Venecijos komisija, Europos Tarybos ekspertų organas, šią
išvadą pateikė išnagrinėjusi Lenkijos naujosios konservatyvios
vyriausybės veiksmus, sukėlusius sumaištį aukščiausioje šalies
teismo institucijoje.
Ataskaitoje taip pat konstatuojama, jog buvusi valdančioji
partija irgi padarė žingsnių, neatitinkančių konstitucijos.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis paprašė Venecijos komisijos pareikšti
savo nuomonę gruodį, kai vyriausybės atliktos Konstitucinio
Tribunolo reformos išprovokavo Lenkijoje masinius gatvių protestus
ir sukėlė nerimą Europos Sąjungai.
Dėl šių reformų Tribunolas neteko galimybės veiksmingai
kontroliuoti valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“
(PiS).
Krizė dar labiau paaštrėjo šią savaitę, kai Konstitucinis
Tribunolas pakeitimus dėl jo funkcionavimo pripažino
nekonstituciniais, o vyriausybės vadovė Beata Szydlo
pareiškė, jog nelaiko šio sprendimo, atmetančio teisėjų skyrimo
tvarkos reformą, galiojančiu, todėl neskelbs jo, kad jis formaliai
neįsiteisėtų.
Komisijos išvadų formuluotės yra švelnesnės negu praeitą
mėnesį nutekintame nutarties juodraštyje – jos atrodo
suteikiančios erdvės vyriausybei atšaukti prieštaringai vertinamus
pakeitimus.
Partija „Įstatymas ir teisingumas“ atėjo į valdžią
praėjusiais metais, žadėdama imtis didelių pokyčių, kurie
padėtų tiems, kas skursta, ir leistų paremti tradicines
katalikiškas vertybes.
Šios konservatyvios politinės jėgos lyderiai teigė, jog
reformuoti konstitucinį teismą reikia tam, kad būtų sumažinta
anksčiau valdžiusios Pilietinės platformos įtaka. PiS
įsitikinimu, jų oponentai liberalai nesąžiningai prikišo savo
šalininkų į valstybines institucijas, todėl sugebėjo išsaugoti
įtaką net po to, kai prarado valdžią.
Kaip nurodoma, Pilietinė platforma žengė nelegitimų žingsnį,
kai paskyrė du Konstitucinio Tribunolo teisėjus, nors dar nebuvo
pasibaigusios jų pirmtakų kadencijos. Pasak partijos „Įstatymas
ir teisingumas“, būtent šis neteisėtas žingsnis suteikė
pagrindą imtis konstitucinio teismo reformavimo.
Venecijos komisija nurodė, kad jos nuomone, „tiek ankstesnė,
tiek esama Lenkijos parlamento dauguma padarė nekonstitucinių
veiksmų“.
Nors Europos Komisijos išvados nėra įpareigojančios, Europos
Sąjunga tikriausiai atsižvelgs į jas, vykdydama atskirą precedento
neturintį tyrimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi
Lenkijoje.
PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis,
laikomas tikruoju Varšuvos sprendimus lemiančiu asmeniu, nors jis
neužima jokio oficialaus posto vyriausybėje, anksčiau sakė, kad
Europos Komisijos nuomonė yra „teisinis absurdas“.
Jis tvirtino, kad Konstitucinio Tribunolo reformos yra
„nacionalinio suverenumo reikalas“ ir kad vyriausybė nenusileis.
Savo ruožtu W.Waszczykowskis ketvirtadienį visuomeniniam
Lenkijos radijui pareiškė, kad „mes laikome ją (Venecijos
komisijos ataskaitą) ne nutartimi, o tam tikra politine nuostata“.
Be to, jis prilygino Konstitucinio Tribunolo pirmininką Andrzejų
Rzeplinskį – gerbiamą teisininką, kuris
trečiadienį paskelbė nutartį – Irano ajatolai.
„Buvau ambasadoriumi Irane. Ponas Rzeplinskis man vis labiau
primena Irano ajatolą“, – W.Waszczykowskis sakė Lenkijos
radijui.
Kai kurie sako, kad PiS užsispyrimas laikytis įsikibus savo
reformų yra skaudus smūgis demokratijai šioje ES ir NATO narėje,
turinčioje 38 mln. gyventojų.
„Jeigu vyriausybė greitai nepaklus konstitucinio teismo
sprendimui, susidurtume su didžiausia krize per Respublikos istoriją
ir konstituciniu perversmu“, – sakė liberalios Šiuolaikinės
partijos vadovas Ryszardas Petru.
„PiS fundamentaliai pažeidė konstituciją; jos faktinė
panieka valdžių atskyrimo principui leidžia man sakyti ..., kad
demokratija Lenkijoje liovėsi veikusi“, – kalbėdamasis su AFP
pareiškė politologijos profesorius Radoslawas Markowskis, Lenkijos mokslų akademijos narys.
