Prieš savaitę vakarinėje Graikijos dalyje esančią salą supurtęs 6,1 balo pagal Richterio skalę (skirtingos agentūros užfiksavo ir 6,5, ir 6,7 balų stiprumą) žemės drebėjimas vėliau žmonių buvo apibūdintas kaip klaikus gamtos šokis ir atrodė niekada nesibaigsiantis.
Žuvo dvi moterys, buvo užversti arba iškilnoti dauguma salos kelių, sugriautos dvi bažnyčios, aštuoni namai, nuskendo dalis uosto, po uolomis ir vandeniu buvo palaidotas vienas iš gražiausių Europos paplūdimių. Mažesni smūgiai ir virpesiai buvo juntami visame regione.
Nerukus po pirmo galingo smūgio per salą nuaidėjo antras didžiulis 5,1 balo šokas, kurio metu praplatėjo plyšiai namų sienose, keliuose ir šaligatviuose atsiradusios properšos, patalpose griuvo baldai, krito ir dužo daiktai. Viduje buvę gyvūnai slėpėsi dar giliau po lovomis ir komodomis, kai kurie šunys ir katės, atrodo, negrįžtamai kažkur dingo.
Dvi paras dieną ir naktį žemės drebėjimai ir virpesiai nesiliovė. Trečiąją – irgi. Ypač neramu buvo pavakariais. Ketvirtadienį, penktadienį buvo užregistruoti dar keli didesni nei 5 laipsnių žemės gelmių smūgiai, dešimtys 3 ir 4 balų ir šimtai mažesnių smūgių.
Baisiausia – visa sala pasislinko beveik 40 centimetrų į vakarus. Sunku prognozuoti, kaip į tai reaguos salą su žemynu jungiantis laivas-tiltas.
Ne ką veiksi. Žmonės rinko sudužusius indus, langų stiklus, nubyrėjusias čerpes, visaip kitaip bandė tvarkytis. Ant aplinkinių stogų matėsi juos taisantys vyrai. Susisiekus su salos merija mums, čia prieš keletą metų namą įsigijusiems užsieniečiams, buvo pažadėtas inžinieriaus vizitas ir galima nuostolių kompensacija, nusiraminti nepavyko. Ankstyvą penktadienio rytą salą vėl stipriai supurtė. Nebeištvėrėme. Susikrovėme mantą ir išvažiavome iš Leukadės į Korfu salą, kur mūsų laukė išsinuomotas viešbutis. Svajojome po kelių neramių parų bent jau išsimiegoti, nusimaudyti ir nustoti bijojus. Siaubingas dalykas – baimė ir nežinomybė.
Bet jau dabar žinome, kad didžiulis praradimas salai – tai fantastiško grožio Egremni paplūdimys, kurį užvertė milžiniškos bangos sukelta smėlio ir uolų nuošliauža. Šis paplūdimys daugybę kartų buvo išrinktas ir iki šiol laikomas vienu gražiausių pasaulyje. Tereikia džiaugtis, kad žemės drebėjimas neįvyko vasarą, kai jame lankosi tūkstančiai poilsiautojų ir turistų.
Mūsų tradiciniame graikiškame kalnų kaimelyje žiemą žmonių lieka labai nedaug. Tačiau būtent šiomis dienomis pamatėme, kokia glaudi ir atjaučianti ši maža bendruomenė. Po antradienio ryto drebėjimo mus aplankė beveik visi kaimynai.
Mūsiškis daugiau nei dviejų šimtų metų senumo akmeninis namas didelių nuostolių per pirmą drebėjimą nepatyrė, tačiau kas dieną vykstantys dešimtys mažesnių smūgių ir nesiliaujantis žemės plutos virpėjimas atveria vis didesnius plyšius sienose, byra tinkas, kiūra stogas, o rudens liūtys daro irgi daro savo juodą darbą. Sunku įsivaizduoti, ką rasime sugrįžę.
Stipriausią drebėjimą patyrė pietvakarinėje salos pusėje esantis Athani kaimelis, apie dešimt kilometrų nuo mūsų. Jame žuvo dvi moterys, griuvo namai ir bažnyčios. Labai nukentėjo ir pietrytiniai keliai arčiausiai jūroje esančio šio žemės drebėjimo epicentro.
Vasiliki uosto prieplaukos dalį pasiglemžė jūra, kelius ir šaligatvius išvagojo gilūs plyšiai. Šalia uosto gyvenantys britų pensininkai jau antradienio vakare susirinko svarbiausius daiktus, šiltus patalus ir naktį praleido uoste prišvartuotame laive – čia jautėsi saugiau.
Šiomis dienomis nesigirdi įprasto vaikų klegesio, nes visos net ir gretimos žemyno pakrantės mokyklos laikinai uždarytos. Negirdėti net skaldomų malkų aido, o kiekvienas katino pašokimas ar šuns sulojimas priverčia stotis ir bėgti lauk. Žmonės būriuojasi prie bažnyčios ir kaimo skvere – esant būryje ramiau.
Jaunimas skvere žaidžia futbolą, senukai trik-traką. Saloje paskelbta nepaprastoji padėtis. Kiekviename didesniame skvere budi gaisrinės. Šio jausmo, kai nesi saugus savo namuose, ir vieną kartą patirti nesinori. O kai žemė dreba vėl ir vėl, kai viskas aplinkui taip trapu ir laikina – apima visiškas bejėgiškumas. Žmonės bijo eit į dušą, gaminti maistą. Naktį paliekamos atviros durys ir miegama, tiksliau, budima su viršutiniais drabužiais...
Vakarinėje Graikijos dalyje žemės drebėjimai nėra reti. Naujos statybos pastatai sutvirtinti, senieji pagal įstatymą renovuojami, tačiau žmonės, kurie išgyveno ne vieną ir ne du žemės drebėjimus, šiomis dienomis nesijaučia saugūs. Gamtos stichija ir jos padariniai – neprognozuojami.
Lygiai apie tokio paties stiprumo žemės drebėjimą Naujojoje Zelandijoje šiomis dienomis skubiai pranešė kone visa Lietuvos žiniasklaida. Kur kas arčiau esanti Graikija – tarsi užkeikta ilgam žiemos miegui pasmerkta karalaitė, kurią artėjant pavasariui galbūt prisimins nebent naujojo sezono pelnu besirūpinančios dar nebankrutavusios kelionių agentūros.
