Pasaulis 2015-aisiais atsisveikino su ne vienu iškiliu žmogumi, kuris mirė sava mirtimi, buvo pasiglemžtas ligos ar žuvo sukniubęs nuo svetimos rankos.
Netikėtai teko laidoti Kremliaus kritiką, Rusijos opozicijos lyderį Borisą Nemcovą. Opozicionieriaus gyvybę vieną vasario vakarą užgesino keturios žudiko kulkos.
Tuo metu amerikiečiai dalijosi skausmu su šalies viceprezidentu Joe Bidenu, palaidojusiu vėžiu sirgusį savo vyriausiąjį sūnų Beau. Jo mirtis pakeitė pusiausvyrą prezidento posto siekiančių demokratų stovykloje.
Liga taip pat pasiglemžė ilgametį Vokietijos kanclerį Helmutą Schmidtą. Dažnai modernios Vokietijos ambicijų architektu pavadinamas politikas užgeso sulaukęs 96 metų.
Gedulas buvo apnikęs ir Saudo Arabiją. Smarkiai pablogėjus sveikatai mirė dešimtmetį šaliai vadovavęs karalius Abdullah bin Abdulazizas.
Pakeitė opozicijos veidą
„Nušautas B.Nemcovas“, – tokia kraują stingdanti naujiena pasigirdo vasario pabaigoje.
Vėlų penktadienio vakarą žymus Rusijos opozicijos veikėjas 55 metų B.Nemcovas sukniubo negyvas prie pat Kremliaus, ant Didžiojo Maskvos upės tilto.
Keturios kulkos didžiausią prezidento Vladimiro Putino kritiką pražudė iškart. Žudikai nieko nelaukę pabėgo.
Tamsa, kuri tą lemtingą vakarą gaubė Kremlių, neišsisklaidžiusi iki šiol: nužudymo byla neišnagrinėta, o įtariami žudikai sulaikyti, tačiau vis dar nenuteisti.
Tiesa, B.Nemcovo nužudymu šią savaitę pagaliau oficialiai apkaltinti čečėnai Zauras Dadajevas, Chamzatas Bachajevas, Tamerlanas Eskerchanovas, Šadidas ir Anzoras Gubaševai.
Tačiau jie visi tvirtina neturintys nieko bendro su žmogžudyste ir anksčiau aiškino jaučiantys Kremliaus spaudimą prisipažinti padarius nusikaltimą.
V.Putinas beveik metus žada „surasti ir nubausti opozicionieriaus žudikus“ – tą patį jis vėl pakartojo gruodį skaitydamas metinį pranešimą. Tačiau neatrodo, kad reikalai būtų nors truputį pajudėję.
Kad ir kaip ten būtų, nužudžius B.Nemcovą opozicija neteko svarbaus savo veido.
Šūviai nutildė vieną drąsiausių balsų Rusijos politinėje padangėje.
Pakeitė politines rungtynes
Praėjusiais metais sunki liga pasiglemžė JAV viceprezidento J.Bideno sūnų Beau.
Vyresnysis politiko sūnus gegužės mėnesį mirė nuo smegenų vėžio. Vyrui buvo 46-eri.
„Beau kovojo su smegenų vėžiu taip pat sąžiningai, narsiai ir tvirtai, kaip gyveno kiekvieną savo gyvenimo dieną“, – po sūnaus mirties kalbėjo labai prislėgtas viceprezidentas.
Beau buvo Delavero valstijos generalinis prokuroras, taip pat tarnavo Nacionalinėje gvardijoje ir buvo išsiųstas kovoti į Iraką.
Sūnaus netektis ne tik sukrėtė visą Bidenų šeimą, bet ir turėjo įtakos visai Amerikai – Beau tėvas demokratas J.Bidenas nutarė nesiekti prezidento posto, nors ir buvo laikomas vienu pagrindinių pretendentų bent jau laimėti demokratų nominaciją.
JAV viceprezidentas spalį pranešė nedalyvausiantis lenktynėse dėl prezidento posto, nes vis dar išgyvena sūnaus netektį, o ir visa jo šeima nėra pasirengusi pradėti rinkimų kampaniją.
Toks J.Bideno sprendimas reiškė, kad kitos demokratų atstovės Hillary Clinton šansai laimėti gerokai padidėjo.
2016 metai parodys, ar politikei pavyks pasinaudoti šia galimybe.
Stiprios valstybės kūrėjas
„Mes praradome milžiną“, – po kanclerio H.Schmidto mirties pareiškė Hamburgo meras Olafas Scholzas.
Lapkritį Vokietija atsisveikino su kancleriu, kuris dažnai vadinamas stiprios Vokietijos Europoje inžinieriumi.
H.Schmidtas vadovavo Vakarų Vokietijai nuo 1974 iki 1982 metų, tačiau net pasitraukęs iš posto ir būdamas silpnos sveikatos vis dar aktyviai sekė politinius įvykius šalyje.
Tiesa, pastaraisiais metais jo asmenybė buvo vertinama nevienareikšmiškai.
Nors vokiečiai jautėsi dėkingi H.Schmidtui už jo ankstesnį vaidmenį kuriant ekonomiškai ir politiškai stiprią šalį, daug ką nuvylė jo kalbos.
Antai šiais metais H.Schmidtas pareiškė, kad jis supranta V.Putino veiksmus Ukrainoje, ir ragino Vakarų lyderius sugrąžinti Rusijos prezidentą prie derybų stalo.
Po tokių pareiškimų Vokietijos žiniasklaida netruko išvadinti buvusį kanclerį „Rusijos ideologijos gynėju“.
H.Schmidtas taip pat negailėjo aštrių žodžių dabartinei Vokietijos lyderei Angelai Merkel. Jos pirmtakas kaltino politikę „fiskaliniu neišprusimu“ Graikijos krizės akivaizdoje.
Tačiau per atsisveikinimą su kancleriu kanclerė apie velionį kalbėjo tiktai geruoju ir pridūrė: „H.Schmidto mirtis tapo karčiu įvykiu mums visiems.“
Tam pritarė ir prie kanclerio karsto stovėję iškilūs asmenys: atsisveikinti atvyko buvęs Prancūzijos prezidentas ir ilgametis H.Schmidto draugas Valery Giscard’as d’Estaing’as, buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris, buvęs Italijos prezidentas Giorgio Napolitano ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Paskutinis karaliaus atodūsis
Po kelių savaičių, praleistų ligoninėje, sausio mėnesį mirė dešimt metų Saudo Arabiją valdęs karalius Abdullah. Naftos turtingos šalies valdovą, kaip manoma, palaužė plaučių uždegimo komplikacijos.
Kitą dieną po karaliaus mirties Saudo Arabijoje buvo tylu – žmonės ėjo į mečetes sukalbėti maldų už mirusį valdovą, kurį dauguma šalies gyventojų vertino labai teigiamai.
Kai kurie žmonės netgi tikino, kad mirus karaliui Abdullah jautėsi taip, lyg būtų praradę artimą šeimos narį.
Monarchas pagal tradicijas buvo palaidotas nepažymėtame kape Rijado kapinėse tarp daugybės paprastų žmonių.
Su velioniu atsisveikinti atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, princas Charlesas, Prancūzijos prezidentas François Hollande’as ir JAV viceprezidentas J.Bidenas.
Pasaulio lyderiai laikė velionį karalių svarbiu tarpininku tarp musulmoniškų valstybių ir Vakarų.
Karaliaus sostas nebuvo tuščias ilgai. Monarcho mirties dieną jau buvo aišku, kad karūną perima karaliaus įbrolis princas Salmanas.
Pasaulis baiminosi, ar naujasis sosto įpėdinis sugebės išlaikyti dialogą su Vakarų lyderiais, tačiau metų pabaigoje jau galima pripažinti, kad valdžios perdavimas vyko sklandžiai ir be didelių pasikeitimų.
Išskyrus žmogaus teisių sritį – velionis karalius Abdullah buvo kritikuojamas dėl prastos moterų padėties šalyje, o į valdžią atėjus Salmanui situacija ėmė keistis.
Moterys šį gruodį pirmą kartą balsavo rinkimuose, o 21 metų politikė netgi buvo išrinkta į savivaldos institucijas.
Tad nors Saudo Arabija gedėjo velionio monarcho, valdžios pasikeitimas konservatyvioje šalyje atvėrė duris permainoms.
