Tik keletas praeivių suprato, kad paveikslas už tvorelės vaizdavo menininką Piotrą Pavlenskį. Vyras šiuo metu yra įkalintas dėl to, kad padegė Rusijos apsaugos departamento štabo duris. Vis dėlto šalyje, kurioje Kremlius nusprendžia kokia informacija bus suteikiama rusams, P.Pavlenskis yra visiškai nepageidaujamas.
31 metų gatvės menininkas Aleksandras Žunevas norėjo tai pakeisti. Duodamas interviu dienraščiui „The Moscow Times“, jis teigė, kad šis sprendimas nupiešti simbolinį P.Pavlenskio portretą už metalinės tvorelės buvo „solidarumo aktas, tiems kurie bando parodyti režimo trūkumus“.
Policija į įvykio vieta atvyko po 24 valandų ir pamatė, kad A.Žunevas užrakino tvorelę spyna. Policininkai griebėsi aerozolių ir jais per tvorelę uždažė P.Pavlenskio portretą. A.Žunevui tai itin patiko. Fotografams pavyko užfiksuoti policininkus, kurie labiau priminė pačius vandalus, prieš kuriuos turėtų kovoti.
A.Žunevas priklauso gatvės menininkų grupei, kuriai Maskva yra kaip drobė. Joje menininkai piešia savo socialinius ir politinius pranešimus. Grupė yra dalis požeminės bendruomenės, kurios nariai slepiasi po gobtuvais ir veikia tamsos priedangoje. Kai pakyla saulė, kai kurie iš jų grįžta į savo įprastus darbus biuruose. Vieninteliai įkalčiai, kurie liudija apie jų naktinius žygius, yra dažų žymės po jų nagais.
Maišto šaknys nėra gilios
Grafičių menas Rusijoje prasidėjo vėlai. Dauguma dabar besidarbuojančių gatvės menininkų pradėjo savo karjerą tik nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Kai piešimo ant sienų kultūra išblėso JAV, Rusijos jaunimas apsikrėtė šiuo nauju maišto virusu.
Dešimtmečius grafiti buvo priskiriamas kolektyviniam menui. Tačiau dabar tai tapo išbandytu ir parankiu būdu išreikšti individualumą. Galvas pridengę gobtuvais, rusų jaunuoliai pradėjo aerozoliais tapyti priemiestinius traukinius, taip išreikšdami lojalumą gaujoms ar futbolo klubams.
Menininkas Ivanas, priklausantis grupei „ArtVandal duo“, teigė, jog grupuotės bandė įmantriai perdaryti viena kitos stilius „tuo pačiu būdu kaip katės žymi savo teritoriją“.
Iš pradžių grafiti menininkai nešiojo „neprisitaikėlių“ etiketę su pasididžiavimu. Vienas pagrindinių jų taikinių tapo kompanija „Rusijos geležinkeliai“. Jie sakė, kad „traukinių sprogdinimas“, žinomas traukinių išpiešimas grafiti, nėra tiesiog adrenalino antplūdis. Tai taip pat netiesiogiai taikosi į Kremlių ir maištauja prieš esančią situaciją.
„Pilkas rytas. Tu stovi ant plaftormos, galvoji apie savo darbą. Ir tada pasirodo ryškiaspalvis traukinys, išpieštas tokiais žodžiais, kurių negali perskaityti, – pasakoja Miša Mostas, garsus gatvės menininkas. – Būtent ta akimirka gali tave pakeisti. Tau į galvą šauna mintis, kad sistema gali būti pakeista.“
Siekė pabudinti sąmonę
2000 pradžioje grafiti menininkų gauja pradėjo dirbti kartu vieni su kitais, kad išpieštų Maskvos ir Sankt Peterburgo miestus žodžiu ZACHEM. Išvertus iš rusų kalbos šis lotyniška abėcėle parašytas žodis reiškia „Kodėl?“ ar „Dėl ko?“ Netrukus šis šešių raidžių žodis atsirado ant Rusijos tiltų, kelių ir centrinių pastatų. O menininkai ir toliau užsiėmė savo kasdiene veikla.
Niekas nežinojo, ką tai reiškė. Vieni manė, kad tai yra V.Putino kritikavimas. Kiti mąstė, kad šis žodis pabrėžia struktūrų, ant kurių jis yra užrašytas, nuopelnų stygių.
Vienas iš judėjimo organizatorių, kuris pageidavo neminėti jo vardo, sakė, kad žodžiu ZACHEM buvo siekiama, kad rusai permąstytų, ką jie daro visose gyvenimo srityse.
„Mes klausėme, kodėl žmonės daro tai ką daro, – sakė vienas organizatorių. – Tu visada turi pasirinkimą, kad ir ką darytum: tai daryti ar to nedaryti.“
Dauguma pirmosios kartos grafiti menininkų, įskaitant ir ZACHEM grupę, ir toliau tęsė savo meno strategijas, piešdami ir kartais naudodami įvairius įrankius, kad paprasčiausiai pasidalintų savo pranešimais su publika.
„Aš ne Francas Kafka, aš negaliu sėdėti prie stalo ir rašyti. Aš noriu, kad mano pranešimas būtų išgirstas. Todėl aš ir piešiu lauke“, – teigė gatvės menininkas ZOOM.
Protestavo ir Sočyje
Turbūt vienas žymiausių Rusijos gatvės menininkų buvo jaunuolis pasivadinęs P-183. Jaunas vyras, kuris išgarsėjo 2000 metais su prieš valdžią nukreiptais protestais.
Vienas žymiausių jo projektų buvo suklijuoti Rusijos riaušių policijos pareigūnų paveikslai ant Maskvos metro stoties durų. Tokiu būdu, priemiesčių gyventojai turėjo nustumti policininkus, kad galėtų įlipti į metro. Tuo buvo primenamas įžymusis pasipriešinimas 1991 metų pučui. P-183 teigimu, jo pagrindinis uždavinys buvo „mokyti žmones šioje šalyje atskirti melą nuo tiesos ir gera nuo blogo“.
P-183 mirė prieš kelerius metus. Tačiau jo idėjos ir toliau yra plėtojamos kitų menininkų darbuose. Vieni jų yra vienijami grupės „ArtVandal“.
Įpusėjus Sočio olimpinėms žaidynėms „ArtVandal“ sostinėje išklijavo paveikslus su penkiomis kiaulėmis taupyklėmis, kurios buvo tokių pat spalvų ir taip pat išsidėsčiusios kaip ir penki olimpiniai žiedai. Taip buvo protestuojama prieš šalies išlaidas ir korupciją.
Kitas kūrinys pasirodęs per Sočio olimpines žaidynes buvo firminė pirštinė su iškeltu viduriniuoju pirštu. „ArtVandal“ buvo paruošę pasiteisinimą, jei jie butų įkliuvę policijai.
„Mes tiesiog būtume pasakę, kad mes pasiunčiame velniop pasaulį, ne Rusiją!“ – juokdamasis pasakojo vienas „ArtVandal“ grupės narių Andrejus.
Ne kiekvienas gatvės menininkas yra toks atviras. Pasak, pavyzdžiui, M.Mosto, gatvės meno žinutės turi turi priversti praeivius susimąstyti.
„Aš nenoriu būti vienos ar kitos pusės propaguotojas, – pabrėžia jis. – Aš noriu, kad žmonės susimąstytų.“
Jis taip pat aerozoliu užrašė keletą ištisų straipsnių iš Rusijos konstitucijos ant Maskvos sienų, šio darbo pavadinimas yra „Konstitucija“. Vienas iš jo darbų vaizdavo straipsnį iš kalbos apie laisvę. Jis atsirado vos už kelių šimtų metrų nuo Kremliaus.
„Tai visiems – policininkams, praeiviams, visiems – priminė, kad tai yra mūsų konstitucija“, – pasakojo M.Mostas.
Miestas pasikeitė
Praėjus šešiolika metų nuo įkūrimo, judėjimas ZACHEM vis dar gyvuoja, tačiau miestas pasikeitė.
Kai būdamas 35-erių M.Mostas 1997 metais pradėjo savo veiklą, miesto valdžios organai „vos galėjo sudėti lemputes į miesto žibintus“. Taigi, kadangi neapmokamas grafiti visada buvo nelegalus, miesto valdžios atsakas buvo lėtas ir nekoordinuotas.
Šiandien valdžios institucijos yra griežtesnės. Pakanka maždaug dienos užpiešti naujus gatvės meno ar grafiti kūrinius, o jeigu piešinys yra socialinis ar susijęs su politika, jis yra užmaskuojamas dar greičiau.
Sučiuptiems įvykio vietoje gresia iki 40 tūkst. rublių (beveik 482 eurų) bauda. Tai yra daugiau nei pusė mėnesinio atlyginimo. Tačiau jei grafitis yra politinis, arba šalies infrastruktūrų yra įvardintas kaip „vandalizmas“ gali grėsti ir trijų metų įkalinimas.
Vis dėlto kai kuriuos daug labiau nerimauti verčia tai, kad valdžios institucijos įsikišo į jų gatvės meno karaliją. Visame mieste pasirodė naujos freskos aukštinančios „blaiviąją Rusiją“ ir sveiką gyvenimo būdą. Stilistiškai jie mažai tesiskiria nuo sovietmečio propagandos apie gerą elgesį.
Be to, kai kurios freskos atvirai platina Kremlių palaikančius politinius pranešimus. Po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kai kurios sienų miesto centre buvo apklijuotos šūkiu: „Rusija ir Krymas – kartu amžiams“.
Kai Rusijos ekonomika smuktelėjo piešiniai maskviečiams liudijo: „Yra svarbesnių dalykų nei akcijų rinka“.
Ir dabar Makvos centrinio Sacharovo prospekto gyventojai žvelgia į didžiulį piešinį, vaizduojantį iškeltą ranką virš maišiklio, nutapyto Rusijos vėliavos spalvomis. Maišiklio viduje plaukioja Amerikos vėliavos spalvomis nutapytos piranijos.
Nežinoma patriotų grupė SET yra atsakinga už visas tris Kremlių aukštinančias freskas. Dienraštis „The Moscow Times“ susisiekė su SET, tačiau SET atsisakė juos komentuoti. Vis dėlto grupės socialiniame tinkle yra skelbiama, kad maišiklio piešinys buvo „metafora pasauliui“.
Kremlius įsivėlė į kovą
Daugumai gatvės menininkų ši nauja veikla yra ženklas, kad Kremlių palaikantis judėjimas naudoja gatvės meną siekdamas savų tikslų.
„Mes taikomės į tuos taškus į kuriuo iš kiekvieno pastato viršaus viršaus žvelgs V.Putinas“, teigė 27 metų „ArtVandal duo“ grupės narys Andrejus.
Didelė pinigų suma skirta gatvės menui, sukėlė nerimą ir nulėmė dar didesnį susiskaldymą. Dauguma mieto rotušės ar pelno siekiančio klientų pasamdytų menininkų kažkada priklausė požeminei grafičių grupuotei. Kai kurie jų draugai dabar juos kaltina dėl veidmainiavimo, nes naktį „bombarduoja traukinius“, o dieną jie dirba vyriausybei.
M.Mostas sako, kad nusamdydamos buvusį nelegalų gatvės menininką valdžios institucijos įgavo galią valdyti bendruomenę.
„Vienas geriausių būdų panaikinti getvės menininkų bendruomenę yra uždaryti ją į rezervatą ir iš ten ją kontroliuoti, – teigia jis. – Tik dėl to, kad tai yra nupiešta ant sienos, tai dar netampa grafiti.“
Dabar, kai yra mokama už legalų meną ir valdžios institucijos kišasi į jų žaidimą, lieka vis mažiau ir mažiau motyvacijos kurti nelegalų meną Maskvoje. Tačiau tai nesulaikė grafiti kartos menininkų iškilti į viešumą.
Miesto patogumų inspekcijos tarnybos vadovas Fiodoras Korotajevas dienraščiui „The Moscow Times“ sakė, kad jo departamentas jau užfiksavo 300 nelegalaus grafiti atvejų per pirmus du metų mėnesius. Dauguma jų nupiešė jauni paaugliai.
Tai geros naujienos požemių grupei.
„Rusija turi daug plikų sienų“, – priduria „ArtVandal“ grupės narys Ivanas.
Iš visų likusių tuščių Maskvos sienų yra viena, kuri „puikiai“ tiktų piešti. Ivano kompanionas Andrejus tai ištarė su blizgančiomis akimis. Tai nepaliestos baltos Baltųjų Rūmų – pagrindinės Rusijos vyriausybės būstinės – sienos.
