36 metų liberalios Reformų partijos lyderis Estijos vyriausybei vadovauja jau beveik dvejus metus. O pernai tiek jo šaliai, tiek Lietuvai teko susidurti su panašiais iššūkiais. Tiesa, jų sprendimo būdai – skirtingi.
Vis dėlto jauniausiu Europos premjeru vadinamas politikas siūlo žvelgti toliau. Baltijos šalių bendradarbiavimas, T.Rõivo nuomone, turi būti dar ambicingesnis.
„Estijai labai rūpi, kad Lietuvai ir Latvijai sektųsi gerai. Bet nereikėtų pamiršti ir pagrindinio visų mūsų tikslo – pasivyti Šiaurės šalis“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė Vilniuje viešėjęs T.Rõivas.
Abejones išsklaidys patirtis
– Vienas aktualiausių klausimų Europai 2015 metais buvo migrantai. Esate pabrėžęs, kad Estija priims tiek pabėgėlių, kiek reikalaus ES skirstymo kvotos.
Tačiau visuomenės nuomonė Baltijos šalyse šiuo klausimu yra gana kritiška. Kokiais argumentais į savo pusę ketinate palenkti estus?
– Manau, gali padėti supratimas, jog kariniai konfliktai vyksta ne tik už Europos ribų, bet ir jos viduje. Juk yra žmonių, kurie turėjo palikti savo namus arba išvykti iš miestų Ukrainoje, kuri taip pat yra Europos valstybė.
Baltijos šalių žmonės puikiai supranta, kad reikia atverti ukrainiečiams savo duris. Jei yra dalykų, kurie juos priverčia išvykti, ukrainiečiai turi teisę gauti pagalbą.
O apie sirus Estijoje žmonės nieko nežino, tad bijo ir nėra linkę juos priimti. Manau, didžiausia problema yra ne informacijos, o patirties trūkumas. Juk jie tiesiog nežino, ką reiškia gyventi su sirais.
Su ukrainiečiais šios problemos nėra. Estai puikiai pažįsta ukrainiečius, užjaučia juos ir pabėgėliams, atvykstantiems iš Ukrainos, yra labai atviri. Žinau, kad jie sėkmingai apsigyveno ir Lietuvoje.
Todėl tai nėra visų pabėgėlių klausimas. Mūsų žmonės kol kas šiek tiek bijo sirų, tačiau tada, kai Baltijos šalių gyventojai pamatys, kad šie žmonės iš tikrųjų bėga nuo karo, kad jie nori rasti vietą, kur galėtų saugiai gyventi, dirbti ir mokytis, iš pradžių kankinusios dvejonės dings.
Siūlo skaičiuoti pragmatiškai
– Pakalbėkime apie energetiką. Pirmieji bandymai importuoti dujas iš Lietuvos į Estiją buvo sėkmingi. O ir dabar Lietuva aktyviai ieško suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkėjų regione. Kokia tikimybė, kad šiais metais Estija dar labiau padidins dujų importą iš Lietuvos?
– Jau dabar 25 proc. Estijos dujų importuojamos iš Lietuvos SGD terminalo. Žinoma, tikimės, kad ateityje sukursime dar didesnę ir glaudesnę energetikos rinką Baltijos šalyse.
– O nuo ko tai priklausys?
– Tai turės nuspręsti tik rinka. Estijos įmonės gali laisvai rinktis, iš kurio tiekėjo jos nori pirkti dujas. Labai tikiuosi, kad greitai tiek Lietuva su Lenkija, tiek Estija su Suomija bus sujungtos dujotiekiu.
Tada bus įmanoma pirkti dujas iš bet kurio terminalo ir prekiauti jomis visose regiono rinkose. Tai būtų didžiulis laimėjimas.
– Tarp Baltijos šalių plėtojamas ir elektros jungčių tinklas. O su tuo susijusi atominė energetika Lietuvoje. Ar jūs pats dar tikite, kad Lietuvoje bus pradėta statyti atominė elektrinė?
– Tai dar reikia nuspręsti. Manau, kad tai turi būti labai pragmatiškas sprendimas, pagrįstas skaičiavimais, – ar yra pakankama paklausa, ar naujosios jungtys kaip nors pakeis padėtį.
Manau, kad tikėtina, jog patvirtintos jungtys iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją smarkiai prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo ir leis iš naujų pusių pamatyti, kaip dabar atrodo ši rinka.
Po to Lietuva turėtų apskaičiuoti, ar rinkoje dar yra vietos atominei elektrinei, ar ne.
– Kas galėtų paskatinti Estiją prisijungti prie atominės elektrinės plėtros Lietuvoje?
– Privačios ir valstybinės Estijos kompanijos jau dabar investuoja užsienyje, tad nematau priežasčių, kodėl į šį projektą taip pat nebūtų galima investuoti.
Šiuo metu Estijos elektros gamybos apimtis jau viršija paklausą mūsų šalyje, nes esame taip pat gerai sujungti su kaimynais – taip, kaip ir Lietuva.
Mes irgi parduodame elektros energiją savo kaimynams. Tačiau prieš sakant ką nors konkrečiau būtina įvertinti padėtį.
Skirtumai dar regimi
– Neseniai pareiškėte, kad Lietuvos ir Latvijos ekonominį augimą lemia pigi darbo jėga, o Estija šiuo keliu neketina eiti. Gal galėtumėte išsamiau paaiškinti, kodėl Estija renkasi būtent tokią strategiją?
– Nemanau, kad tai yra geresnis sprendimas. Tiesiog mūsų ekonomikos plėtros fazė šiek tiek kitokia. Tačiau mūsų skirtumai nėra labai dideli.
Visų Baltijos šalių sprendimai buvo labai panašūs, kai šalys plėtojosi labai greitai. Tačiau skyrėsi tai, kaip šalys pasirinko reaguoti į krizę ir kaip iš jos išbrido.
Estija iškart po krizės sugebėjo išvengti didelės užsienio skolos ir deficito, todėl mūsų ekonomika iškart staigiai augo. O dabar augimas šiek tiek sumažėjo. Lietuvos ir Latvijos ekonomika pagreitį įgavo kiek vėliau.
Be to, ekonominio augimo paskata, kurią suteikė įvestas euras, Estijoje taip pat įvyko keleriais metais anksčiau. O tai, be abejonės, turi daug įtakos ekonominio ciklo svyravimams.
Tad pigios darbo jėgos klausimas yra ne skirtingos strategijos, o skirtingų laiko tarpsnių priežastis.
Estijai labai rūpi, kad Lietuvai ir Latvijai sektųsi gerai. Kuo geriau sekasi mūsų kaimynams, tuo geriau sekasi ir mums patiems.
Tikiu, kad po kelerių metų Lietuvoje situacija bus visiškai tokia pat kaip Estijoje. Bet nereikėtų pamiršti ir pagrindinio visų mūsų tikslo – pasivyti Šiaurės šalis.
– Visas Baltijos šalis kamuoja ir kita problema – šešėlinės ekonomikos klausimas. Austrijos ekonomistas ir šešėlinės ekonomikos ekspertas profesorius Friedrichas Schneideris neseniai pareiškė, kad trečdalis estų nėra patenkinti tuo, ką jų vyriausybė daro su jų mokamais mokesčiais.
Esą jiems nepatinka tai, kad negalima pasirinkti, į ką yra investuojamos iš gyventojų surinktos lėšos. Kaip Estija kovoja su šešėlinės ekonomikos problema?
– Nemanau, kad šešėlinė ekonomika yra didelė problema Estijoje. Veikiau priešingai – Estija gali pasigirti viena efektyviausių mokesčių surinkimo sistemų iš visų Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių.
Nesurenkamų mokesčių mums pavyko sumažinti keliais būdais. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų visos įmonės turi deklaruoti sandorius, kurie viršija 1 tūkst. eurų. Iš pradžių manyta, kad tai sukurs papildomos biurokratijos. Bet viskas vyko elektroniniu būdu ir sandorių deklaravimas veikė, nes žmonės žinojo, kad greitai bus pastebėta, jei viena šalis sandorių nedeklaruos ir sukčiaus.
O vėliau galėjome džiaugtis rezultatu – beveik 100 mln. eurų papildomomis pajamomis iš pridėtinės vertės mokesčio.
Kova su propaganda
– Rugsėjį Estijos vyriausybė dalį lėšų skyrė naujam rusakalbiams skirtam televizijos kanalui, kuris kovoja su Kremliaus propaganda. Be to, dabar kartais ši kova persikelia ir į internetą. Kokie dar iššūkiai Estijos laukia šioje srityje?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Estijos nacionalinį kanalą vyriausybė remia tik lėšomis, bet ne propaganda. Naujienų kanalai, kurie veikia Estijoje, yra absoliučiai laisvi – joks politikas, jokia vyriausybė negali turėti įtakos tam, kas jais transliuojama.
Be televizijos kanalo, kuris yra pati brangiausia žiniasklaidos rūšis, turime ir rusakalbiams skirtų radijo kanalų, laikraščių, interneto puslapių. Žinoma, televizija yra ne tik pati brangiausia, bet ir daugiausia įtakos daranti žiniasklaidos rūšis.
Vis dėlto tai nėra vien mūsų regiono klausimas. Rusai visame pasaulyje neturi priėjimo prie žiniasklaidos, kuri transliuotų laisvą žodį, o ne tai, ką jai liepia sakyti Kremlius.
Ir tai galioja visiems rusams, kad ir kur jie gyventų – Estijoje, Londone ar Brukline.
Jauniausias Europoje vyriausybės vadovas
– T.Rõivas gimė 1979 metais Taline. Jis Tartu universitete baigė tarptautinės ekonomikos ir rinkodaros studijas.
– Sulaukęs vos 20 metų jis jau dirbo teisingumo ministro patarėju. Šias pareigas T.Rõivas ėjo nuo 1999-ųjų iki 2002 metų.
– Po to T.Rõivas tapo patarėju Estijos liaudies ministerijoje, o 2004–2005 metais ėjo Talino Habersčio rajono seniūno pareigas. Vėliau estas dirbo buvusio šalies premjero Andraus Ansipo patarėju, o 2007-aisiais tapo Estijos parlamento nariu, į jį buvo išrinktas ir per kitus rinkimus.
– Parlamente T.Rõivas vadovavo Finansų ir Europos Sąjungos reikalų komitetams. Jis spėjo paragauti ir vyriausybės nario duonos, nes 2012 metais buvo paskirtas socialinių reikalų ministru.
– 2014 metų kovą T.Rõivas netikėtai paskirtas vadovauti Estijos vyriausybei.
