Opozicinės TTP lyderis, buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynskis pergalę iškovoti tikėjosi išnaudodamas pabėgėlių problemą. Politikas pareiškė, kad jų į šalį neįsileistų.
J.Kaczynskio pasakymą, kad pabėgėlių negalima įsileisti dėl atnešamų ligų, pasaulio žiniasklaida prilygino hitlerinės Vokietijos vadovų rasistiniams teiginiams.
Brutalus J.Kaczynskio požiūris į pabėgėlius bei politinius priešininkus galimai įkvėpė ir dar drastiškesnius nacionalistinio jaunimo pareiškimus demonstracijose. Prieš pabėgėlių priėmimą nukreiptose demonstracijose buvo skanduojama ant medžių šakų karti ne tik sirus, bet ir juos įsileisti sutikusią premjerę Ewą Kopacz.
Poznanės prokuratūra ėmė tirti demonstracijose pareikštus grasinimus susidoroti su premjere ir pabėgėliais. Ką nors nubausti bus nelengva, nes tokias skanduotes sutartinai šaukė keli tūkstančiai nacionalistų.
Isterija dėl nenoro priimti pabėgėlius ir raginimai labiau ginti tautinius interesus galimai lėmė ir akcijų prieš Lenkijoje gyvenančias tautines mažumas pagausėjimą. Dėl tokių demonstracijų skundžiasi aibė mažumų – lietuviai, ukrainiečiai, vokiečiai, kašubai, žydai, sileziečiai, rusai.
Padegė ukrainiečių centrą
Spalio 10 dieną 20 tūkst. nacionalistų Varšuvoje mitingavo prieš pabėgėlių priėmimą, o po to grupė jaunuolių surengė ir antiukrainietišką protestą.
Kumščiais ir Lenkijos vėliavomis mosuodami keliolika žmonių įsiveržė į Ukrainiečių informacijos centrą (UIC). Jo darbuotojus demonstrantai išvadino lenkus Voluinėje žudžiusių ukrainiečių partizanų palikuoniais ir prigrasė dingti į savo šalį.
UIC buvo atidarytas po Rusijos invazijos į Donbasą, kai Lenkijoje gerokai padaugėjo čia emigruojančių ukrainiečių. UIC atvykėliams suteikiama įvairi informacija, rengiami nemokami kalbų kursai, veikia įvairūs būreliai vaikams ir suaugusiesiems, vyksta koncertai.
Spėjama, kad būtent lenkų nacionalistai kelias savaites anksčiau padėjo sprogstamąjį užtaisą UIC tualete. Laikrodiniu mechanizmu valdomas sprogmuo suveikė, kai tualete nieko nebuvo, todėl aukų pavyko išvengti. Dėl kilusio nedidelio gaisro visgi teko iš pastato evakuoti visus žmones.
Ukrainiečių tautinės mažumos vadovai kreipėsi į Varšuvos miesto savivaldybę, kad ši skirtų didesnę apsaugą ir nubaustų jų tautiečiams UIC grasinusius asmenis.
Nutraukė vokišką koncertą
Vokiečių tautinės mažumos vadovai kreipėsi į prokuratūrą, kad ši nubaustų TTP kandidatą į parlamentą Bartlomiejų Morawskį.
Politikas sukėlė pasipiktinimą, mat siekė apriboti įstatymo garantuotą teisę mažumoms nevaržomai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nutraukdamas vokiškai dainuojančių vaikų pasirodymą. Incidentas įvyko rudens derliaus šventėje Krapkovicų miestelyje netoli Opolės.
Kandidatui į Seimą nepatiko, kad du vaikai scenoje dainavo vokiškai, tad jis pareikalavo, kad šie dainuotų lenkiškai, nes esą gyvena Lenkijoje, o ne Vokietijoje.
Vaikai atsisakė dainuoti lenkiškai ir pasiskundė tėvams. Paaiškėjo, kad minėtas duetas dvejus metus koncertuoja vien vokiškai ir niekam tai anksčiau nebuvo užkliuvę.
Opolės regionas garsėja kaip vokiečių tautinės mažumos centras Lenkijoje. Nemažai vietovių čia turi iškabintus dvikalbius pavadinimus, o tai nepatinka lenkų nacionalistams – kartkartėmis jie užteplioja vokiškus žodžius.
Kašubų kalbinė mažuma, gyvenanti Gdansko prieigose, protestuoja prieš TTP siūlymą steigti naują Vidurio pamario regioną. Tokiu būdu ši mažuma būtų padalyta tarp dviejų regionų. Kašubų lyderiai spėja, kad TTP taip nori atkeršyti už tai, kad nuolat balsuoja už PPP, kurios lyderiu ilgą laiką buvo jų kraštietis Donaldas Tuskas.
Grasino užimti Vilnių
Rinkimų komiteto „Kukiz'15“ kandidatas į Seimą Alexanderis Kossas populiarumo panoro žadėdamas panaudoti karinę agresiją prieš Lietuvą ir jėga atsiimti Vilnių. Tokį pareiškimą 27 metų A.Kossas padarė prie Lietuvos konsulato Gdanske, o filmuką išplatino „YouTube“.
Kandidatas kaltino dabartinę Lenkijos valdžią abejingumu tautiečiams Lietuvoje, kurie esą patiria prievartinį lietuvinimą bei lenkiškos kultūros, kalbos ir švietimo naikinimą.
A.Kossas žadėjo panaudoti karinę jėgą, kad atsiimtų lenkų žemes, esą tik laikinai įeinančias į Lietuvos teritoriją.
Taip pat A.Kossas žadėjo drastiškai apriboti Lenkijoje gyvenančių lietuvių teises. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ A.Kossas gyrėsi, kad yra pirmas Lenkijos politikas, atvirai siūlantis jėga išspręsti lenkų mažumos problemas Lietuvoje, ir ragino rinkti jį į Seimą.
Tai, kad tokių nacionalistinių, revanšistinių pažiūrų asmuo buvo įtrauktas į rinkimų komiteto „Kukiz'15“ kandidatų sąrašą, stebėtis nereikėtų. Šiame sąraše yra nemažai panašiai mąstančių žmonių, nes komiteto lyderis Pawelas Kukizas yra sudaręs rinkiminę sąjungą su nacionalistiniu Tautiniu judėjimu.
Roko dainininkas P.Kukizas į politines aukštumas netikėtai įsiveržė šią vasarą, kai per prezidento rinkimus už ji balsavo penktadalis rinkėjų. Po to rokeris sugalvojo kurti partiją ir eiti į Seimą, tačiau greičiausiai ten nepateks.
Mat paaiškėjus, kad rokeris visiškai nesusigaudo politikoje ir skleidžia kraštutines dešiniųjų pažiūras, jo partijos populiarumas labai sumažėjo.
Konkurencija pavirto į kovą
Valdančioji PPP rinkėjus gąsdino, kad jei laimės TTP, šalis iš pasaulietinės pavirs į religinę valstybę, įsivyraus policinė diktatūra, išsilakstys užsienio investuotojai, o Lenkija izoliuosis nuo ES.
PPP tokius gąsdinimus argumentavo priminimais, kad panašiai nutiko, kai TTP valdė šalį 2005–2007 metais.
TTP rinkėjus bandė įbauginti, esą jei toliau valdys liberali PPP, šalyje didės susiskaidymas tarp turčių mažumos ir daugumos visuomenės, klestės korupcija, o tautiečiai bus priversti masiškai emigruoti.
J.Kaczynskio partija savo kaltinimus grindė primindama vyriausybinius skandalus, nesibaigiančią emigracijos bangą bei faktu, kad per aštuonerius valdymo metus PPP ištesėjo mažumą duotų pažadų.
Visos sociologinės apklausos liudija, kad opozicinė TTP laimės rinkimus, o ekspertai ginčijasi vien dėl to, ar ši partija vyriausybę suformuos viena, ar bus priversta burti koaliciją su mažesnėmis partnerėmis.
Grėsmė demokratijai
Politikos apžvalgininkas Jacekas Zakowskis pareiškė, kad tokia susipriešinimo kampanija gali pakenkti Lenkijos demokratijai. Mat PPP ir TTP viena kitą ėmė vertinti ne kaip normalų politinį konkurentą, bet kaip karo priešą, o pastarojo pergalę – kaip krašto okupaciją.
Anot J.Zakowskio, politinės kovos žiaurumą labiausiai paveikė TTP veiksmai ir ypač jos autoritarinio lyderio buvusio premjero J.Kaczynskio elgesys.
Pastarasis tvirtina, kad PPP surezgė sąmokslą su pokomunistine nomenklatūra ir Vokietijos bei Rusijos vadovais, todėl ragino sukilti prieš tokią vergiją ir vėl šalį paversti laisva.
J.Kaczynskis net buvusį prezidentą, sovietinį disidentą ir PPP atstovą Bronislawą Komorowskį vadino netikru, atstovaujančiu išdavikiškoms jėgoms, ir demonstratyviai nesilankė prezidentūroje.
TPP lyderis kaip pavyzdį ėmė rodyti Vengrijos prezidentą Viktorą Orbaną ir žadėjo nesilankstyti Briuseliui.
Be to, žadėjo gerokai pakelti algas ir pensijas, apkrauti specialiais mokesčiais užsienio įmones, ginti Bažnyčios autoritetą, neįsileisti pabėgėlių ir aukštinti tautinį patriotizmą.
