Valstybės nuolatos veldavosi į žodžių karus, palaikė priešiškas grupuotes įvairiuose Artimųjų Rytų konfliktuose. Tiesa, kai kada Iranas bei Saudo Arabija nevengia rodyti viena kitai ir pagarbos ženklų, kalba apie islamiškąjį solidarumą.
Savaitgalį šalis itin supriešino šiitų šeichui įvykdyta mirties bausmė. N.al-Nimras dalyvavo Arabų pavasario įkvėptuose protestuose 2011 metais Saudo Arabijoje. Sekmadienį Irano aukščiausiasis dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „dieviškąjį atpildą“ už šio šiitų dvasininko egzekuciją.
Jau tą pačią dieną protestuotojai Teherane padegė Saudo Arabijos ambasadą. Tai lėmė pastarosios sprendimą nutraukti diplomatinius santykius su Iranu.
Panašu, jog įtampa tarp šių valstybių tik kyla. Taip vyko nuo pat 1979 metų Irano revoliucijos, kuomet į šios šalies valdžią atėjo islamistai.
„The Associated Press“ siūlo prisiminti šių dviejų valstybių tarptautinių santykių eigą.
Santykiai pašlijo po Irano revoliucijos
Iki 1979 metų, santykiai tarp Saudo Arabijos bei tuometinės Pahlavių dinastijos valdomo Irano prieš valdžios nebuvo patys šilčiausi. Saudo Arabiją neramino sparti Irano modernizacija, taip pat buvo keletas smulkių teritorinių konfliktų.
Tiesa, situacija nebuvo tokia įtempta.
Tarpvalstybiniai santykiai buvusio Irano šacho Reza Pahlavio valdymo pabaigoje buvo gana šilti. Abi šalys buvo vienos naftą eksportuojančių šalių organizacijos „OPEC“ įkūrėjų.
Vis dėlto santykiai tarp šių šalių atšalo iškart po Irano revoliucijos. Tai atsitiko ne be Jungtinių Amerikos Valstijų įtakos.
Tik pasibaigus revoliucijai, tuometis Saudo Arabijos karalius Khalidas kalbėjo apie tai, jog islamiškas solidarumas galėtų tapti gerų santykių tarp jo valstybės ir Irano pagrindu.
Tam nebuvo lemta išsipildyti.
1979 metais ektremistiškai nusiteikę studentai užėmė JAV ambasadą Irano sostinėje Teherane ir paėmė visus darbuotojus įkaitais. Po šių įvykių, Iranas tapo didžiausiu JAV priešu regione. Savo ruožtu, Saudo Arabija tapo artimiausia JAV sąjungininke.
Saudo Arabija, Vakarų prašoma, aktyviai palaikė agresorių Iraką Irano-Irako karo metu 1980-1988 metais, nors ir nepasitikėjo savo tuometiniu Irako diktatoriumi Saddamu Husseinu. Šiame kare žuvo apie vienas milijonas žmonių.
Tai tik dar labiau suprastino Saudo Arabijos įvaizdį Irane.
Incidentas hadžo metu sugadino santykius ilgam
Santykiai negerėjo ir antrojoje devintojo dešimtmečio pusėje. 1987 metų hadžo metu šiitai piligrimai iš Irano įsivėlė į riaušes su Saudo Arabijos policija. Hadžas – tai kiekvienais metais vykstanti visų pasaulio musulmonų piligriminė kelionė po šventas vietas Arabijos pusiasalyje.
Iraniečiai protestavo prieš savo valstybės priešus – JAV bei Izraelį. Saudo Arabijos policija siekė šią protesto akciją numalšinti.
Teigiama, jog sklaidant protestus žuvo tarp 400 ir 600 piligrimų iš Irano. Iranas taip pat teigė, kad Saudo Arabijos policija šaudė į šiitus kulkosvaidžiais.
Po šių įvykių protestuotojai Teherane nusiaubė Saudo Arabijos ambasadą.
Tai nulėmė tolesnį Saudo Arabijos bei Irano santykių prastėjimą: Saudo Arabija 1988 metais netgi nutraukė diplomatinius santykius su Iranu, kurie buvo atkurti tik 1991 metais.
Saudo Arabija kaltino Iraną ne tik dėl provokacijų 1987 metų hadžo metu, bet ir dėl trukdymo prekybiniams laivams Persijos įlankoje. Iranas bei jos šiitai gyventojai, savo ruožtu, nusprendė boikotuoti hadžą 1988 bei 1989 metais.
Santykių atšilimas buvo trumpas
Tiesa, santykiai labai pagerėjo antrojoje dešimtojo dešimtmečio pusėje. 1997 metais, Irano prezidentu buvo išrinktas nuosaikus šiitas – Mohammadas Khatami.
Šaltų santykių lyg nebūta – 1997 metų gruodį Saudo Arabijos princas Abdullah'as aplankė Teheraną, o 1999 metų gegužę Irano prezidentas M.Khatami aplankė Saudo Arabiją.
Vis dėlto geriems santykiams nebuvo lemta tęstis – 2005 metais Irano prezidentu buvo išrinktas daug konservatyvesnis Mahmoudas Ahmadinejadas. Jis pasižymėjo itin agresyvia bei karinga retorika ir noru tęsti nevienareikšmišką bei Vakarų kritikuotą Irano branduolinę programą.
Iranui buvo įvestos ekonominės sankcijos – tai padarė šią valstybę dar piktesnę bei priešiškesnę tiek Vakarams, tiek jų sąjungininkams, tarp jų ir Saudo Arabijai.
Situaciją eskalavo pilietiniai karai
Santykiai išlieka įtempti ir XXI-ojo amžiaus antrajame dešimtmetyje.
Tiek nuo 2011 metų siaučiančiame Sirijos pilietiniame kare, tiek 2015 metais prasidėjusiame Jemeno pilietiniame kare, Saudo Arabija bei Iranas palaiko skirtingas puses.
Sirijoje Iranas palaiko alavitų šiitų sektos atstovo bei šalies prezidento Basharo al-Assado režimą, nors didžioji šalies gyventojų dalis yra sunitai. Opozicija, kurią daugiausiai sudaro sunitų kovotojai, finansuojami bei apginkluojami Saudo Arabijos.
Jemene Iranas aktyviai palaiko šiaurėje gyvenančius šiitus, priklausančius hučių grupuotei, kuri nori nuversti centrinę valdžią. Savo ruožtu, Saudo Arabija pasiuntė į Jemeną savo kariuomenę, mat ji nori apsaugoti Jemeno pietuose įsitvirtinusius sunitus.
Paskutinių metų įvykiai įtampos nemažina
Vis dėlto pastaruoju metu santykiai su Iranu tik dar labiau suprastėjo, nes Saudo Arabija jaučiasi esą izoliuota dėl Vakarų suartėjimu su Iranu.
Vakarų valstybės praeitų metų liepą susitarė su Iranu dėl jos branduolinės programos pristabdymo mainais į ekonominių bei diplomatinių sankcijų panaikinimą. Saudo Arabija mano, jog šia sutartimi jos sąjungininkės Vakaruose renkasi dialogą su buvusiu priešu Iranu mainais į jos saugumą.
Tai – ne vienintelis dalykas 2015 metais, kuris eskalavo santykius tarp Irano bei Saudo Arabijos. Santykiai itin pašlijo praeitų metų rugsėjį.
Tuomet hadžo metu Mekoje dėl žmonių spūsties žuvo daugiau nei 2400 žmonių. Skelbiama, jog tarp šių žmonių žuvo ir 464 piligrimai iš Irano. Irano valdžia dėl šio incidento kaltino Saudo Arabijos „nekompetenciją“.
