Pasak vienos teorijos, iš Kvala Lumpūro į Pekiną skridęs „Malaysia Airlines“ lėktuvas galimai buvo užgrobtas jį valdžiusio piloto, kuris save ir likusius keleivius pražudė įlėkęs į Indijos vandenyną.
Remiantis kita įtariama nelaimės versija, lėktuve galėjo kilti mechaninis gedimas, dėl kurio pilotai prarado sąmonę, o lėktuvas nevaldomas skrido toliau.
Kai kurie žmonės taip pat mano, kad pilotai sužinoję apie rimtą gedimą galėjo pasielgti kaip didvyriai, kurie vengdami sužaloti gyventojus sausumoje leido lėktuvui nukristi į vandenyną.
Tačiau kol kas niekas nežino tiesos, o tyrėjai vis dar bando atskleisti „Boeing 777“ lainerio dingimo paslaptį.
Ar kaltas pilotas?
Sunku tikėti pirmąja teorija, kuri dėl lėktuvo dingimo kaltina 53-metį „Malaysia Airlines“ pilotą Zaharie'as Shahą.
Pilotų savižudybės yra ypatingai retas reiškinys, kuris smarkiai ir giliai sukrečia visame pasaulyje lėktuvais keliaujančius žmones.
Turbūt labiausiai atmintyje įstrigęs įvykis yra žiaurioji „Germanwings“ reisu A320 skridusio lėktuvo katastrofa, kai iš Barselonos į Diuseldorfą vykusius keleivius 2015 metų kovą pražudė antrasis pilotas Andreas Lubitzas.
Iš vidaus užrakinęs piloto kabiną, kad į ją nepatektų pirmasis pilotas, A.Lubitzas lėktuvu rėžėsi į Prancūzijos Alpes.
Netrukus po „Germanwings“ katastrofos paaiškėjo informacija apie A.Lubitzo psichologines ir medicinines problemas. Buvo išsiaiškinta, kad A.Lubitzas kelias savaites iki katastrofos lankėsi pas įvairius psichologus, buvo suplėšęs nedarbingumo lapelius ir ieškojo informacijos, kaip nusižudyti ir užrakinti piloto kabinos duris.
Tuo metu jokių panašių medicininių įrašų abu MH370 pilotai neturėjo ir nebuvo kilę jokių įtarimų dėl jų sutrikusios psichologinės būklės.
Jei „Malaysia Airilines“ skrydžio MH370 pilotai iš tiesų norėjo sudaužyti lėktuvą, jie galėjo apie tai mąstyti ilgai arba taip daryti pasitaikius pirmai progai.
Tačiau jokių įrodymų apie tokius pilotų planus iki šiol nerasta, todėl nėra pagrindo dėl „Malaysia Airlines“ lėktuvo dingimo kaltę versti orlaivio pilotams.
Nerasta pakankamai įkalčių
Apie „Malaysia Airlines“ lėktuvo dingimą kol kas nėra rasta jokių konkrečių įkalčių. Viskas, kas iki šiol buvo išsiaiškinta tėra gandai. Taip pat egzistuoja keletas smulkių įrodymų, o to nepakanka, kad reiso MH370 pilotus būtų galima kaltinti tyčiniu lėktuvo sudaužymu.
MH370 pilotas Z.Shahas su „Malaysia Airlines“ dirbo jau nuo 1981 metų ir iki katastrofos 15 metų pilotavo „Boeing 777“ lainerius.
Skrydžio iš Kvala Lumpūro į Pekiną metu jo partneris buvo 27-metis Fariqas Abdulas Hamidas.
„Kapitonas labai gerai sugebėjo susitvarkyti su stresu darbe ir namuose. Jo gyvenime nevyko jokių didelių pokyčių, taip pat nebuvo jokių konfliktų su artimaisiais“, – apie Z.Shaho būklę buvo rašyta MH370 reiso katastrofos ataskaitoje.
Nors potencialiai yra įmanoma, kad Malaizijos valdžia norėjo kuo geriau pateikti savo pilotus, ataskaita vis dėl to verta tikėti labiau, nei gandais.
Neradus jokių konkrečių faktų pradėjo sklisti alternatyvios, sąmokslo teorijos, kurias kurstė įvairūs gandai.
Pavyzdžiui, viena tokių neįtikėtinų teorijų buvo, kad lėktuvas buvo pagrobtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu.
Kaip bebūtų įdomu ar juokinga klausytis išgalvotų teorijų, jos yra tokios neįtikėtinos, kad nė iš tolo nesuteikia reikalingų atsakymų. Be to, daugumą jų jau yra paneigtos Australijos transporto saugumo biuro (ATSB).
Tikisi rasti netrukus
Vis dėlto ATSB vadovas Martinas Dolanas neseniai pranešė džiugių žinių MH370 keleivių artimiesiems. Jis tikino, kad yra „didelė tikimybė“, jog dingusį „Malaysia Airlines„ reiso MH370 lainerį pavyks rasti per ateinančius keturis mėnesius.
Nors daugybę milijonų eurų kainavusios dingusio lėktuvo paieškos po truputį pereina į galutinį proceso etapą, Australijos tyrėjai išlieka optimistiški, kad šią paslaptį jiems pavyks išspręsti.
Nors lėktuvo paieškos susidūrė su daug nesėkmių, ATSB vadovas M.Dolanas drąsiai pareiškė esantis įsitikinęs, kad jau šiemet jūros dugne pavyks rasti lėktuvo nuolaužas.
„Lygiai taip pat tikėtina lėktuvą surasti paskutinę ieškojimo dieną, kaip ir pačią pirmąją, – tikino M.Dolanas. – Mes išieškojome beveik tris ketvirtadalius visos tiriamos vietovės ir kadangi lėktuvo ten dar neradome, auga tikimybė, kad jis bus ten, kur dar neieškojome.“
Lėktuvo ieškojimas yra itin sudėtingas. Teritoriją, kurioje vyksta paieškos, nuo artimiausio kranto pasiekti užtrunka net šešias dienas.Be to, šioje teritorijoje galima rasti povandeninių kalnų, 2 kilometrų aukščio skardžių, o vandens gylis vietomis siekia net 6 kilometrus. Ir visą šią vietovę tyrinėja 2 mazgų – pėsčiomis einančio žmogaus – greičiu judantys laivai.
Dėl šių sunkumų M.Dolanas negali tvirtai pasakyti, kada lėktuvas bus surastas.
„Mums dar yra likęs didelis gabalas vietovės, kurią reikia ištirti, įskaitant teritorijas, kuriose labai tikėtina rasti lėktuvą, – optimistiškai šnekėjo M.Dolanas. – Mes (šias vietoves) ištirsime labai kruopščiai ir, tikiuosi, kitas pokalbis bus apie tai, kaip lėktuvą radome.“
M.Dolano tikėjimas tyrimo procesu sustiprėjo dėl tyrėjų atliktos paskutinių lėktuvo siųstų palydovinių komunikacijų analizės. Deja, ATSB visados turėjo sunkumų paprastai ir suprantamai išaiškinti techninius duomenis, todėl tarptautinei bendruomenei ir toliau kyla abejonių dėl M.Dolano optimizmo.
Parengė Jonas Grinevičius
