Merė jau kuris laikas žada neliečiamybę nelegaliems gatvės prekeiviams, dosnų prieglobstį pabėgėliams iš Sirijos ir kooperatyvus prostitutėms.
Tačiau tokiame didžiuliame ir įvairiaspalviame mieste kaip Barselona A.Colau valdyti bus nelengva – iš 41 patarėjo merijoje jos koalicijai atstovauja tiktai vienuolika.
Paplūdimyje karaliauja chaosas
Atlaidžiosios merės dėka Barselonos paplūdimio kvartalas – Barseloneta – visą vasarą buvo panašus į Palangos moterų pliažo turgų. Čia tiesiog gatvėje įvairiais menkniekiais nelegaliai prekiauja gausybė imigrantų iš Afrikos.
Iki šiol juos miesto policija stropiai vaikydavo, todėl prekeiviams nuolat tekdavo keisti vietą.
Dabar, A.Colau įsakius nelegalių verslininkų nebevaikyti, Barselona tapo tokios chaotiškos prekybos rojumi.
Dauguma šių prekeivių – senegaliečiai. Jie dar vadinami „top manta“ („ant kilimėlio“. – Red.).
Anksčiau pardavėjai naudodavo savo kilimėlius norėdami greitai surinkti prekes – tiesiog čiupdavo kilimą su prekėmis viduje ir sprukdavo nuo policijos.
Dabar situacija pasikeitė – Barselonos policija turi merės įsakymą neliesti nelegalių prekeivių.
„Policijos reidai nieko gera neduoda. Nelegalūs prekeiviai Barselonoje policijos persekiojami jau beveik dešimtmetį, tačiau tai neišsprendžia problemos.
Šie žmonės, nelegaliai gyvenantys mūsų šalyje, neteisėta prekyba užsiima prieš savo valią. Jų tikslas – susitvarkyti dokumentus ir integruotis į visuomenę. Mes privalome jiems padėti išbristi iš keblios situacijos“, – tvirtina daug priekaištų dėl netvarkos mieste sulaukianti A.Colau.
Piktinasi miesto verslininkai
Situacija piktinasi ne tik opozicijoje esantys konservatoriai. Barselonos merė sulaukia skundų ir iš smulkiųjų miesto verslininkų, kurie tvirtina, kad dėl nelegalios prekybos patiria daug nuostolių.
Manoma, kad Barselonoje yra apie 500 nelegalių gatvės pardavėjų, kurie parduoda prekių už 1,5 milijono eurų per mėnesį. Negana to, vos naujoji merė paskelbė apie atlaidžią politiką, į Barseloną suplaukė prekeiviai ir iš kitų Katalonijos miestų bei gyvenviečių.
„Iš tikrųjų smulkiesiems verslininkams didžiausią konkurenciją sudaro vis aršiau Barseloną užkariaujantys milžiniški prekybos centrai.
Su jais taip pat turime stoti į kovą“, – nepatenkintiems barseloniečiams atkerta merė A.Colau.
Nelegalūs gatvės prekeiviai net įkūrė savo profsąjungą.
„Mes norime kovoti su persekiojimu, diskriminacija ir rasizmu.
Mūsų darbas toks pats kilnus kaip ir visų kitų, o pinigai švarūs. Kitaip mūsų šeimos jų nepriimtų“, – ginasi profsąjungos vadovas Pape Diopas iš Senegalo.
Taps pabėgėlių prieglauda
Socialinėms problemoms itin jautri Barselonos merė yra ne tik nelegalių prekeivių iš Afrikos, bet ir pabėgėlių iš Sirijos gynėja.
Rugsėjo pradžioje Barselonos merė paskelbė, kad didmiestis taps karo pabėgėlių iš Sirijos prieglobsčiu. Jau lapkričio mėnesį į Kataloniją turėtų atvykti 1,2 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano, o daugelis jų prieglobstį ras būtent Katalonijos sostinėje.
Nors sprendimus dėl karo pabėgėlių pirmiausia priima Ispanijos vyriausybė ir eurokratai Briuselyje, A.Colau jau pasistengė užbėgti kitiems už akių ir paskelbė, kad Barselona pradėjo ruoštis priglausti atvykėlius.
Antai Barselonoje jau renkamos ir rengiamos patalpos, kuriose pabėgėliai praleis pirmąsias dienas ar savaites šiame mieste.
Be to, Katalonijos spauda kasdien praneša apie naujas gyventojų ir institucijų iniciatyvas padėti pabėgėliams. Skelbiama, kad jiems iškart bus užtikrinta visavertė socialinė sveikatos apsauga.
Barselonos medikų kolegija prižadėjo suteikti atvykusiems prieglobsčio prašytojams visokeriopą pagalbą. O Universitetų asociacija taip pat pažadėjo padėti pabėgėliams tęsti Sirijoje dėl pilietinio karo nutrūkusias studijas jau Barselonos universitetuose.
Išminties semiasi Vokietijoje
A.Colau kartu su kitais miesto valdžios atstovais pastarąjį mėnesį pabėgėlių priėmimo patirties sėmėsi įvairiuose Vokietijos miestuose. Leipcige ji klausėsi šio miesto mero Burkhardo Jungo diskusijos su miesto gyventojais pabėgėlių tema.
„Vokietija turi daug patirties priimant karo pabėgėlius, tad mes tikrai turime ko iš vokiečių pasimokyti. Juk sirai į Barseloną atvyks patyrę daugybę sukrėtimų ir skausmingų išgyvenimų, labai pažeidžiami.
Todėl jiems reikės ne tik finansinės, bet ir psichologinės pagalbos“, – įsitikinusi A.Colau.
Leipcigo ir Barselonos merai susitarė dalintis pabėgėlių priglaudimo patirtimi. Pasak jų, miestai ir jų valdžia galėtų turėti daugiau įtakos sprendžiant techninius atvykėlių priėmimo klausimus.
Esą vyriausybių lygiu procesai vilkinami, nors pabėgėlių problemas reikia spręsti skubiai.
Tikslas – integruoti
Anot A.Colau, Barselona nori kuo greičiau integruoti atvykėlius į Katalonijos visuomenę.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad šie žmonės kuo greičiau pasijustų Barselonos gyventojais. Nenorėtume, kad jie ilgai jaustųsi antrarūšiai“, – neseniai pareiškė merė.
Rugsėjo pradžioje Barselona paragino mieste gyvenančias šeimas užsirašyti į savanorių, priimsiančių pabėgėlius iš Sirijos, sąrašą. Taip pat sukurtas elektroninio pašto adresas, kuriuo Barselonos gyventojai gali kreiptis asmeniškai siūlydami įvairią pagalbą pabėgėliams.
Dabar Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose savanorių daugėja kiekvieną dieną – sukrečiantys vaizdai iš pabėgėlių odisėjų per Europą budina katalonų sąžinę.
Pabėgėlius ruošiasi priimti ir mokyklos. Ekspertai tvirtina, kad Katalonijoje tai nebus sunku, nes daugelio miestų mokyklose dėl didžiulio imigrantų antplūdžio jau veikia specialios integracinės kalbos programos.
Kai kuriuose Barselonos kvartaluose net 50 procentų mokyklų mokinių yra imigrantai, todėl patirties integracijos srityje Katalonijos pedagogams tikrai nestinga.
„Mes jau esame pasiruošę priimti pabėgėlius iš Sirijos. Mokyklos turi pasirengusios specialią infrastruktūrą“, – tikina miesto seniūnijos patarėja švietimo klausimais Irene Rigau.
Netesi pažadų prostitutėms
Iš tiesų Barselonos merė, per rinkimų kampaniją pažadėjusi ginti visas pažeidžiamas visuomenės grupes, dabar turi itin daug darbo.
Neseniai ir Barselonos prostitutė sėmė reikalauti iš A.Colau vykdyti pažadus.
Jos kovo mėnesį įkūrė prostitučių kooperatyvą ir tikisi Barselonos merijos paramos. O merė yra pažadėjusi dirbti ir šių gatvės darbuotojų labui.
„Pirmus tris mėnesius mes tylėjome ir laukėme, kol A.Colau pradės derybas su mūsų kolektyvu. Norime, kad merė leistų mums vėl atidaryti butus Ravalio kvartale.
Šiuose butuose mūsų darbas buvo saugesnis, ten glausdavosi ir nuo mafijos nukentėjusios merginos. Mums, Barselonos prostitutėms, reikia daugiau savivaldos teisių“, – sako prostituciją į politiką iškeitusi ir senamiesčio kvartalo reikalais besirūpinanti Paula Ezquerra.
Barselonos merija skelbia, kad vis dar svarsto prostitučių klausimą. Tad kol kas sekso pramonės atstovės atsakymo iš valdžios nesulaukė.
