Su mafija kovojančias elitines policijos pajėgas siciliečiai vadina gaudytojais – itališkai „catturandi“.
Tačiau jie ne tik gaudo pasislėpusius mafiozus – jie ir patys nepagaunami.
Šie pareigūnai veikia šešėlyje ir net nuo artimiausių žmonių slepia, kaip užsidirba pragyvenimui.
Vienintelė proga pamatyti šias policijos pajėgas yra tada, kai sugaunamas nusikaltėlis, o jo areštas parodomas per televiziją arba nufotografuojamas.
Tačiau net ir tuomet gaudytojų veidų neišvysite. Visas operacijas jie atlieka užsimaukšlinę ant veidų juodas kaukes – kad būtų neatpažįstami.
Būtent todėl Italijoje juos daug kas vadina „žmonėmis be vardo ir be veido“.
Maža gaudytojų kuopa
„Mums patinka būti vadinamiems „liūtų banda“, nes būtent tokie mes ir esame: laukiniai, laisvi ir pasirengę šiose džiunglėse pulti bet kuriuo metu“, – BBC pasakojo vienas gaudytojas, prisistatęs inicialais I.M.D.
Tokių elitinių pajėgų narių Sicilijoje – vos dvidešimt. Todėl nieko nuostabaus, kad jie vengia atskleisti, kas tokie yra.
„Senaisiais laikais gaudavome daug grasinimų iš blogų vyrukų. Tiesiai į namus mums atsiųsdavo nupjautas ožkų galvas. Tikrai nebuvo malonu“, – karčiai nusijuokė vyras.
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje šis gaudytojas netgi sulaukė nuotraukos, kurioje buvo nufotografuotas jo automobilio valstybinis numeris. Jis buvo užbrauktas raudonu kryžiumi.
Tokie grasinimai privertė ne vieną gaudytoją palikti pareigas. Tačiau tik ne I.M.D. Be to, bėgant metams pasikėsinimų į šiuos pareigūnus ėmė mažėti.
Gyvenimas su mafija
Įdomu tai, kad šie gaudytojai labai dažnai įsilieja į nusikaltėlių, kuriuos seka, gyvenimą.
Jie gali klausytis mafiozų telefono pokalbių ir sekti juos ištisus dešimtmečius, kol galiausiai sulaiko.
„Tai tas pat, lyg gyventi su šiais žmonėmis.
Girdi, kaip jie susilaukia atžalų, klausaisi apie jų šeimos problemas, stebi, kaip auga jų vaikai.
Taip jų emocijos tampa tavosiomis“, – apie keistomis aplinkybėmis užsimezgantį santykį pasakojo I.M.D.
Vienas vyras, kurio gaudytojai klausėsi, buvo gydytojas iš Palermo. Dabar jis jau sėdi už grotų.
„Jis buvo labai išsilavinęs. Mes visi daug išmokome apie italų literatūrą, kai jo klausėmės.
Viską užsirašydavome ir perskaitydavome knygas, kurias jis minėdavo nesibaigiančiose pamokose savo vaikams. Lyg būtume klausęsi kokios nors radijo programos.
Mes visi buvome sužavėti jo manierų, jo mąstymo, kūrybingumo. Netgi buvo sunku patikėti, kad jis yra banditas“, – pasakojo I.M.D.
Taip pripratę klausytis tam tikrų mafiozų, po jų suėmimo gaudytojai jaučiasi išmušti iš vėžių.
„Jų daugiau nebematai. Su tuo sunku susitaikyti psichologiškai. Jie tampa tavo gyvenimo dalimi, todėl pradedi šių mafiozų ilgėtis“, – keistus jausmus atskleidė banditų gaudytojas.
Sunkus mafiozų suėmimas
Per 20 darbo gaudytoju metų I.M.D. padėjo suimti mažiausiai 300 Sicilijos mafijos narių. Įskaitant garsųjį Giovanni Bruscą, kuris pagrobė ir kankino vienuolikametį kito mafiozo, kuris jį išdavė, sūnų.
Galiausiai G.Brusca berniuką nužudė, o jo palaikus ištirpdė rūgštyje – kad vaiko šeima negalėtų jo deramai palaidoti.
Tuo metu, kai gaudytojai įsiveržė į šio mafiozo namus, I.M.D. prisimena jautęsis labai sumišęs.
„Norėjau jam užduoti daugybę klausimų: kodėl tu jį nužudei? Kodėl taip elgiesi su kitu žmogumi?“ – prisimena vyras.
Bet galimybių kalbėtis su sekamais ar jau susektais mafijos šulais beveik nėra, o bet kokie nusikaltėliams užduodami klausimai dažniausiai lieka neatsakyti.
„Kai sugavome G.Bruscą, pravarde Kiaulė, jis pradėjo žliumbti kaip vaikas.
Bernardo Provenzado – didžiausias Sicilijos mafijos bosas – elgėsi atvirkščiai. Jis buvo labai ramus ir man pašnibždomis pasakė: „Tu nežinai, ką darai.“
Bet mes visus juos sučiupome, ir tai yra svarbiausia“, – įsitikinęs I.M.D.
Dirbti įkvėpė nusikaltimas
Tas pats suimtasis G.Brusca buvo susijęs su nusikaltimu, kuris ir paskatino I.M.D. prisidėti prie elitinių policijos pajėgų.
1992 metų gegužės 23-iąją mafija padėjo pusę tonos sprogmenų po vienu keliu, vedančiu į Palermo tarptautinį oro uostą. Sprogimas pražudė Giovanni Falcone – vieną pagrindinių teisėjų, kovojusių su salos mafiozais.
G.Brusca vėliau buvo įvardytas kaip žmogus, kuris paspaudė mygtuką ir detonavo sprogmenis.
„Tądien buvo mano merginos 18-ojo gimtadienio vakarėlis, – pasakojo I.M.D., kuris tuo metu buvo biologijos studentas. – Jos tėvas buvo Palermo policijos reagavimo komandos viršininkas.
Kai nugriaudėjo sprogimas, visų vakarėlyje buvusių policijos pareigūnų žinučių gavikliai ėmė pypsėti. Visi vakarėlį paliko su ašaromis akyse.“
Pats I.M.D. norėjo kuo greičiau sužinoti, kas vyksta, bet kai pamatė, kad kelias į oro uostą visiškai užtvertas, sėdo ant motociklo ir nulėkė į Palermo centrą pažiūrėti, kaip reaguoja žmonės.
„Vienoje aikštėje pamačiau grupelę vyrukų, kurie juokėsi ir džiūgavo valgydami sumuštinius.
Priėjau prie jų ir pasakiau, kad teisėjas G.Falcone nužudytas. Jie atsisuko į mane, įsispoksojo ir atšovė: „Kurių galų mums tai turėtų rūpėti?“
Būtent tada supratau, ką noriu daryti. Jau kitą dieną prisijungiau prie policijos pajėgų, kad galėčiau sugauti tiek blogiukų, kiek tik galiu“, – savo pasiryžimą prisimena I.M.D.
Meilę surado dirbdamas
Tuo metu labai mažai jaunų siciliečių norėjo prisijungti prie gaudytojų. Daugiausia todėl, kad tai buvo labai pavojinga. Todėl I.M.D. buvo priimtas iškart.
„Daugybė žmonių, kuriuos pažinojau, nustojo su manimi kalbėti arba spjaudavo į veidą, nes būti policininku prilygo nedovanotinai išdavystei“, – prisimena vyras.
Tad kai jo bendraamžiai medžiojo paneles naktiniuose klubuose, jis sekiojo G.Bruscą ir kitus mafijos bosus.
Sekdamas G.Bruscą I.M.D. kartu su kolega atsidūrė Činizyje – mažame miestelyje prie Palermo.
„Ten buvo grupelė jaunų merginų, mes susipažinome. Mūsų tikslas buvo bendrauti su miestelio žmonėmis nesukeliant įtarimų.
Ir pavyko: mes sugavome mafiozą, o aš pats galiausiai turėjau vesti“, – juokėsi gaudytojas.
Vyras prisimena, kad pasimatymai su būsima žmona buvo keisti, bet mergina tapo jo priedanga.
„Užuot vedęsis merginą – dabar jau savo žmoną – į nuostabius paplūdimius ir bučiavęs ją po žvaigždėtu dangumi, aš ją tempdavausi į pačias baisiausias vietas.
Pavyzdžiui, į šiukšlių pilnus aklagatvius. Juk aš vis sekdavau bėglio mafiozo mylimąją. Apkabindavau savo merginą, o ji klausdavo: „Kodėl čia iš visų galimų vietų?“ – prisimena I.M.D.
Vyras tuomet pasakodavo savo merginai, kad dirba pasų išdavimo skyriuje.
Tačiau kai jis ir jo kolega gaudytojas sučiupo G.Bruscą, ėmė aiškėti tiesa.
„Kai mano mergina per televiziją žiūrėjo reportažą apie šio mafiozo sulaikymą, vieno kaukėto pareigūno nugara jai pasirodė pažįstama. Ji man paskambino, ir aš nebegalėjau slėpti tiesos.
Pasakiau jai: „Maldauju, nieko nepasakok močiutei, kitaip sužinos visas pasaulis.“ Laimė, ji moka saugoti paslaptis“, – šypsojosi I.M.D.
Pareigos lieka svarbios
Dabar Sicilijos mafija nebėra tokia galinga kaip prieš 20 metų, tačiau nusikaltėliai vis dar kelia bėdų šiai salai.
„Jie žino, kad nebegali žudyti žmonių taip, kaip anksčiau. Tad dabar visa sistema virto interesų tinklu, kuriame susipynusi politika, finansai ir Sicilijos visuomenė“, – pasakojo didelę patirtį turintis gaudytojas.
Kai kuriems – ypač paaugliams ir turistams – mafija netgi atrodo romantiška.
Palerme galima įsigyti filmo „Krikštatėvis“ marškinėlių, pistoleto formos žiebtuvėlių ir mažų mafiozų statulėlių.
„Šie prekybos stendai yra paradoksas, kaip ir visas šis miestas, – sakė I.M.D. – Mes norėtume būti civilizuoti kaip likęs pasaulis. Bet niekaip neatsikratome žavėjimosi nusikalstamu pogrindžiu.“
