Čia įsišaknijusios čigoniškos tradicijos – kiemuose prie kaistančio katilo renkasi ištisos andalūziečių šeimos, rašo „Lietuvos rytas“.
Rytoj skambės anyžinio likerio sklidini stikliukai, sklis gitaros ir zambombos – andalūzietiško Kalėdų būgno – garsai.
Ispanams sunku suvokti, kodėl mes per Kūčias prie šventinio stalo sėdame susikaupę ir tyloje dalinamės kalėdaitį.
Andalūziečių Kūčios – visiška priešingybė lietuviškai tradicijai.
Iš čigonų perėmę flamenko tradiciją andalūziečiai jos nepamiršta ir per Kūčias. Naktį čia iki paryčių gatvėse, kiemuose ir baruose liejasi muzika, kurią pagyvina vien per Kalėdų šventes naudojamo būgno gaudesys.
Cheres de la Fronteros andalūzietiškuose, arabų architektūros stiliaus namų kiemuose renkasi gausios šeimos. Visi ratu susėda aplink garuojančius ir liepsnojančius katilus.
Tuomet įvyksta stebuklas – Kūčių vakarą miestiečiai rodo tikrą flamenko meną.
Pašaliečiams retai kada pavyksta dalyvauti šiose vakaronėse.
Jei tokia laimė nusišypso, žmonės, Kūčių vakarą apsilankę andalūzietiškame kieme, linksmybes tikrai prisimena visą likusį gyvenimą.
Kūčių vakaronės kilusios iš XVII amžiaus, kai maistas buvo gaminamas bendrose virtuvėse ir moterys prieš šventes jose rinkdavosi kepti tradicinių andalūzietiškų saldumynų iš medaus ir cinamono – „pestinos“ ir „rosquillas“.
Palaikyti šeimininkių į virtuvę susirinkdavo ir kiti šeimos nariai, dainomis ir muzika pralinksmindami ilgas saldumynų ruošimo popietes.
Per šias kalėdinės flamenko muzikos vakarones skamba du labai paprasti instrumentai.
Pagrindinė vakaro žvaigždė – būgnas zambomba. Tai molinis puodas, uždengtas oda su skylute viduryje, į kurią brūžinama lazdelė, sukelianti specifinį ūžimą.
Šalia būgnininko visada bus vandens kibiras, nes lazdelė gerai ūžia tik tada, kai yra sudrėkinta. Šis instrumentas toks paprastas, kad jį galima lengvai pasigaminti ir išbandyti namuose.
Kitas instrumentas, be kurio kalėdinių linksmybių neįsivaizduoja Pietų Ispanijos gyventojai, – klasikinis tamburinas.
Jo žvangėjimas įlieja į kalėdinį Andalūzijos flamenko kokteilį vaikiško džiaugsmo.
Tradicinis iki paryčių besitęsiančių Kūčių šventės gėrimas – anyžinis likeris. Net jo butelį muzikalūs andalūziečiai panaudoja kaip muzikinį instrumentą.
Klasikinio ispaniško Katalonijoje pagaminto anyžinio likerio „Anis del Mono“ butelis yra gruoblėtas. Braukant jį šaukštu, stiklo skambėjimu gerokai įpusėjus nakčiai pritariama visokiausioms improvizuotoms dainelėms.
Dažniausiai vienas kompanijos narių būna atsakingas už šį butelį ir už dainuojamosios poezijos turinį.
O anyžinio likerio butelis toks žymus, kad jau sukurta speciali išmanioji programėlė, kurią įdiegus butelis skamba per mobilųjį telefoną.
Zambombos susibūrimai Cheres de la Fronteroje vyksta ne tik Kūčių naktį, bet ir visą gruodžio mėnesį.
Jei kalėdinis flamenko koncertas rengiamas per pietus, katile dažniausiai verda tradicinė sriuba „berza“ iš avinžirnių, baltųjų pupelių, įvairių kiaulienos dalių ir daržovių. Ilgai katile virusi sriuba sušildo ir yra labai soti.
Tokia sriuba Andalūzijoje verdama tik žiemą, nes vasarą ją suvirškinti būtų tiesiog per karšta.
Dar šis patiekalas vadinamas „Olla gitana“ (išvertus iš ispanų k. – „čigonų puodu“). Nenuostabu – juk andalūziečių ir čigonų kultūros glaudžiai susijusios.
