Olegas Zubkovas taip nuoširdžiai palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, kad pažadėjo savo liūtus pasiųsti kovoti su bet kokiais Ukrainos nacionalistais, kurie bandytų įžengti į pusiasalį.
Ekscentriškas verslininkas, kuriam priklauso du didžiausi Krymo zoologijos sodai, vieną savo Sibiro tigrų net pavadino Referendumu.
Mat jis gimė tą pačią 2014 metų kovo 16 dieną, kai pusiasalio gyventojai nepripažintame referendume balsavo dėl grįžimo į Rusijos sudėtį.
Mažiau nei po dvejų metų Referendumas užaugo į beveik dviejų metrų ilgio gyvūną, tačiau O.Zubkovo pažiūros jau pasikeitė.
Dabar verslininkas jau konfliktuoja su rusiška pusiasalio valdžia ir nebėra įsitikinęs okupacijos nauda.
„Valdant Ukrainai viskas buvo blogai, bet kai čia įvesta Rusijos valdžia, viskas tik dar blogiau“, – kalbėjo O.Zubkovas.
Maždaug už valandos kelio mašina nuo sostinės Simferopolio įsikūrusiame Taigano zoologijos sode verslininkas laiko 70 liūtų, 25 tigrus ir įvairių kitų egzotiškų gyvūnų. Gyvenimo sąlygos čia – neįprastai geros, lyginant su viso regiono standartais.
2013 metais Taigane apsilankė daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, tačiau nuo šių metų O.Zubkovas uždarė ir Taiganą, ir kitą savo zoologijos sodą netoli Jaltos.
„Biurokratija, korupcija, nekompetentingumas – dabar nieko neįmanoma čia padaryti“, – skundėsi verslininkas. Jis dėl savo kančių rašė ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio prašė padėti bendraujant su Krymo valdžia.
Nusivylė Rusijos valdžia
O.Zubkovo istorija – puikus bendros nuotaikos Kryme pavyzdys. Nors mažai tų, kurie iš pradžių palaikė aneksiją, nori grįžti į Ukrainą, plačiai sutariama, kad Rusijos valdžia nebuvo panacėja, kuri turėjo tapti atsaku visoms pusiasalio bėdoms.
„Krymas nusipelno daugiau nei gavo per pastaruosius dvejus metus. Jis turėjo tapti pavyzdiniu regionu, tačiau vietoj jaučiamės nemylima Rusijos įdukra“, – pripažino paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis regione Leonidas Grachas.
Buvęs komunistas teigė telefonu kalbėjęs su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pirmosiomis Rusijos intervencijos pusiasalyje dienomis. L.Grachui net buvo pasiūlytas premjero postas, tačiau Rusija vėliau pasirinko prorusiškus nacionalistus Sergejų Aksionovą ir Vladimirą Konstantinovą.
„Pinigai neišsprendė jokių problemų, o tik atgulė Krymo naujųjų turčių kišenėse“, – tvirtino L.Grachas.
Daugeliui neįtinka ir S.Aksionovo valdžia, kuris neigia dažnus kaltinimus ryšiais su kriminalinėmis grupuotėmis. Kraštutinis prorusiškas nacionalistas buvo Maskvos pasirinktas vadovauti protestams, kurie vėliau tapo Rusijos pretekstu įsikišti į pusiasalio politiką, o vėliau jam pasiūlytas ir regiono gubernatoriaus postas.
„Tai goblinų valdžia. Per tą laiką, kokį jie užima postus, aš vieną savo šimpanzių būčiau išmokęs būti geresniu politiku“, – karčiai juokavo O.Zubkovas.
Elektros trūkumas – neišspręstas
Gubernatoriui pastaruoju metu – ne patys lengviausi laikai. Nuo aneksijos pusiasalis kenčia nuo griežtų Vakarų sankcijų, o pastaraisiais mėnesiai paaštrėjo ir Ukrainos blokada.
Po to, kai aktyvistai susprogdino energetikos tiekimo linijas lapkričio pabaigoje, pusiasalis paniro į tamsą. Žmonės valgė žvakių šviesoje, gamyklos sustojo, o pirmąsias dienas neveikė net šviesoforai.
Dabar Krymo energetikos ministrė Svetlana Borodulina teigia, kad situacija gerėja, tačiau regionas vis dar veikia tik keturiais penktadaliais pajėgumų, o visiškos nepriklausomybės nepasieks iki 2018 metų, kai bus pastatyti du elektros generatoriai.
Kryme oficialiai vis dar paskelbta nepaprastoji padėtis, o daliai gyventojų be elektros reikia gyventi kelias valandas kiekvieną dieną.
Gamyklos dirba nebe ištisas dienas, o pamainomis, kad jų darbas nesutaptų su piko valandomis.
S.Borodulinos teigimu, valdžios atsakas buvo įspūdingas, nes kai kurie pareigūnai dirbdavo iki 3 val. nakties, kad svarbiausi objektai būtų aprūpinti generatoriais.
Tačiau kiti kritikavo valdžios veiksmus, o pats S.Aksionovas pats piktinosi savo pavaldiniais, kurie per šiuos neramumus nenutraukė savo atostogų.
„Pasiekti rezultatų yra be galo sunku. Pradedu suprasti senelį Josifą Staliną“, – televizijoje kalbėjo Krymo gubernatorius.
Pasitikėjimas baigia išsekti
O.Zubkovui elektros tiekimo trukdžiai baigėsi tragedija. Trys jo tigrų jaunikliai nugaišo dėl infekcijos, kai zoologijos sode buvo išjungtas šildymas, o elektros generatorius atėmė vietos valdžia.
Prokurorai tada apkaltino O.Zubkovą, kad šis leidžia savo augintiniams mirti vien tam, kad gautų žiniasklaidos dėmesio, ir grasino baudžiamąja byla.
Verslininkas savo ruožtu išjuokė kaltinimus ir pareiškė, kad valdžia vagia pinigus, skirtus generatoriams.
„Jie taip įtikėjo savo herojų įvaizdžiu, bet patys nepadarė nieko, kad jo nusipelnytų. Jie yra tik banditai, kurie tinkamu metu atsidūrė tinkamoje vietoje“, – tikino O.Zubkovas.
Nauja Rusijos instituto išleista visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad S.Aksionovas vis dar yra vertinamas labai gerai, o Krymo gyventojai į ateitį žiūri labai optimistiškai.
Tačiau tie, kurie nesutiko su aneksija arba jau paliko pusiasalį, arba stengiasi neatkreipti į save dėmesio, o net ir aršiausi prorusiškai nusiteikę Krymo gyventojai pripažįsta, kad ne viskas čia klostosi taip, kaip jie tikėjosi.
„Pasitikėjimas galioja nuo trejų iki penkerių metų, o jį dar labiau sustiprino energetikos blokada. Tačiau kai kurie žmonės vis dar švenčia Krymo atgavimą. Vis dėlto atėjo laikas baigti šventimą ir pradėti dirbti, – pabrėžė su visuomenės nuomonės apklausa dirbęs Jevgenijus Kopatko. – Jeigu nedirbsi su problemomis, o vien kalbėsi apie gerus dalykus, gera žmonių valia greitai išnyks“.
Krymo ukrainiečiams sunku
Ukrainą palaikantis aktyvistas Leonidas Kuzminas praėjusiais metais atsidūrė teisme už tai, kad Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos gimtadienio proga suorganizavo mitingą. Vėliau jis dėl to neteko ir istorijos mokytojo darbo.
Dabar jis dirba odontologo padėjėju, o dėl nuolatinių Rusijos saugumo tarnybų grasinimų nustojo rengti viešus renginius.
Vis dėlto paskutinį kartą jam keliaujant į Kijevą, L.Kuzminas buvo sulaikytas Ukrainos pasieniečių ir apklausiamas net šešias valandas dėl įtarimų, kad jis – separatistas.
Tai rodo, kokias problemas patiria Ukrainą palaikantys, bet Kryme pasilikti nusprendę ukrainiečiai.
Daugeliui Ukrainos blokada ir elektros tiekimo nutrūkimas tik sustiprino pasipriešinimą Kijevui. Net jeigu jie ir yra baisiai nusivylę tuo, kas Kryme vyko po aneksijos, jie vis tiek nesigaili, kad buvo žengtas toks žingsnis.
