Pats populiariausias ginklas tarp šiuo metu siautėjančių teroristų – kalašnikovas. Būtent „AK-47“ buvo naudojamas 2015 metais pasaulį labiausiai sukrėtusiuose išpuoliuose Prancūzijoje, Danijoje, Tunise bei Kenijoje.
„AK-47“ Europoje laisvai perkami tiek legaliai, tiek nelegaliai. Kalašnikovų įsigyti nesunku. Tik po kruvinų, daugybes aukų nusinešusių, teroristinių išpuolių suprasta, jog ši problema privalo būti išspręsta norint išvengti panašių nelaimių ateityje.
Ginklais prekiauja ir paprasti žmonės
Vieša paslaptis, kad daugybė „AK-47“ tipo ginklų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Balkanų.
Viena iš šalių, iš kurių ginklai pasiekia teroristus – Juodkalnija.
Zeljko Vuceliciaus šeima šioje šalyje skursta. Žmonės kaime siekia uždirbti pinigų visais įmanomais būdais.
Vienas jų – Z.Vuceliciaus brolis Vlatko. Lapkričio 5 dieną policija jį sustabdė viename Vokietijos greitkelių. Jie rado juodkalniečio mašinoje revolverį, porą ginklų, porą granatų, 200 gramų sprogmenų bei aštuonis kalašnikovus.
Policija spėja, jog V.Vucelicius nėra susijęs su galimais teroro išpuoliai. Jis tėra vienas iš tūkstančių prekeivių 267 milijonų eurų vertės nelegalių ginklų prekybos rinkoje.
V.Vucelicius važiavo pas pirkėjus Paryžiuje. Kaip ir daugelis kitų kontrabandininkų, jis keliavo pro Kroatiją, Slovėniją, Austriją bei Vokietiją.
Rusiškas ginklas populiarus visame pasaulyje
Originalioji „AK-47“ versija buvo sukurta 1948 metais. Šį ginklą Sovietų Sąjungos armijai sukūrė Michailas Kalašnikovas, kurio vardu automatas ir pavadintas.
Šiuo metu ginklas randamas ne tik buvusios SSRS teritorijoje – jis populiarus visame pasaulyje. Egzistuoja apie 200 skirtingų „AK-47“ variacijų, kurias naudoja apie 200 milijonų žmonių.
Kalašnikovai gaminami daugiau nei trisdešimtyje šalių. Didžiausia šių ginklų gamintoja – Kinija. Jais legaliai prekiaujama visame pasaulyje.
Vis dėlto, tai nereiškia, jog šiais ginklais prekiauja tik kariniai įvairių valstybių sektoriai.
Pavyzdžiui dauguma Kinijoje pagamintų kalašnikovų atsiduria Afrikoje. Ten jie dažnai perpardavinėjami vietinėje juodojoje rinkoje, mat Afrikos valstybės dažnai slapta remia sukilėlius įvairiose kaimyninėse valstybėse.
Geriausias nelegalios ginklų prekybos Afrikoje pavyzdys – Libija. Ginklai iš šios šalies nelegaliai pervežami bei pardavinėjami net keturiolikoje užsienio valstybių. Manoma, kad ginklai iš šios šalies gali būti gabenami ir į Europą.
Daugybė kalašnikovų dingo
Kasmet pagaminama apie milijonas naujų kalašnikovų, tačiau dar dešimteriopai didesnis šių ginklų skaičius tiesiog guli buvusios Jugoslavijos, buvusios Sovietų Sąjungos bei šiaurės Afrikos sandėliuose.
Šie ginklai nenaudojami nuo įvairių konflikto praėjusio amžiaus aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose.
Vis dėlto dauguma šių „AK-47“ vis dar puikiai panaudojami, mat šie ginklai ilgaamžiški. Be to, jie puikiai veikia bet kokioje terpėje – tiek karštose dykumose, tiek Sibire.
Daug Balkanuose naudotų „AK-47“ pradingo.
Pavyzdžiui Albanijoje po 1997 metų vidinio ginkluoto konflikto dingo 750 tūkstančių kalašnikovų. Manoma, kad jie buvo atnaujinti, suremontuoti bei perparduoti juodojoje rinkoje.
Dar prastesnė situacija Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Po karų devintojo dešimtmečio viduryje dauguma konflikte dalyvavusių kareivių tiesiog pasiliko ginklus su savimi.
Manoma, kad Serbijoje vis dar nelegaliai laikomi apie 900 tūkstančių, Bosnijoje – 750 tūkstančių ginklų.
Vietinėje buvusios Jugoslavijos rinkoje galima rasti ginklų tekainuojančių 100 eurų.
Ginklai plinta iš Jugoslavijos
Jugoslaviškos „AK-47“ versijas naudojo ir lapkričio mėnesį Paryžiuje įvykusių teroro akto vykdytojai.
Tiesa, vargu, ar teroristai ginklus pirko Jugoslavijoje.
Sekti ginklų gyvenimo ciklą sunku, tad neaišku, kur jų naudoti ginklai buvo perpardavinėjami laikotarpyje tarp karų Jugoslavijoje pabaigos bei 2015 metų.
Ginklai ir narkotikai keliauja tais pačiais maršrutais
V.Vucelicius buvo vieno iš didžiausio nelegalios ginklų prekybos maršrutų į Europą dalimi. Įdomu tai, jog šis vyriškis prieš tai net nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį.
V.Vucelicius neturi šeimos, niekada nebuvo teistas, retai išvažiuodavo iš savo miestelio. Jis dirbo vietiniame vynuogyne, uždirbdavo apie keturis šimtus eurų per mėnesį.
Vis dėlto nelegalių ginklų paklausa Europoje tokia didžiulė, kad net ir toks sėslus žmogus nusprendė iš jos užsidirbti. Z.Vucelicius teigė, jog iki šios kelionės jo brolis neturėjo nei paso, nei tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, mat niekada nebuvo išvykęs iš savo tėvynės.
Vienos Serbijoje esančios Jungtinių Tautų agentūros, kuri stengiasi riboti nelegalią prekyba ginklais, atstovas Ivanas Zverzhanovskis teigė, jog tiek ginklai, tiek narkotikai, plinta panašiais maršrutais. Jis taip pat tikino, jog ši kontrabanda išsiskiria tuo, jog, nepaisant didelės apimties, patys kontrabandininkai užsiima smulkia prekyba.
„Mes nematome didelės apimties kontrabandos. Niekada nerandame ginklų kontrabandos vilkikuose. Du ar trys pistoletai arba išmontuoti šautuvai dažniausiai randami lengvuosiuose automobiliuose arba keleiviniuose autobusuose“,- tikino I.Zverzhanovskis.
Palyginus su narkotikais, ginklų kontrabandos skaičiai juokingi. Balkanų maršrutu gabenamos tonos kokaino. Savo ruožtu, tik nedideli skaičiai kalašnikovų pasiekia Europą.
Kontrabanda vilioja
Nusikalstamos grupuotės, kurios užsiima ginklų kontrabanda, nedidelės. Jos dažnai susideda tik iš vieno ginklų pardavėjų ir keleto galimų pirkėjų Europoje.
Tiesa, iš automatų vis vien galima nemažai užsidirbti. Kalašnikovai Balkanuose kainuoja tarp 300 bei 500 eurų, o Europos Sąjungoje už juos galima gauti net iki 4500 eurų.
Galimus kontrabandininkus taip pat vilioja tai, jog gabenti ginklus, patekus į Šengeno zoną, pakankamai saugu. Bausmės už ginklų kontrabanda žymiai švelnesnės, nei bausmės už nelegalų narkotinių medžiagų gabenimą.
Tačiau tai nereiškia, jog kontrabanda – lengvas verslas.
Nemažai ginklų kontrabandininkų gyvena ant skurdo ribos. Antai V.Vucelicius šiuo metu yra areštinėje Vokietijoje. Deja nei jis, nei jo šeima neturi užtektinai pinigų pargabenti nusikaltėlį atgal į Juodkalniją.
Ginklų plitimą skatina ir įstatymai
„Charlie Hebdo“ žudynėse bei po dviejų dienų vykusiame išpuolyje prieš košerinio maisto parduotuvę taip pat buvo naudojami kalašnikovai iš buvusio Rytų bloko – Slovakijos.
Šioje Europos Sąjungos šalyje dar neseniai buvo galima nesunkiai įsigyti ginklų, kurie prieš tai buvo paversti netinkamais naudoti. Tai legalu visoje Europoje, mat tuo suteikiama galimybė kolekcininkams nesunkiai nusipirkti trokštamus ginklus. Praeityje naudotus kalašnikovus buvo galima įsigyti internetu.
Vis dėlto netinkamus naudoti ginklus nesunkiai galima vėl prikelti naujam gyvenimui. Dar 2013 metais Europos Sąjunga pripažino, kad daugybė neaktyvių šautuvų nelegaliai perdirbami į vėl panaudojamus ginklus. Šie ginklai po to perpardavinėjami.
Norint aktyvuoti ginklus, dažniausiai tereikia atblokuoti ginklo šaunamąjį vamzdį bei vėl įdėti jo gaiduką.
Vien tik Prancūzijoje 2013 metais areštuoti 45 žmonės, kurie pirkdavo netinkamus naudoti ginklus iš Slovakijos bei Bulgarijos ir gabendavo juos perdirbėjams.
Slovakija po sausio mėnesio išpuolių Paryžiuje šį įstatymą panaikino.
Europos sostinė – ginklų perdirbimo centras
Vis dėlto aktyviausia ginklų aktyvavimo bei perpardavinėjimo rinka – Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje.
Dauguma ginklų perdirbami pačiame miesto centre – Briuselio traukinių soties rajone. Iš ten jie keliauja po visą sostinę, mat šautuvus pardavinėti galima bet kur – tiek bute, tiek miške, tiek automobilių stovėjimo aikštelėje.
Manoma, kad būtent ten pirkti ginklai buvo naudojami lapkričio 13-osios išpuoliuose Paryžiuje, kuriuose žuvo 130 žmonių.
Perdirbti ginklai – didžiulė rinka, mat paskutiniu metu teroristai nusprendė savo atakose dažniau naudoti nesunkiai prieinamus šaunamuosius ginklus, o ne sprogmenis, kuriuos brangu pirkti ir sunku pasigaminti.
Tiesa, tai gali nulemti ir nesėkmes. Ginklai dažnai surenkami iš skirtingų detalių, o tai gali lemti techninius nesklandumus. Taip atsitiko praėjusį rugpjūtį, kai traukinyje iš Amsterdamo į Paryžių užsikirto žudynes planavusio teroristo automatas.
„AK-47“ bumas Vakarų Europoje
Paskutiniu metu Vakarų Europoje „AK-47“ populiarumas smarkiai išaugo.
Per paskutinius penketą metų Prancūzijos policija pastebėjo, jog vietiniai nusikaltėliai vis dažniau ir dažniau naudoja kalašnikovus.
Tai prasidėjo dar 2010 metais, kai policija sugavo kontrabandininkus, kurie, kartu sudėjus, bandė pravežti 2710 ginklų. Tais metais ginklų kontrabandos pažabojimo skaičius išaugo 79 procentais.
Tai lėmė jog 2012 metais buvo sugriežtinti ginklų įstatymai – kontrabandininkai buvo baudžiami iki 100 tūkstančio eurų bauda arba septyniais metais kalėjimo.
Vis dėlto kalašnikovus ir toliau buvo galima nesunkiai įsigyti, ypač tokiuose su nusikalstamumu siejamuose miestuose, kaip Marselis.
Panaši situacija ir kitose šalyse.
Dėl smurto su šaunamaisiais ginklais nuo 2012 metų Nyderlanduose žuvo arba buvo sužeisti 20 žmonių.
Kontrabandininkai pagaunami ir Jungtinėje Karalystėje. Praėjusį rugpjūtį viename iš Prancūzijos atvykusiame automobilyje Kente buvo rasti dvidešimt du kalašnikovai, devyni pistoletai „Škorpion“ bei tūkstantis šovinių.
Padidėjęs teroro aktų skaičius susijęs su ginklų gausa?
Reikia pripažinti ir tai, jog padidėjus nelegalios ginklų prekybos apimtims padaugėjo ir teroristinių išpuolių.
Dažnai galimi radikalizuoti asmenys būna kaip nors susiję su nusikaltėliais, kurie nelegaliai prekiauja ginklais. Šio ryšio nutraukimas itin svarbus specialiosioms tarnyboms, siekiančioms apsaugoti europiečius nuo galimų teroro išpuolių.
Padažnėję teroro išpuoliai nulėmė ir vis griežtėjančią Europos Sąjungos retorika ginklų prekybos atžvilgiu.
Tiesa, iki tol Europos Sąjunga į kontrabandą bei nelegalią ginklų prekybą žiūrėjo pro pirštus.
Dar 2013 metais buvo nutarta, jog juodoji ginklų perdirbimo rinka auga, ir, kad reikia standartizuoti metodus, kaip padaryti, jog ginklų vertimas netinkamais naudoti visoje Europoje būtų vienodai efektyvus. Tiesa, tada buvo manoma, kad tai tik „vidutinės“ svarbos problema.
Po praėjusio lapkričio atakų Paryžiuje tai pasikeitė. Europos Sąjunga pasiryžo įvykdyti šią standartizaciją. Ji nusprendė priimti ir dar griežtesnes direktyvas, kuriomis privačiai laikyti netinkamus naudoti kalašnikovus taip pat būtų uždrausta.
Parengė Audrius Ričkus
