V.Putino sprendimu praėjusį mėnesį Rusijos kariniai lėktuvai lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė taikiniams Sirijoje.
Pagrindinis Rusijos prezidento tikslas buvo paremti byrantį Basharo al-Assado režimą ir pastiprinti Sirijos vyriausybės pajėgas.
V.Putinas karinę kampaniją Sirijoje pradėjo be Jungtinių Tautų Saugumo tarybos sutikimo, o tarptautinei bendruomenei savo veiksmus pateisino teigdamas, kad Rusijos kariniai lėktuvai taikysis į teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) pajėgas, kurias Sirijoje jau atakuoja JAV vadovaujama koalicija.
Prisiėmė atsakomybę
Vis dėlto ilgai laukti neteko, kol paaiškėjo, kad Rusijos antskrydžiai yra nukreipti prieš Sirijos sukilėlius, kuriuos remia Vakarai. Bet V.Putino lėktuvai taip pat bombardavo IS bazes ir ginklų sandėlius Sirijos šiaurėje ir rytuose.
Kaip buvo galima nuspėti, IS prisiekė atkeršyti.
IS bendrininkė Sinajaus provincijoje nuo 2013 metų, kai kariuomenė nušalino Egipto musulmonų brolijos prezidentą Mohamedą Morsi, nužudė šimtus Egipto saugumo darbuotojų.
Vos pasklidus žiniai apie „Airbus“ lėktuvo katastrofą, grupuotė tuoj pat paskelbė, kad tai jų darbas. IS tinklalapis taip pat pakartojo šį teiginį.
Vis dėlto Rusijos ir Egipto pareigūnų tokie pareiškimai neįtikino ir jie tuoj pat paneigė versiją, kad dėl nelaimės gali būti kalti IS teroristai.
Bet Sinajaus provincijoje siaučiantys teroristai trečiadienį pakartojo savo teiginį ir pareiškė, kad vėliau tiksliau paaiškins, kaip įvykdė šį išpuolį.
„Mes su Dievo malone esame tie, kurie sudaužė šį lėktuvą, ir mes neprivalome atskleisti, kaip tai padarėme“, – sakė grupuotė.
Prišaukė nelaimę
Šiomis dienomis vis daugiau JAV ir Europos saugumo pareigūnų pritaria, kad bomba lėktuve yra labiausiai tikėtina katastrofos priežastis.
Tad kils klausimas, kodėl išpuolis buvo įvykdytas būtent prieš Rusijos, o ne kitos šalies oro linijų bendrovę ir kodėl V.Putinas taip atkakliai bandė atmesti galimybę, kad nelaimę sukėlė teroristai.
Labiausiai tikėtinas atsakymas į abu šiuos klausimus yra V.Putino kariniai veiksmai Sirijoje. Rusijos lyderis jau nuo seno tvirtino, kad plintantis islamistų terorizmas kelia grėsmę Rusijai, jos sąjungininkams Centrinėje Azijoje bei arabų ir vakarų šalims.
Islamistų separatistai Rusijos musulmonų Kaukazo regione, ypač Čečėnijoje, buvo surengę ne vieną teroro išpuolį Rusijos žemėje. Be to, pranešama, kad daugybė Čečėnijos kovotojų papildė IS gretas.
Įtraukdamas IS į savo priešų sąrašą V.Putinas pastatė Rusiją į pavojų. Šalies visuomenės, kuri itin rėmė pastarąsias Rusijos intervencijas Kryme ir Rytų Ukrainoje, ši naujiena tikrai nenudžiugins.
Karių ir civilių kūnai pargabenami maišuose šalies gyventojams primena siaubingą Afganistano karą, kuris vyko 1980-aisiais.
Apie atsaką nekalba
V.Putinui, kuris yra labai jautrus Rusijos reputacijos ir padėties klausimu, faktas, kad B.Obamos administracija ir JK ministerijos viešai išpranašavo, jog V.Putino kišimasis į Sirijos konfliktą pavers Rusiją teroristų taikiniu, yra tikras pažeminimas.
Praėjusį mėnesį JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris pareiškė, kad V.Putinas pradėjo tai, ką jam bus labai sunku baigti.
„Tai atsilieps pačiai Rusijai, kuri teisingai elgiasi baimindamasi atakų. Jau greitai Rusija kentės dėl nuostolių“, – sakė jis.
V.Putinas politinę kainą pajus ne iškart, nes jo vyriausybė griežtai kontroliuoja parlamentą ir žiniasklaidą.
Šiuo metu svarbus klausimas, kokių atsakomųjų veiksmų imsis Rusija, jei Maskva pripažins, kad katastrofą sukėlė IS.
V.Putinas sakė, kad reaguos tinkamai, kai faktai bus patvirtinti. Ką tai reiškia – neaišku.
Rusai galėtų staiga imtis agresyvesnių veiksmų prieš IS Sirijoje arba labiau įsitraukti į konfliktą Irake, nes šios šalies parlamentas jau anksčiau ragino Bagdado vyriausybę siekti Maskvos pagalbos kovojant su IS šiaurinėje dalyje.
Kita vertus, V.Putinas galėtų imtis triuškinti islamistų kovotojus Čečėnijoje ir kituose musulmonų regionuose. Taip jis jau yra pasielgęs anksčiau, kai valstybėje tvyrojo įtampa.
Nerimauja dėl turizmo
Egipto vyriausybė taip pat turėjo priežasčių taip greitai paneigti teroro išpuolio galimybę, nors Sinajuje siautėja sukilėliai.
Kad ir ką Egiptas dabar sakytų, liks įtarimų, kad Kairas skubėjo paneigti tokią versiją pirmiausia dėl to, kad apsaugotų pelningą turizmo pramonę, o ne kad užtikrintų, jog Šarm aš Šeicho oro uoste nuosekliai laikomasi saugumo reikalavimų.
Vos Jungtinė Karalystė nusprendė atšaukti visus skrydžius į ir iš Šarm aš Šeicho, Egiptas tuoj pat pasiskundė, kad toks sprendimas gali neigiamai paveikti turizmo pramonę. Tai tikrai nėra atsakingos vyriausybės, kuriai rūpi tarptautinės aviacijos saugumas, elgesys.
Jungtinės Karalystės vyriausybei, kuri tikėjosi užtvirtinti ryšius su Egipto prezidento Abdelo Fataho al-Sisi režimu, o ne sulaukti kaltinimų dėl to, jog kenkia Egipto ekonomikai, jo vizitas Londone bus ne pats maloniausias.
Vis tvirtesni įrodymai, kad su lėktuvo katastrofa yra susijusi IS, atkreips dėmesį į tai, kad nuo 2013 metų A.F.al-Sisi režimas naudojo jėgą, kalino ir įvykdė mirties bausmę tūkstančiams Egipto islamistų.
Prezidento kritikai tvirtino, kad dėl šių priežasčių jiems neliko jokio kito pasirinkimo, tik griebtis smurto. Žmogaus teisių stebėtojas sakė, kad žmogaus teisių krizė Egipte yra „blogiausia, kokią galima atsiminti“.
M.Morsi, kuris buvo išrinktas prezidentu, nušalinimas viso regiono islamistams paskleidė neigiamą žinią, kad įprasti ir demokratiniai keliai į valdžią jiems yra uždaryti.
Tai, kad nelegalų A.F.al-Sisi atėjimą į valdžia rėmė JAV ir Jungtinė Karalystė, islamistams parodė, jog šios šalys taip pat nepaiso teisėtų religija paremtų musulmonų politinių grupių siekių.
