Projektas buvo pavadintas „Įstatymų valymo“ vardu, mat disidentų nuomone šių įstatymų panaikinimas yra būtinas norint išvengti tolimesnio Rusijos pilietinės visuomenės degradavimo. „Radio Free Europe/Radio Liberty“ pateikia šių įstatymų sąrašą.
„Užsienio agentų“ įstatymas
Šis įstatymas buvo priimtas 2012 metų lapkritį po metus trukusių įvairių masinių protestų prieš Vladimiro Putino režimą. Šiuo įstatymu iš užsienio finansuojamos politinės nevyriausybinės organizacijos privalo prisiregistruoti Rusijos teisingumo ministerijoje „užsienio agentų“ vardu.
Vengiantys registracijos asmenys gali būti nubausti 3750 eurų siekiančia bauda arba būti nuteisti dvejiems metams kalėjimo.
Įstatymas jau privertė užsidaryti daugiau nei 20 nevyriausybinių organizacijų, kurios nenorėjo būti išskirtinai pažymėtos kaip „agentai“. „Užsienio agentas“, kaip terminas, Rusijoje asocijuojamas su šnipinėjimu.
Disidentai teigia, jog įstatymas parašytas taip, kad praktiškai bet kokia užsienio finansuojama nevyriausybinė organizacija gali būti paskelbta „politine“ ir taip tapti „užsienio agente“.
Tuo užkertamas kelias žmonėms tapti pilnaverčiais pilietinės visuomenės nariais bei pažeidžiama tiek Rusijos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Rusija yra pasirašiusi.
„Dimos Jakovlevo“ įstatymas
Šiuo įstatymu, kuris buvo priimtas 2012 metais, JAV piliečiams draudžiama įsivaikinti našlaičius iš Rusijos.
Įstatymas pavadintas Dmitrijaus Jakovlevo vardu. Rusų kilmės berniukas žuvo nuo šilumos smūgio 2008 metais. Tuomet amerikietis patėvis paliko jį užrakintą mašinoje devynioms valandoms. JAV teismas nusprendė, kad D.Jakovlevo mirtis tebuvo atsitiktinumas.
Būtent dėl šio draudimo maždaug dviems šimtams našlaičių nebuvo leista išvykti į JAV. Daug šių vaikų serga sunkiomis ligomis arba yra invalidai.
Rusijos valdžia kaltinama tuo, kad įstatymas tebuvo priimtas atkeršyti JAV už sankcijas, kurias pastaroji skyrė po Sergejaus Magnitskio mirties. Šis vyras atskleidė valdžios slepiamas finansines machinacijas. Teismo proceso metu S.Magnitskio teisės buvo nuolatos pažeidinėjamos. Jis mirė taip ir nesulaukęs nuosprendžio.
Disidentų nuomone šis įstatymas nėra sutaikomas su visuotinėmis žmogaus teisėmis. Jų nuomone šiuo įstatymu vaikai tampa užsienio politikos įrankiais, ko neturėtų būti. Taip pat tuo jiems neleidžiama augti su šeimomis.
„Nepageidaujamų organizacijų“ įstatymas
Šiuo įstatymus Rusijos valdžia gali be teismo sprendimo uždaryti bet kurią nevyriausybinę organizaciją, jei generalinis prokuroras nusprendžia, kad ji kenkia nacionaliniam saugumui.
Pirmąja uždrausta organizacija tapo „National Endownment for Democracy“. Šios institucijos tikslas – demokratinių institucijų stiprinimas visame pasaulyje.
Vis dėlto Rusijos generalinis prokuroras nusprendė, jog ši nevyriausybinė organizacija pažeidžia Rusijos Konstituciją bei kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Disidentų teigimu, šis įstatymas trukdo Rusijos pilietinės visuomenės kūrimuisi.
Religingų žmonių įžeidinėjimo draudimas
Šis įstatymas buvo priimtas po to, kai „Pussy Riot“ muzikos grupės narės surengė Kremlių kritikuojantį pasirodymą didžiausioje Maksvos katedroje. Šis įstatymas buvo panaudotas įkalinti merginas dėl chuliganizmo.
Oficialiai įstatymu siekiama apsaugoti Rusijos piliečių religinius įsitikinimus. Jo pažeidėjams gresia arba 3,8 tūkst. eurų siekianti bauda, arba 200 valandų viešųjų darbų, arba iki trejų metų kalėjimo.
Disidentų teigimu šis įstatymas pažeidžia sekuliarios valstybės principus bei apriboja žodžio laisvę. Įstatymas naudojamas cenzūruoti bei spausti žiniasklaidą.
Kol kas komiškiausias šio įstatymo panaudojimas įvyko Novosibirske. Novosibirsko valstybinio operos teatro vadovas Borisas Mezdričas buvo paduotas į teismą, mat vietinis ortodoksų dvasininkas manė, jog XIX amžiaus Ričardo Vagnerio operoje pernelyg daug krikščionius įžeidžiančių simbolių.
Teismas B.Mezdričą išteisino, bet jis vis vien buvo atleistas iš darbo dėl „nepagarbos visuomenėje populiarioms vertybėms“.
Sankcijos maisto produktams
Disidentai ragina Rusijos valdžią tuoj pat atšaukti sankcijas Vakarams bei Turkijai dėl maisto produktų importo.
Jų nuomone šis embargas beveik nepaveikia užsienio šalių ekonomikos, bet kenkia Rusijos ekonomikai bei jos piliečiams.
Disidentai taip pat pabrėžia, jog po šių sankcijų pradžios maisto produktų kainos vidutiniškai paaugo septyniolika procentų.
Interneto puslapių blokavimas
2013 metų gruodį išleistas įstatymas suteikia Roskomnadzorui, Rusijos valstybinei žiniasklaidos priežiūros agentūrai, galimybę be teismo sprendimo uždaryti bet kurį interneto puslapį, kuris, jų nuomone, kursto riaušes ar ekstremizmą.
Per porą metų buvo apriboti trys dideli Kremlių kritikuojantys interneto portalai – ej.ru, kasparov.ru bei grani.ru. Taip pat užblokuotas Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno internetinis tinklaraštis.
Disidentų teigimu šiuo įstatymu pažeidžiama žodžio laisvė. Jis taip pat naudojamas kovoti prieš nepasitenkinimo akcijas prisidengiant kova prieš ekstremizmą.
Homoseksualų propagandos įstatymas
2013 metų birželį priimtas įstatymas uždraudė bet kokį netradicinių seksualinių ryšių propagavimą nepilnamečiams. Pasak Kremliaus, šiuo įstatymu siekiama apsaugoti „tradicines šeimos vertybes“.
Įstatymas kol kas nėra dažnai naudojamas. Vis dėlto jis paskatino diskriminaciją bei smurtą prieš seksualines mažumas.
Disidentų teigimu, homoseksualų propagandos įstatymas tik dar labiau atskiria ir taip engiamas Rusijos seksualines mažumas.
Pasikartojančių protestų draudimas
Šiuo įstatymu draudžiama tiems patiems organizatoriams rengti daugiau, nei vieną demonstraciją pusės metų laikotarpyje. Įstatymas buvo svarstytas bei priimtas Maidano protestų Ukrainoje metu.
Nesilaikant šio įstatymo gresia iki kelių metų kalėjimo bei priverstinis darbas.
Vienas iš nuteistųjų – septyniasdešimt šešerių metų pensininkas Vladimiras Jonovas. Jam buvo uždrausta išvykti iš Rusijos po to, kai sausį jis protestavo prie Kremliaus su užrašu „Je suis Charlie“. Vis dėlto jam pavyko rasti politinį prieglobstį Ukrainoje.
Disidentų teigimu, šis įstatymas teisiškai uždraudė žodžio bei saviraiškos laisvę.
Šmeižto įstatymas
Šiuo įstatymu šmeižtas buvo prilygintas kriminaliniam nusikaltimui. Žmonėms, kurių pasisakymai galėtų būti pripažinti šmeižtu, gresia virš 63 tūkst. eurų bauda.
Šiuo įstatymu stengiamasi įbauginti tuos, kurie norėtų kritikuoti Kremliaus politiką.
Rinkimų įstatymas
2014 metų įstatymu, Kremliaus kritikų nuomone, buvo palengvintas kelias „Vieningosios Rusijos“ dominavimui politinėje erdvėje.
Po šio įstatymo priėmimo, pusė iš 450 Dūmos narių renkami apskrityse individualiai. Anksčiau būdavo balsuojama už partijų sąrašus. Ši metodika nebuvo tokia palanki „Vieningajai Rusijai“.
Pasak disidentų, šiuo įstatymu apribojamos nepriklausomų bei mažesnių partijų kandidatų galimybės būti išrinktiems į parlamentą. Taip pat šiuo įstatymu valdžia tiesiog eliminuos jai nepriimtinus kandidatus.
