Pernai skandalų malūno sparnus suko melas

2016 m. sausio 2 d. 10:27
Justė Adakauskaitė („Lietuvos rytas“)
Pasaulyje praėjusiais metais į didžiausią bėdą pateko tie, kurie kaip įmanydami bandė pagražinti tikrovę. Visuomenės pyktį skatino pareigūnų turtai, iššvaistyti pinigai ir godumas. O kiti juokino vis keičiamomis įvykių versijomis ir fantastiškomis istorijomis.
Daugiau nuotraukų (5)
Pasaulis neseniai džiūgavo dėl to, kad iškastinis kuras vis dažniau bus keičiamas atsinaujinančiais ištekliais. Tačiau atrodo, kad vienintelis išteklius, kuris niekada nesibaigs, yra neišsenkantis melagių užsispyrimas.
Skandalų pernai netrūko, o juos vis iš naujo kūrė savo kailį mėginantys gelbėti melagiai. Prigauti jie pateikdavo vis įdomesnių situacijos paaiškinimų. Tačiau nemaloni tiesa ir toliau lindo į dienos šviesą.
Vieni politikai dangstė tai, kaip susikrovė milijonus, kiti – kur praganė milijardus. Treti, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės premjeras, turėjo sklaidyti gandus, kurių teisingumu iki galo nebuvo įsitikinę net patys paskalų platintojai.
Nors kai kurie skandalai tęsėsi kone visus metus, ne visi jų kaltininkai sulaukė vienodo atpildo.
Kai kurie į savo pusę patraukė teismą, kiti patys atsidūrė teisiamųjų suole, o žiauriausią bausmę patyrė įpykusios minios nuteisti nusikaltusieji.
Papiktino slapti turtai
Rusijoje 2015 metais buvo aistringai aptarinėjami prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir jo naujosios žmonos dailiojo čiuožimo čempionės Tatjanos Navkos turtai.
Pirmiausia pora dėmesį patraukė surengusi vestuves prabangiame Sočio viešbutyje, kurios atsiėjo milijonus.
Tačiau daugiausia klausimų sukėlė jaunikio ranką puošiantis 37 mln. rublių (476 tūkst. eurų) vertės laikrodis „Richard Mille RM 52-01“.
Į laikrodį dėmesį atkreipė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
„Tas laikrodis kainuoja daugiau nei jūsų butas. Vis dėlto laimingas jaunikis, nuo 1989 metų dirbantis valstybės tarnyboje, tiek užgyventi negalėjo“, – pabrėžė A.Navalnas.
Iš pradžių V.Putino atstovas gynėsi, kad šį laikrodį esą juokais pasiskolino specialiai – tiktai nuotraukai – ir laukė, kaip į tai sureaguos žiniasklaida. Vėliau pasirodė paaiškinimas, neva šį laikrodį D.Peskovui vestuvių dieną padovanojo T.Navka. 
Tačiau A.Navalnas tokius pokštus atrėmė paviešindamas kelių mėnesių senumo D.Peskovo nuotrauką. Joje ant V.Putino atstovo rankos puikavosi tas pats laikrodis.
Dar kartą poros turtai dėmesį patraukė rugsėjį, kai A.Navalnas, remdamasis D.Peskovo žmonos socialiniame tinkle „Instagram“ paviešintomis nuotraukomis su geografinėmis žymėmis, pareiškė, kad naujoji šeima įsikūrė 470 milijonų rublių (apie 6,29 milijono eurų) vertės name prabangiausiame Maskvos rajone Rubliovkoje.
Šį namą T.Navka įsigijo likus pusei metų iki vedybų su Kremliaus atstovu, tačiau ir tai A.Navalnui pasirodė įtartina.
„Ištreniruota akis iš karto mato labai pažįstamą braižą. Valstybininkas jaunikis nuotakos vardu įsigyja nekilnojamąjį turtą ir po vestuvių jame ramiai gyvena aiškindamas: „Mano žmona jį turėjo dar prieš santuoką“, – rugsėjį samprotavo A.Navalnas.
Dingo visas milijardas
Skaičiuoti nežinia iš kur atsiradusius valdžios atstovų turtus rinkėjams visada įdomu. Tačiau dar liūdniau, kai tie pinigai kažkur dingsta. Ir ne šiaip kokios sumos, o visas milijardas.
Trys Moldovos bankai – Taupomasis, Socialinis ir „Unibank“ – per kelias dienas sugebėjo praganyti net 1 mlrd. JAV dolerių (909 tūkst. eurų). Vienoje skurdžiausių Europos valstybių už šią sumą buvo išdalyta paskolų, o jų pėdsakai išsyk išnyko.
Pinigai buvo pradanginti dar pernai, tačiau jų pasigesta tik praėjusį balandį. Įvairios šalies institucijos pradėjo dingusio milijardo paieškas, tačiau patys pareigūnai pripažino, kad jų pastangos tikriausiai bus bergždžios.
Svarstyta, kad maždaug aštuntadalį Moldovos bendrojo vidaus produkto sudaranti suma galėjo nusėsti įvairių užsienyje registruotų bendrovių sąskaitose, kur visi pinigų pėdsakai dingo.
Dingusi suma buvo kompensuota iš valstybės biudžeto, tad dėl to sukilo ir žmonės. Nuo rugsėjo skandalu pasipiktinę protestuotojai rinkosi Kišiniovo gatvėse reikalaudami vyriausybės atsistatydinimo ir išankstinių rinkimų.
Galiausiai spalį buvusiam Moldovos premjerui Vladui Filatui buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo bankų aferoje. Jis pats savo kaltę neigia, tačiau areštinėje jam dar teks išbūti mažiausiai iki sausio vidurio.
Skaičiuoja Vatikano nuodėmes
Pietų Europoje šį rudenį taip pat didžiausi skandalai kilo tada, kai į viešumą pamėginta išvilkti valdžios pareigūnų melagystes.
Italijos žurnalistai Gianluigi Nuzzi ir Emiliano Fittipaldi atsidūrė teisiamųjų suole už lapkritį išleistas knygas, kuriose remdamiesi slaptais dokumentais atskleidė Vatikane išsikerojusį neskaidrų finansų tvarkymą, korupciją ir aukštų pareigūnų godumą.
Kartu su jais kaltinimų dėl slaptų dokumentų informacijos nutekinimo sulaukė trys popiežiaus Pranciškaus sukurtos Vatikano ekonominių reformų komisijos nariai.
Tiesa, vėliau Vatikanas laikinai sustabdė prieštaringai vertinamos bylos nagrinėjimą, nes įvykiai pasisuko dar keisčiau.
Paaiškėjo, kad 54 metų monsinjoras Lucio Angelis Vallejo Balda praėjus šešioms dienoms po jo suėmimo parašė pareiškimą, kuriame prisipažino, kad kartu teisiama 33 metų ryšių su visuomene ekspertė Francesca Chaouqui gundė jį užmegzti su ja romantišką ryšį.
F.Chaouqui paprašė laiko susipažinti su paskelbtais faktais, o jos naujasis advokatas pareikalavo išklausyti daugiau liudininkų parodymų. Tad bylos atnaujinimo teks palaukti mažiausiai porą mėnesių.
Sujudo dėl kiaulės galvos
Rugsėjį Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas sulaukė daug keistesnių kaltinimų.
Neoficialią jo biografiją „Call Me Dave“ („Vadinkite mane Dave’u“) parašęs buvęs jo bendražygis lordas Michaelas Ashcroftas pažėrė pikantiškų detalių iš premjero jaunystės.
Visuomenės dėmesį viena jų pagavo žaibiškai.
Knygoje tvirtinama, kad būsimasis premjeras priėmimo į prieštaringai vertinamą elitinį Oksfordo universiteto klubą „Piers Gaveston“ ritualo metu savo lyties organą kišo į paskerstos kiaulės knyslę.
Autorius tvirtina, kad šią neįtikėtiną istoriją jam papasakojo trys skirtingi šaltiniai. Esą kai kas turi ir šio įvykio nuotrauką, bet būtent tas žmogus rašytojui nedavė jokio atsako.
Ši istorija Jungtinėje Karalystėje netgi buvo praminta „Piggate“ skandalu – garsiojo „Watergate“ skandalo atitikmeniu. Šalies vyriausybė pareiškė, kad į šiuos pasakojimus net nesiruošia kreipti dėmesio ir juos paneiginėti.
O ir pats M.Ashcroftas pripažino, kad nėra visiškai tikras, ar nesupainiojo šio skandalingo pasakojimo herojaus tapatybės.
Viešino privačius laiškus
JAV 2015-ieji buvo paženklinti rinkimų kampanijos ženklu. Tad ir politinių peštynių per 12 mėnesių tikrai netrūko.
Nors bene garsiausiai skambėjo pasipiktinimas respublikonų kandidatu į prezidentus tapti norinčiu Donaldu Trumpu, demokratų pusėje ilgiausiai žiniasklaidos dėmesį kaustė Hillary Clinton elektroninių laiškų skandalas.
Dar prieš pranešdama apie savo apsisprendimą kovoti dėl JAV prezidento posto buvusi valstybės sekretorė turėjo gintis dėl to, kad vadovaudama šalies diplomatijai ji darbiniams laiškams naudojo ir privačią elektroninio pašto dėžutę.
Nuo kovo mėnesio H.Clinton tvirtino, kad taip jai buvo tiesiog patogiau, o laiškuose ji neatskleidė jokios įslaptintos informacijos.
Užvirus šiai košei demokratų pusėje iki šiol užtikrintai pirmaujanti politikė perdavė daugiau kaip 30 tūkst. serveryje saugotų laiškų Valstybės departamentui. Šis nedidelėmis porcijomis juos viešino kas kelis mėnesius, o H.Clinton toliau tikino, kad nepažeidė nė vieno įstatymo.
Vėliau politikė mėgino kaltinimus nuleisti juokais ir kelis kartus keitė savo versiją dėl to, ar iš privačios pašto dėžutės galėjo būti siunčiami ir laiškai su slapta informacija.
Tačiau amerikiečiams reikėjo laukti iki rugsėjo, kol buvusi JAV valstybės sekretorė pagaliau atsiprašė už netinkamą savo elgesį.
Tikino esanti juodaodė
Birželį JAV supurtė turbūt pats keisčiausias skandalas. Į jį įsivėlė aktyvi kovotoja už juodaodžių teises Rachel Dolezal. Pasipiktinimą sukėlė žinia, kad ji – baltaodė, jau daug metų apsimetanti afroamerikiete.
R.Dolezal vadovavo Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų pažangą (NAACP) skyriui Vašingtono valstijoje esančiame Spokano mieste.
Bet jos karjera žlugo, kai biologiniai moters tėvai atskleidė, kad ji nėra ta, kuo dedasi. Šeima pasidalijo ir jos paauglystės nuotraukomis – iš jų žvelgė mėlynakė blondinė.
R.Dolezal ilgai skundėsi žurnalistams dėl įvairių rasinės diskriminacijos atvejų – laiškų su grasinimais ar iš virvių sunertų kilpų, kurias kažkas palikdavo prie jos namų.
Aktyvistė ilgai dievagojosi, kad ji iš tikrųjų yra juodaodė. Vėliau moteris aiškino, kad jos rasinė tapatybė nesiremia biologija, o tik tuo, ką ji jaučia pati.
Prireikė net penkių mėnesių, kol vėl į žiniasklaidos akiratį sugrįžusi R.Dolezal pirmąkart televizijos laidoje viešai pareiškė: „Taip, aš gimiau baltųjų šeimoje ir esu baltoji.“
Bet ir tada moteris, dabar dirbanti kirpėja, tikino, kad širdyje ji jaučiasi juodaodė.
Pasmerktas liūto žudikas
Čia į bėdą pernai pakliuvusių amerikiečių sąrašas nesibaigia. Regis, niekas nesulaukė tokio vieningo ir didelio viso pasaulio pasmerkimo kaip odontologas Walteris Palmeris.
Liepos mėnesį amerikietis Zimbabvėje nušovė turistų mylimą liūtą Cecilį, o vėliau pats tapo didžiulės pykčio lavinos auka. 
W.Palmeris profesionaliam Zimbabvės medžiotojui sumokėjo apie 50 tūkst. JAV dolerių (45 tūkst. eurų) už tai, kad šis suorganizuotų liūto medžioklę.
Tačiau medžioklės entuziastas nesitikėjo, kad iš jo lanko paleista strėlė nukaus tokį žymų gyvūną.
Gyvūnų teisių gynėjus ypač papiktino tai, kad pašautas Cecilis dar 40 valandų klajojo, kol galiausiai buvo pribaigtas šautuvo kulka. Šimtai tūkstančių žmonių piktinosi amerikiečio poelgiu, pasirašinėjo įvairias peticijas, o vėliau Zimbabvė net prašė JAV išduoti nusikaltusį gydytoją.
Mėnesį nuo visuomenės akiračio slapstęsis W.Palmeris vėliau sugrįžo į savo odontologijos kliniką. Jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
skandalas2015 metaiHillary Clinton
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.