Kiek atokiau buvę policininkai į konfliktą irgi nesikišo. Netrukus aistros nurimo.
Visa tai nutiko praėjusią savaitę Berlyne, aikštėje priešais Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos pastatą. Kasdien čia būriuojasi tūkstančiai naujai atvykusių migrantų, norinčių užsiregistruoti šioje įstaigoje. Užsiregistravusiems garantuojamas stogas virš galvos, maistas ir šiek tiek pinigų. Tik užsiregistravę migrantai gali teikti prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
Tokios tarnybos egzistuoja visose Vokietijos žemėse ir dauguma jų šiuo metu yra apgultos minios žmonių.
„Ši tarnyba yra pirma vieta, kur pabėgėliai turi ateiti, kai tik atvyksta į Vokietiją. Čia jie turi užsiregistruoti. Čia jie gauna gyvenamąją vietą, pinigų pragyventi, taip pat paskyrimą į Federalinę migracijos tarnybą, kur jie gali teikti prašymą prieglobsčiui. Ši vieta skirta tik jų registracijai. Tai pirmas žingsnis visame procese. Mes paskiriame gyvenamąją vietą, skiriame pinigų pragyventi, duodame maisto, rūpinamės medicinos pagalba“, – sako Berlyno žemės sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos atstovė Silvia Kostner.
Moteris pasakoja, kad anksčiau migrantai tarnyboje privalomas procedūras susitvarkydavo per dieną ar net pusdienį. Tačiau pastaruoju metu Vokietiją užplūdus tūkstančiams migrantų, tarnybos darbuotojai nebespėja jų registruoti. Pirminės registracijos procesas užtrunka iki trijų ar net penkių dienų.
„Čia viskas perkrauta ir perpildyta. Juk patys matote, kad čia yra susirinkę tūkstančiai žmonių. Jie atvykę iš įvairiausių pasaulio kampelių. Kartu su savimi jie atsigabeno ir tą tarpusavio neapykantą, kuri kartais vyrauja jų gimtinėse. Todėl, žinoma, čia kartais kyla konfliktų. Čia juk pilna jaunų ir sveikų vyrų, kurie ne visada tarpusavyje gerai sutaria. Bet mes stengiamės spręsti tas problemas“, – prieš kelias minutes kilusio konflikto priežastis paaiškino moteris.
Pirmas žingsnis atvykus į Vokietiją
Pasak S.Kostner, kiekvieną dieną greta Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos susirinkusiems žmonėms išduodama po 300–400 numerių, suteikiančių teisę patekti pas pirminę registraciją atliekančius tarnybos specialistus. Tačiau užregistruoti per dieną spėjama vos po 100 žmonių.
„Tai nėra paprastas procesas. Reikia ir pirštų atspaudus paimti, ir nufotografuoti, ir duomenų bazėse patikrinti... Turime priėjimą prie policijos duomenų bazių, tad tikriname ir tai, ar asmenys nėra ieškomi. Bet ieškomų asmenų nustatome mažai – būna kokie 3–4 atvejai per savaitę. Suprantama, jog visų priimti nespėjame.
Visi čia atvykę migrantai skirstomi į tris eiles. Vienoje eilėje rikiuojasi į Vokietiją naujai atvykę asmenys. Jie laukia numerio, leisiančio patekti pas mūsų specialistus, kad būtų pradėta registracija. Antroje eilėje laukia žmonės, kurių registracija jau pradėta, tačiau neužbaigta. O trečioje – žmonės, kurie jau užregistruoti ir laukia piniginės išmokos. Čia taip pat suteikiama medicinos pagalba, o kartais šioje eilėje net laukia žmonės, norintys grįžti namo. Taip, tokių atvejų irgi pasitaiko. Jie ateina ir sako, kad nusivylė, ir prašo pagalbos grįžti“, – pasakoja Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos atstovė.
Jei norite skaityti apie tai, kaip migrantai kerta Vokietijos sieną, spauskite čia.
Organizuotai į Vokietiją iš Austrijos patekę migrantai specialiais traukiniais vežami į pabėgėlių stovyklas visoje Vokietijoje ir jų pirminė registracija vyksta ten. Sienų kontrolę šalis atnaujino tik pasienyje su Austrija – ten, kur didžiausias migrantų antplūdis. Sienos, pavyzdžiui, su Čekiją ar Lenkiją, nėra kontroliuojamos, tad nieko nuostabaus, kad nemažai prieglobsčio Vokietijoje ieškančių asmenų į šalį įvažiuoja ir savarankiškai.
Būtent tokie savarankiškai atvykę migrantai ir sudaro didžiąją dalį laukiančiųjų greta Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos. S.Kostner tvirtina, kad jiems kiekvieną vakarą siūlomas apgyvendinimas. Jei jie nespėjo užsiregistruoti, tarnyba siūlo autobusus, vežančius į laikinas apgyvendinimo vietas. Ten jie gali pernakvoti, gauna maisto. Iš ryto šie žmonės vėl turi grįžti ir stoti į eilę.
Kuriamos sąmokslo teorijos
Tačiau ne visi pasinaudoja galimybe išsimiegoti lovoje. Dalis migrantų pasilieka aikštėje priešais tarnybos pastatą ir nakvoja po atviru dangumi, kad iš ryto pirmi galėtų stoti į eilę. Tačiau net ir tai ne visada padeda patekti pas specialistus.
„Mes miegame gatvėje. Norime būti tarp pirmųjų, o ne paskutinių čia patekusių. Visa grupe atvykome iš Sirijos. Dvidešimt dienų keliavome. Kiekvienam mūsų ši kelionė kainavo po du tūkstančius eurų. Atvykome čia, o mus varo lauk. Mes jau šešiolika dienų čia. Nebeturime pinigų. Keliaudami tikrai nesitikėjome, kai čia viskas taip bus. Esame nusivylę. Čia tik savi saviems padeda. Tarnyboje dirba afganai, indai. Jie padeda tik saviems, bet ne mums, ne sirams“, – sako su grupe draugų arbatą geriantis 22 metų Mahamedas Ali, prisistatęs vertėju iš anglų kalbos.
Skundai apie tai, kad „savi padeda saviems“, neįtikina. Tokių kalbų girdėjau ir Austrijoje, kur Zalcburgo pakraštyje įsikūrusiame laikiname pabėgėlių centre afganistaniečiai skundėsi, jog kirsti Vokietijos sieną pirmiausia leidžiama sirams. Laukimas ir nežinia greitai gimdo įvairiausias sąmokslo teorijas.
„Jau pradedu nusivilti“
Ši tūkstantinė minia – tikras tautų katilas. Be migrantų iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, čia galima sutikti ir moldavų, Balkanų šalių gyventojų, net rusų. Tačiau Vokietijoje vis garsiau kalbama, kad būtent šie žmonės pastaruoju metu neturi jokių galimybių pasilikti Vokietijoje. Į šalį veržiasi tūkstančiai tikrų pabėgėlių, kurių kartais jau net nebėra kur apgyvendinti. Tad akivaizdžiai ekonominiai migrantai turės užleisti savo vietą karo pabėgėliams.
„Vis tiek nėra teisybės. Aš jau dešimt dienų negaliu susitvarkyti dokumentų. Žmonės, kurie atvyko vakar ar užvakar, viską susitvarkė. O aš dar negaliu to padaryti. Turiu šeimą ir tai labai vargina“, – skundžiasi ironišką plakatą su tariama padėka Vokietijos kanclerei Angelai Merkel laikantis vyras iš Sirijos.
Jis sako Vokietiją pasirinkęs, nes galvojo, jog čia geriau gyventi nei kur nors kitur. Tačiau dabar jau pradeda nusivilti.
23 metų Ahmedas laužyta vokiečių kalba sako, kad jis Vokietijoje gyvena jau porą metų. Prie Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos jis atvažiavo, nes nori gauti registracijos numerį savo seseriai, kuri netrukus turi atvykti į Vokietiją. Ji jau pakeliui.
Tuo tarpu gana neblogai kalbantis 19-metis Saidas Helani iš Sirijos miesto Alepo į Vokietiją atvyko vos prieš kelias dienas. Apsistojęs pas Vokietijos pilietybę turintį dėdę, jis kantriai laukia savo eilės.
„Sirijoje pradėjau studijuoti mechaninę inžineriją, bet dėl karo studijų tęsti nebegaliu. Labai norėčiau čia jas pratęsti. Visi mano giminės liko Sirijoje, kartu keliauti buvo per daug pavojinga“, – sako vaikinas.
O kur jis išmoko taip gerai kalbėti angliškai? Sako, tiesiog žiūrėdamas televizorių: „Man tai buvo įdomu. Todėl mokiausi.“
Vakarop žmonių aikštėje šiek tiek sumažėja. Dalis išvyksta Sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos pasiūlytais autobusais į laikinas nakvynės vietas, kiti iškeliauja nakvoti pas savo giminaičius ar draugus. Tačiau nemažai žmonių čia lieka nakvoti. Kad kitą rytą pirmi galėtų stoti į eilę prie registracijos numerio...
Ratas pradės suktis iš naujo. Savanoriai vėl nemokamai dalys vandens, kažkas konfliktuos tarpusavyje, kažkas pagaliau pateks pas tarnybos specialistus ir bus užregistruotas. Tokiems laimingiesiems bus paskirta ir gyvenamoji vieta. Bet apie tai, kaip ir kur migrantai gyvena Vokietijoje, – kituose lrytas.lt reportažuose.
Kas vyksta migrantams atsidūrus pabėgėlių centruose? Kaip Vokietijai sekasi integruoti tūkstančius šalį užplūdusių pabėgėlių? Ar tikrai per Europą keliauja tik sveiki ir stiprūs vyrai? Visą tai kituose lrytas.lt rašiniuose ir „Lietuvos ryto“ televizijos reportažuose. „Lietuvos ryto“ televizijos reportažus apie migrantų krizę iš Vokietijos žiūrėkite kiekvieną vakarą laidoje „Reporteris“ 18 val. ir 22 val. 30 min., taip pat „Lietuvos ryto“ televizijos žinių laidose.
