Sekmadienį vykusių Lenkijos Seimo rinkimų rezultatai lėmė ne tik triuškinamą pergalę partijai „Teisė ir teisingumas“, bet ir dar kartą įrodė, kad šalies politinę kairę vis dar apnikusi gili krizė.
„Politinės kairės krizė Lenkijoje prasidėjo 2005 metais, kai Aleksandras Kwasnievskis pasitraukė iš politinės arenos. Lenkijos kairė nerado jokio politinio lyderio, kuris jį galėtų kompensuoti bent iš dalies“, – portalui lrytas.lt teigė Rytų Europos studijų centro ekspertas L.Kasčiūnas.
Politologo teigimu, kitas svarbus veiksnys, kuris lėmė politinės kairės susilpnėjimą, yra tai, kad Teisės ir teisingumo partija į savo programą yra įtraukusi daug ekonominei kairei būdingų dalykų.
„Jie pakankamai socialiai orientuoti, gina jautresnes grupes, kurioms reikia daugiau socialinės apsaugos. Jų priešrinkiminiuose pažaduose kalbama apie pensinio amžiaus mažinimą, angliakasybos sektoriaus apsaugą ir paramą šeimoms. Tai labai socialiai orientuotas modelis, – tvirtino L.Kasčiūnas. – Teisės ir teisingumo partija, išlaikydama tradicinės dešinės vertybes, šalia turėjo ekonominės dešinės programą.“
Pergalę lėmė naujovių poreikis
Analitiko teigimu, Jaroslawo Kaczynskio partijos pergalę šiuose rinkimuose buvo nesunku prognozuoti – visos apklausos tai jau rodė iš anksto. O tokią didelę persvarą lėmė problemos, su kuriomis susidūrė Lenkiją 8-erius metus valdžiusi partija „Piliečių platforma“ (PP).
„Didelė problema buvo Donaldo Tusko pasitraukimas iš Lenkijos politikos ir naujosios premjerės (Ewos Kopacz) nesugebėjimas susitvarkyti.
Antra, rinkimus PP bandė laimėti eskaluodama savo konfliktą su J.Kaczynskiu. Kitaip tariant – jie išsisėmė“, – aiškino L.Kasčiūnas ir pridėjo, kad rinkėjų pasirinkimą lėmė naujumo poreikis.
Anot politologo, daug ką lėmė tinkamai pasirinkta J.Kaczynskio strategija. Partija „Tvarka ir teisingumas“ atsinaujino į priekį išstumdama naujus narius, tokius kaip dabartinis prezidentas Andrzejus Duda ar Beatą Szydlo, kuriai dabar pranašaujamas Lenkijos premjerės postas.
„Jie parodė, kad atsinaujina. Kad nebeeskaluojami seni dalykai. Nebeliko principo:“kas ne su mumis – tas prieš mus, – kalbėjo L.Kasčiūnas. – Tai jie padarė greičiau nei per metus.“
Gąsdinimas migrantais nepadarė įtakos
Prieš kelias savaites J.Kaczynskis daug ką papiktino savo pareiškimais apie ligas nešiojančius migrantus. Jo partija kartojo, kad pergalės rinkimuose atveju jie priešinsis iš karo nuniokotos Sirijos ar Irako atvykstančių migrantų perkėlimui į Lenkiją.
Vis dėlto, L.Kasčiūno teigimu, gąsdinimas migrantais nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi Teisės ir teisingumo partijos pergalę.
„J.Kaczynskio partijos pozicija migrantų klausimu nebuvo kažkoks lūžis Lenkijos politikoje. Tokie pat kategoriški migrantų atžvilgiu buvo ir partijos „Piliečių platforma“ atstovai, tačiau, galimai paspausti D.Tusko, jie nebalsavo prieš bendrą Europos sprendimą. Bet taip pat buvo labai skeptiški“, – aiškino analitikas.
Kokia reikšmė Lietuvai?
J.Kaczynskio pergalė atnaujina kalbas apie susirūpinimą lenkų padėtimi vadinamuosiuose kresuose – taip Lenkijoje vadinamos prarastos Rytų teritorijos, kuriose dalijama vadinamoji lenko korta.
„Daug kas svarsto, kad mums dabar bus labai sunku: kalba apie diasporos apsaugą, kresinį mąstymą. Iš tiesų partija labai daug dėmesio skiria kresams. Tai rodytų, kad dialogas gali būti sudėtingas“, – aiškino L.Kasčiūnas.
„Vis dėlto jie turi labai aiškią geopolitinę konfesiją: jie akcentuoja viso Vidurio Rytų Europos regiono kartu su Baltijos šalimis geopolitinį susitelkimą. Taip pat labai stiprius ryšius su Amerika bei Jungtine Karalyste.
Tai rodo, kad kalbant su Lenkija iškils tokie dalykai, kaip Rusijos sulaikymas, Europos integracijos bei Ukrainos integracijos į Europą klausimai. Galbūt šie svarbūs vertybiniai klausimai šiek tiek užgoš nesusikalbėjimus dėl bendrijų, diasporų klausimų“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Kaip teigė politologas, Lenkija grįžta prie Jogailaičių užsienio politikos vizijos: mato save, kaip Rytų Europos lyderę. Tačiau, anot L.Kasčiūno, kaip atsakingą lyderę.
„Jie puikiai supranta, kad pradėję priekaištauti visiems savo kaimynams jie gali turėti rimtų problemų dėl saugumo politikos. Jiems reikia sąjungininkų.
Toks poreikis gali užglaistyti nesutarimus dėl tautinių bendrijų, nustumti juos į antrą planą. Tai gali būti net ir geriau Lietuvos ir Lenkijos santykiams“, – svarstė politologas L.Kasčiūnas.
