Tradicija pasinaudoti menu norint išsityčioti iš politikų ir nūdienos aktualijų Vokietijos Reino krašte gyvuoja jau beveik 200 metų. Bet pastaraisiais metais šis paprotys ne tik kaip niekada savalaikis, bet ir vis pavojingesnis.
Antai pernai J.Tilly spjovė į tikimybę, kad ekstremistai jam keršys, ir ant vienos pakylų pavaizdavo džihadistus, Paryžiuje užpuolusius satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją.
O 2014-aisiais vos dvi dienos iki didžiojo baigiamojo parado Rusija aneksavo Krymą. Tad J.Tilly su 5 kitais darbininkais iš medienos ir papjė mašė kaipmat pastatė didžiulę raumeningo Vladimiro Putino skulptūrą. Jo dešinės rankos bicepsas buvo pavadintas Krymu ir nupieštas kaip tiksinti bomba.
Šiais metais meistro sprendimas, kaip jis pažvelgs į pagrindines pokalbių Vokietijoje temas – daugiau nei 1,1 milijono migrantų antplūdį ir išpuolius prieš moteris Kelne, kol kas paslaptis.
Linksminasi penkias dienas
52 metų J.Tilly, kuris atrodo dabitiškai net vilkėdamas paprastus darbininko drabužius ir primena guvų lėlininką, neišduoda absoliučiai nieko.
Nors dirbtuvėje jis mielai žurnalistams rodo ankstesnius savo kūrinius, užeiti į paslaptingą palapinę, kurioje kuriamos, paties meistro žodžiais, „politinės“ pakylos, svečiams draudžiama.
Karnavalai Vokietijoje tikrai nėra tokie garsūs kaip audringos linksmybės Rio de Žaneire ar Užgavėnių („Mardi Gras“) paradas Naujajame Orleane. Už Vokietijos ribų dažnai nė nežinoma, kad Reino kraštas irgi moka švęsti.
Tačiau nuo ketvirtadienio iki 1 mln. žmonių Diuseldorfe, taip pat Kelne ir Maince pamiršta kasdienius rūpesčius ir plempdami alų penkias dienas švenčia karnavalų sezono pabaigą.
Politikos čia netrūksta, o aršiausiai visi tabu bus nuplėšti pirmadienį, paskutinę šventės dieną. J.Tilly ir pats tiesiog persismelkęs istorine Europos tradicija, kai per karnavalus juokdariai ir kvailiai tapdavo tiesiog karaliais.
„Per karnavalus žmonės sakydavo: „Tai mūsų laikas. Galia – mūsų rankose.“ Ir ši detalė išliko iki šių dienų.
Karnavalai – aistros metas, kai jokie tabu neegzistuoja“, – aiškina J.Tilly.
Dalija įspėjimus migrantams
Žinoma, tai tiktai žodžiai. Tabu tikrai egzistuoja, ypač besitraukiančiame pasaulyje, kur skirtingi požiūriai daužosi vienas į kitą, o tokios kovos padariniai dažnai pavojingi.
Pernai baigiamasis paradas vyko praėjus vos kelioms savaitėms po išpuolių Paryžiuje. Taikiniu teroristai pasirinko „Charlie Hebdo“ – savaitraštį, kurį J.Tilly sako skaitantis jau labai seniai.
Turbūt nenuostabu, kad ant meistro pakylos buvo pavaizduotas džihadistas, kruvinu kalaviju užsimojęs prieš jau be galvos, bet su „Charlie Hebdo“ egzemplioriumi lekiantį žmogų. Tačiau iš kaklo aukai veržiasi ne kraujas, o burbulas su žodžiais „Negalite nužudyti satyros!“.
Tokia pakyla buvo itin drąsus sprendimas. J.Tilly vėliau puikavosi prieš kaimyninį varžovą Kelną – šiame mieste karnavalo rengėjai atsisakė paliesti jautrią terorizmo temą.
Kas laukia pirmadienį, nežinia. Bet nauja vien tai, kad tiek Diuseldorfe, tiek ypač Kelne per karnavalą budės gerokai daugiau policininkų nei ankstesniais metais.
„Kelnui išpuoliai per Naujųjų metų sutiktuves smogė labai skaudžiai“, – pripažino šio miesto tarybos Karnavalo komiteto atstovė Sigrid Krebs.
Nė vienas miestas Reino krašte nenori, kad per šventines eitynes pasikartotų Kelno įvykiai.
Migrantams, ypač atvykėliams iš musulmoniškų kraštų, bandoma paaiškinti, kad linksmintis – nieko bloga. Ir kad reikia laikytis taisyklių – juk čia Vokietija.
Ilgamečiai ritualai dabar aiškinami ne tik vokiškai. Pavyzdžiui, Bonoje skrajutėse anglų, prancūzų, arabų, albanų, kurdų ir persų kalbomis primenama, kad žodis „Beutzen“ reiškia bučinį į skruostą ir kad aistra turi būti abipusė: „Ne reiškia ne!“
Pasitiki meistro talentu
Tikimasi, kad migrantai, didmiesčių naujokai, nepyks ir dėl politinių J.Tilly pakylų. O jų paprastai būna penkios ar šešios.
Meistras yra šaipęsis iš JAV prezidentų, Vokietijos kanclerių, Rusijos lyderio Vladimiro Putino, „Islamo valstybės“. Jis nesikrato ir vulgarybių – 2003 metais ant pakylos šalies kanclere dar nepaskirta Angela Merkel lindo iš JAV simbolio Dėdės Semo užpakalio.
Kaip tada paaiškino J.Tilly, jis taip reagavo į A.Merkel žodžius, esą ne visi vokiečiai prieštarauja JAV karinei invazijai į Saddamo Husseino vadovaujamą Iraką.
Tiesa, menininkas abejoja, ar pritarti garsiam vokiškos satyros meistrui Kurtui Tucholsky, kuris teigia, kad „satyroje leidžiama viskas“. Pavyzdžiui, J.Tilly ant parado pakylos nevaizduotų pranašo Mahometo – tai įžeistų daugelį pasaulio musulmonų: „Reikia stengtis pataikyti kuo tiksliau ir kuo aštriau.“
Diuseldorfo karnavalų asociacijos prezidentė Janine Stemmer su tuo sutinka.
Paklausta apie galimą reakciją į įvykius Kelne, moteris surimtėja ir ramiai paaiškina: „Diuseldorfas turi J.Tilly.
Jis visada puikiai jaučia, kas pavyks, o kas – ne.
Jis – didis menininkas.“
