18 milijonų gyventojų turinčiame Teherane savaitgalį jaunimas nori pramogauti.
Bet kadangi Irane nėra barų ar klubų, sinologiją studijuojanti 22 metų Paria Ansari vakarėlius rengia savo tėvų namuose.
Neseniai būrį draugų ir draugių mergina pakvietė į 200 kvadratinių metrų apartamentus turtingoje šiaurinėje Irano sostinės dalyje.
Prie durų pasisveikinama bučiuojantis.
Nusiėmusios skareles jaunos moterys staiga tampa panašios į savo bendraamžes JAV ar Europoje. Iranietės nešioja „Gucci“ ir „Prada“, „Nike“ ir „Adidas“.
Europoje pagaminti firminiai drabužiai dažniausiai originalūs, o amerikietiški neretai padirbti – dėl griežto embargo.
Nori gyventi normalioje šalyje
Daugelio susirinkusių merginų plaukai nudažyti šviesiai, lūpos paputlintos, o nosys sumažintos – plastikos chirurgai Irane turi ką veikti.
„Čia, tiesą sakant, darome viską, ką jūs Europoje. Skirtumas tik tas, kad nebūtinai viešai“, – į vakarėlį įleistai žurnalistei aiškino jo šeimininkė Paria.
Sakydama žodį „viskas“ jaunoji iranietė omenyje turi tai, ką jos gimtinėje vis dar draudžia įstatymas. O draudžia klausyti muzikos, šokti, gerti alkoholį, mėgautis seksu iki santuokos.
Bet Parios draugės mielai leidžiasi į lytinius santykius su įvairiais partneriais.
Angliškasis „boyfriend“ (vaikinas) – studentės P.Ansari kartos merginų dažniausiai vartojamas žodis.
Paria sėdi su savo draugėmis balkone ir rūko kaljaną.
„Irane susiduriu su didele problema, nes čia privalau nešioti galvos apdangalą. Juk tai – atgyvena, tai neatitinka laiko dvasios“, – skundžiasi P.Ansari.
Jaunoji iranietė dažnai vyksta į užsienį, kur susipažįsta su kitokiu gyvenimu.
Per vasarą Kinijos sostinėje Pekine surengtus kursus ji net gyveno mišriame bendrabutyje – kartu su vaikinais.
Paria svajoja tapti verslininke ir trokšta, kad jos šalis, praėjus 37 metams po ajatolos Khomeini įvykdytos islamo revoliucijos, pagaliau pajėgtų nusimesti religinius pančius.
„Kadangi tarptautinės sankcijos jau atšauktos, Iranas turi tapti normalia valstybe – kaip daugelis kitų“, – įsitikinusi P.Ansari ir jos vakarėlio svečiai.
Ajatola įspėja apie priešus
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) praėjusią savaitę nurodė, jog jos inspektoriai patvirtino, kad Iranas įvykdė visas sutartas priemones.
Be to, Vakarai atšaukė iki 100 milijardų JAV dolerių Irano turto įšaldymą, daugelis iraniečių puoselėja dideles viltis dėl pokyčių ir tikisi, kad šalis pagaliau pradės keistis.
Tačiau tai pasiekti nebus lengva – juk islamo respubliką valdo jėgos, kurios siekia užgniaužti bet kokias permainas.
Antai Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei daug kartų pabrėžė, jog istorinis susitarimas su Vakarais dar nėra ženklas, kad bus atsiveriama pasauliui.
Per susitikimą su įtakingos Revoliucijos gvardijos lyderiais sausio pradžioje jis įspėjo: „Vienas pagrindinių islamo ir Irano tautos priešų tikslų – pakeisti žmonių kultūrą ir moralės normas, ypač jų gyvenimo būdą.“
Vis dėlto net tokie griežtosios linijos šalininkai kaip A.Khamenei suvokė, kad Iranas turi atsiverti pasauliui – kitaip valstybė gali neišsilaikyti.
Sankcijos buvo ne juokais prispaudusios šalį. 2013-aisiais, likus visai nedaug laiko iki buvusio Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado kadencijos pabaigos, Iranas atsidūrė prie ekonominės prarajos krašto: infliacija stipriai šovė į viršų, o nacionalinė valiuta smigo žemyn.
Siekia pritraukti investicijų
Irane ir šiandien didelė socialinė atskirtis ir sunki ekonominė padėtis. Nedidelis turtingųjų elitas sostinės Teherano šiaurėje – tiktai kruopelė tarp milijonų vargšų.
Naftos eksportas, nuo kurio priklauso beveik visa Irano ekonomika, nuo 2,8 mln. barelių per dieną 2011 metų liepą sumažėjo daugiau nei perpus.
O itin žemai nukritusios naftos kainos toliau mažina valstybės pajamas. Privatūs verslininkai neinvestuoja, nes valstybinė bankų sistema neveikia.
Bet gal padėtis pagerės dabar, kai po sankcijų atšaukimo Teheranas galės tarptautinėje rinkoje pardavinėti savo naftą?
„Mums gresia recesija“, – įspėjo buvęs Teherano akcijų biržos direktorius Hosseinas Abdohas Tabrizi.
Taip, tarptautinių sankcijų atšaukimas leis Iranui atgauti 100 mlrd. dolerių, kurie iki šiol buvo įšaldyti užsienio bankų sąskaitose.
Bet vyriausybė gali pasinaudoti tiktai 29 mlrd. dolerių, nes didžiosios atgautų pinigų dalies prireiks daugelį mėnesių atidėliotiems atlyginimams išmokėti.
Todėl kol kas Teheranas siekia pirmiausia pritraukti užsienio investuotojų, ypač iš Vokietijos.
Skubiai reikalingi ir vakariečių sugebėjimai šiuolaikinių technologijų bei vadybos srityse, ir jų pinigai.
Didžiausia Europos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ galėtų investuoti į „Iran Air“, „Deutsche Bank“ – perimti daugelį negaluojančių Irano bankų, „Volkswagen“ – bendradarbiauti su automobilių gamintoju „Saipa“.
Irano vyriausybę konsultuojantis H.A.Tabrizi tikina, kad šioms Vokietijos milžinėms būtų iš karto parduodama po 50 proc. iranietiškų įmonių akcijų.
Liūdnas žvilgsnis į ateitį
Bet ar apskritai verta kreipti investicijas į Iraną?
Galbūt. Rinka vis dar merdi, bet ji galėtų sparčiai plėstis – dėl gerą išsilavinimą turinčio Irano jaunimo, kuris sudaro beveik du trečdalius šalies gyventojų. Bet čia koją vėl kiša tradicijos.
Vadybą studijuojančios Moshgah ilgi plaukai demonstratyviai išlindę iš jos kiek laisvokai uždėto galvos apdangalo.
Jaunimo klube ji stebi, kaip jos draugas žaidžia biliardą, bet prie jo prisidėti negali. Moshgah – moteris, tad jos kūno laikysena gali virsti provokuojančia.
Šį potvarkį jaunoji iranietė laiko juokingu.
Moshgah, kaip ir daugelis Irano jaunuomenės atstovų, nusivylusi savo šalimi.
„Mano mokslo baigimo diplomas taps beverčiu. Mums vis tiek darbo vietų nėra“, – liūdnai į ateitį žvelgia mergina, kuri, kaip ir milijonai likimo draugų, užuovėją randa tik privačiame gyvenime.
