kol kas teisėsaugai sekasi vykdyti sau užsibrėžtus tikslus, o Šiaurės Karolinos universiteto sociologas Charlesas Kurzmanas tvirtino, kad JAV pastaruoju metu mažėjo skaičius ekstremistų, palaikančių IV ideologiją.
„Skaičius žmonių keliaujančių prisijungti prie IV buvo pakilęs laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 metų pirmos pusės, bet po to staigiai smuko antrojoje 2015 metų pusėje, – tvirtino C.Kurzmanas. – IV patrauklumas galėjo pradėti nykti, kai pradėjo plisti jų žiaurumo ir brutalumo įrodymai.
„Man gaila musulmonų bendruomenės, – prisipažino R.Haddadas. – Sunku nekreipti dėmesio į neapykantą, kai ją 24 valandas per parą transliuoja televizija. Žmonės negauna tikrosios informacijos“.
