Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo komanda ilgai ryžtingai purtė galvas – esą tragedija tikrai negalėjo būti teroro aktas, rašo „Lietuvos rytas“.
Bet dabar Kremliuje, regis, jau pripažįstama, kad lėktuve, greičiausiai bagažo skyriuje, galėjo būti susprogdinta bomba. Iš Rusijos į Egiptą nuo savaitgalio išskristi nebeįmanoma, o dešimtys tūkstančių rusų skubiai gabenami į gimtinę.
Ką darys V.Putinas, jei bus oficialiai patvirtinta ne tik išpuolio versija, bet ir grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) aiškinimai, jog Rusijai buvo atkeršyta už bombardavimus Sirijoje?
Kampanijos nenutrauks
Kai kurie analitikai mano, kad Rusijos valdžia nekreips dėmesio į visuomenės nuogąstavimus dėl „antrojo Afganistano“ ir pasiryš dar įnirtingiau rengti antskrydžius pilietinio karo plėšomoje Sirijoje.
Pirmiausia V.Putinas ir taip visada teigė, kad karine intervencija siekiama išblaškyti IV – grupuotės gretose kaunasi iki 7 tūkst. kovotojų iš Rusijos ir posovietinių Vidurinės Azijos valstybių. O keleivinio orlaivio numušimas reikštų, kad Rusijai jau keliamas pavojus.
Antra, Maskva tiesiog negali atsitraukti. Kampanija Sirijoje V.Putinas nori parodyti, kad Rusija vėl yra galinga pasaulinė jėga, o staigus persigalvojimas sužlugdytų kuriamą įvaizdį.
Galiausiai būtina prisiminti, kad Rusija kaltino Vakarus, ypač JAV, nusisukus nuo sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose, vos Arabų pavasario entuziazmas išvirto į chaosą.
Tad Kremlius kone privalo elgtis priešingai. Prie vienintelio bičiulio, Sirijos lyderio Basharo al-Assado, gali prisijungti Egipto vadovas Abdelis Fattah el-Sisi.
Didins spaudimą B.al-Assadui
Socialiniuose tinkluose apstu informacijos, kad Sirijoje dislokuotos ne tik Rusijos oro, bet ir sausumos pajėgos.
Vis dėlto oficialiai desantininkai greičiausiai dar nebus siunčiami kautis su džihadistais.
„Jei tai buvo teroristinis išpuolis, operacijos Sirijoje kaina jau išaugo, – teigė politologas Vladimiras Frolovas. – Be to, tragedija Egipte tarsi įrodo, kad V.Putinas teisus teigdamas, jog teroristus reikia sunaikinti, kol jie dar neatvyko į Rusiją.
Bet problema yra tai, kad dabartinė Rusijos strategija kovojant Sirijoje nėra ir negali būti sėkminga.“
Virš Sirijos nuo rugsėjo skraido daugiau nei 50 Rusijos orlaivių, o į šalį atsiųsta maždaug 4 tūkst. karių. Pusė jų dar prieš bombardavimus atvyko į Siriją kaip patarėjai ir techniniai darbuotojai, o kiti saugo lėktuvus ir bazes.
Ištekliai nemaži, bet jų negana – rusų remiamos B.al-Assado pajėgos ryškesnio proveržio kovoje su sukilėliais taip ir nepasiekia.
Būtent nuosaikesnius kovotojus iki šiol bombardavo Rusijos aviacija – IV pozicijos nenukentėjo. Gal metas ką nors keisti?
„Rusijai įmanoma pasirinkti ne remti B.al-Assadą, o kovoti išskirtinai su IV. Tokiu atveju Rusija gali pradėti spausti Sirijos prezidentą, kad jis sutiktų perleisti valdžią pereinamajai vyriausybei“, – svarstė Politinių technologijų centro analitikas Aleksejus Makarkinas.
Skamba priekaištai Vakarams
Kol kas sieti kampaniją Sirijoje su lėktuvo sudužimu Egipte Rusijos valdžia vengia – užtenka užuojautų ir sąmokslo teorijų.
Kremliaus finansuojama naujienų agentūra „Sputnik“ jau skelbė, kad orlaivį galėjo susprogdinti Šarm aš Šeiche esą aktyviai veikiančios britų slaptosios žvalgybos tarnybos (MI6) agentai.
Oficialūs valdžios pareigūnai santūresni. Tiesa, jie vis tiek kaltina Vakarus slepiant turimą informaciją apie mirtiną incidentą Sinajaus pusiasalyje.
Šiuo atveju rusai prisimena 2013 metus, kai po Bostono maratono sprogdinimų JAV viešai abejojo, ar Rusija neslepia duomenų apie abu brolius Carnajevus, į JAV atvykusius iš Čečėnijos.
„Jie nenori kalbėti apie Siriją ir apie katastrofą, nes tada daug rusų klaus: „Kodėl mes apskritai kaunamės Sirijoje? Ar tai tikrai svarbiausi Rusijos nacionaliniai interesai?“ – tvirtino nepriklausomas politologas Stanislavas Belkovskis.
Kita vertus, kiti analitikai mano, kad Rusija paprasčiausiai negalės nekeršyti IV, jei paaiškės, kad lėktuvą susprogdino būtent ši grupuotė.
„Teroro išpuolis prieš Rusijos piliečius reiškia karo paskelbimą visiems rusams, – rašė slon.ru apžvalgininkė Tatjana Stanovaja. – Tad kampanija Sirijoje taps ne V.Putino ambicijų, o nacionalinio keršto platforma.“ („The New York Times“, AP, LR)
