Viena į kitą panašios moterys, daugybė vaikų ir paslaptingi vyrai – visi šie mormonų fundamentalistų bendruomenės nariai pasirodė viešumoje, sukeldami didžiulį amerikiečių susidomėjimą.
Nuo likusio pasaulio atsiskyrusi mormonų fundamentalistų sekta – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – pasisako už daugpatystę.
Vienoje šeimoje gali būti kelios dešimtys žmonų ir net dvigubai daugiau vaikų. Tačiau pratęsti giminę leidžiama ne kiekvienam vyrui.
Mormonams fundamentalistams dvasinis lyderis vadovauja iš kalėjimo kameros: jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nepilnamečių lytinį išnaudojimą.
Tokiais nusikaltimais įtariami ir kiti sektos nariai, nes daugybė jų nemato nieko bloga, jei nuotakai vos 12 ar 14 metų.
Būtent todėl paslaptinga sekta vertinama labai nevienareikšmiškai. Tiesa, apie slaptuosius ritualus iki šiol žinoma nedaug – apie juos papasakoja tik tie, kurie iš bendruomenės ištrūksta.
Reta proga pamatyti
Arizonos ir Jutos valstijose siautusios liūtys rugsėjį sudarė didžiules nuošliaužas, sugriovė daugybę namų ir pražudė 20 žmonių.
O tarp žuvusiųjų buvo ir trylika itin uždaros sektos – mormonų fundamentalistų bendruomenės – narių. Dvi moterys ir vienuolika jų vaikų.
Įprastai uždaras laidotuvių ceremonijas rengiantys ir nuo viso pasaulio atsiskyrę sektos nariai šįkart artimųjų atminimą pagerbė visiems matomoje vietoje – dalyvaujant pašaliniams žmonėms ir fotografams.
Sekta net į savo mišias priėmė visus norinčiuosius – taip atsidėkodama visiems žmonėms, kurie padėjo ieškoti moterų ir vaikų kūnų, vykdė gelbėjimo operacijas.
Tai buvo išties reta proga pamatyti atsiskyrėlius mormonų fundamentalistus iš arti ir sužinoti, kaip atrodo slaptos bendruomenės, pripažįstančios daugpatystę, nariai.
Parke po atviru dangumi susirinkę žmonės atrodė kaip atėję iš praeities. Žvelgiant į juos nekilo abejonių, kad tai – viena keisčiausių ir paslaptingiausių religinių bendruomenių pasaulyje.
Atsiskyrė dėl daugpatystės
Mažame nuo pasaulio atskirtame miestelyje, esančiame prie pat Jutos ir Arizonos valstijų pasienio, jau daugiau nei šimtmetį egzistuoja itin uždara ir nuo likusio pasaulio atsiskyrusi bendruomenė.
Tai – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios išpažinėjai fundamentalistai.
Arba trumpiau – mormonai fundamentalistai.
Pastarųjų sekta čia įsikūrė, kai pagrindinė mormonų bažnyčia, spaudžiama Jutos valstijos valdžios, 1890-aisiais pasmerkė daugpatystę.
Daugybė mormonų puristų tokiam Bažnyčios žingsniui nepritarė ir nutarė pasitraukti į atokias vietas, kur galėtų rinktis poligamišką gyvenimą.
Didžiules šeimas kuriantys fundamentalistai netrukus sukūrė savo uždarą sektą ir apsigyveno Arizonos valstijos šiaurėje, laukinėse dykynėse, kur pasistatė didžiulius namus.
Šios sektos nariai taip pat įsikūrė ir kitose – Kolorado, Oklahomos ir Pietų Dakotos valstijose. Tačiau jokia bendruomenė nėra tokia didelė kaip Arizonos ir Jutos valstijų pasienyje.
Nors mormonai ir fundamentalistinė jų atšaka vieni nuo kitų iki šiol atsiriboja, jie visi garbina Bažnyčios įkūrėją, poligamijos šalininką Josephą Smithą ir skaito jo šventuosius tekstus, įskaitant Mormono knygą.
Tarytum įstrigę laike
Mormonų fundamentalistų apgyvendinta teritorija iki šiol akylai saugoma nuo svetimų žmonių akių.
Prisiartinus bet kokiems pašaliniams sektos nariai neprataria nė žodžio, o bendruomenės vyrai veja šalin. Būtent todėl viešas jų pasirodymas potvynių aukų pagerbimo renginyje buvo išskirtinis įvykis.
Visi mormonų fundamentalistų bendruomenės nariai turi savo aprangą, kurią nešioti jiems liepia Bažnyčia. Ji nesikeičia jau daugybę metų.
Moterų ir mergaičių plaukai tvirtai supinti į įmantrias kasas.
Jos visos privalo vilkėti vienodo modelio ilgas pastelinių spalvų sukneles ar sarafanus, kurie pridengia beveik visą kūną.
Puošmenų ar aksesuarų moterys nešioti negali. Ant jų kojų – storos juodos pėdkelnės, o vienintelis papuošalas, kurį kai kurios mormonės fundamentalistės turi, yra laikrodis.
Vyrai ir berniukai dėvi džinsus ir marškinius, kurie turi būti užsegti iki kaklo ir ties rankovėmis. Ypatingomis progomis apsivelka kostiumus.
Ši sekta teigia gyvenanti pagal Dievo valią, o jiems vadovauja dvasinis lyderis, kuris laikomas Dievo pranašu.
Dvasinis lyderis šioje bendruomenėje reguliuoja visų šeimų gyvenimą. Tik jis gali duoti leidimą tuoktis arba nubausti savo bendruomenės narius ir jų žmonas paskirti kitiems vyrams.
Kiek žmonų gali turėti vienas vyras, Bažnyčia nenustato. Teigiama, kad Mormonų bažnyčios įkūrėjas J.Smithas jų turėjo daugiau nei 30, o dauguma buvo nepilnametės paauglės.
Vedlys išnaudojo nepilnametes
Dauguma sektos vyrų likusio pasaulio kaltinami nepilnamečių mergaičių tvirkinimu.
Esą pagal suplanuotų santuokų susitarimus mormonai fundamentalistai tėvai ištekina net ir 12metes dukras.
Dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteistas ir dabartinis sektos dvasinis vadovas Warrenas Jeffsas.
2002-aisiais vyras tapo mormonų fundamentalistų lyderiu po to, kai mirė jo tėvas Rulonas T.Jeffsas. 2011-aisiais W.Jeffsas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 12-metės bei 15-metės išprievartavimą.
Tiesa, vyras sugeba vadovauti sektai iš kalėjimo, o jam pradeda brolis Lyle’as Jeffsas, kuris perėmė dalį Warreno pareigų.
Paskiria „sėklos nešėjus“
Kalėjime sėdintis mormonų fundamentalistų vadovas W.Jeffsas ne tiktai paskiria vyrams žmonas, bet – pagal naujausias taisykles – dar ir reguliuoja, kas jas apvaisins.
Ir tai padaryti gali nebūtinai šios moters sutuoktinis – dvasinis lyderis jį gali laikyti netinkamu giminei pratęsti. Apvaisinimas – išskirtinė „sėklos nešėjo“ pareiga.
Tokius dalykus teismui pasakojo buvusi L.Jeffso žmona Charlene, kuri priklausė sektai.
„Sėklos nešėjas yra išrinktasis vyras, kurį lyderis paskiria apvaisinti mormonę fundamentalistę, – teismui pateiktame liudijime rašė moteris. – Visi vyrai negali turėti vaikų su savo žmonomis. Tokią privilegiją turi tik sėklos nešėjai.
Vyro pareiga yra tik palaikyti moters rankas, kol nešėjas moterį apvaisins. Kitaip tariant, vyras turi sėdėti tame pačiame kambaryje, kol pasirinktas sėklos nešėjas ar keli prievartauja jo žmoną ar žmonas.“
Kaip teigia sektą tyrinėjantis Samas Broweris, pagal W.Jeffso nustatytas naujas taisykles, toks ritualinis dauginimasis yra vienintelis fizinis kontaktas, kuris leidžiamas tarp vyro ir moters.
Net rankos paspaudimas laikomas paleistuvyste.
Bažnyčios fondai neišsenka
Skaičiuojama, kad religinei bendruomenei priklauso net 100 mln. JAV dolerių (apie 89,5 mln. eurų) vertės nekilnojamojo turto.
Lėšų fundamentalistai gauna iš įvairių verslų, kuriuos yra nusipirkę. Didžioji dalis pajamų gaunama iš ūkininkystės, gamybos ir statybos įmonių.
Bažnyčia taip pat turi gauti 10 proc. savo sekėjų metinių pajamų, pastarieji kas mėnesį irgi turi aukoti nekuklias aukas.
Fundamentalistų bažnyčios vadovai susirenka nemenkas sumas, nes aukojančių sekėjų šiuo metu turi apie 10 tūkst. Tiesa, šis skaičius daug mažesnis nei prieš kelerius metus, kai fundamentalistai klestėjo.
Dabar iš buvusių 15 tūkst. sektos narių liko du trečdaliai. Kiti išsilakstė po to, kai W.Jeffsas dėl nepilnamečių tvirkinimo sėdo į kalėjimą.
Pabėgti paskatino internetas
Antai 22-ejų Brighamas Johnsonas prieš dvejus metus pabėgo iš sektos. Pasiryžti tokiam žingsniui jį paskatino atrastas socialinis tinklas „Facebook“.
„Prieš metus pagaliau sužinojau apie dalyką, kuris vadinasi „Facebook“. Nė neįsivaizdavau, kas tai yra, – pasakojo B.Johnsonas. – Slapta pasižiūrėjau apie tai kompiuteryje, nors tai ir buvo uždrausta. Radau brolį ir draugus, kurie anksčiau priklausė bendruomenei, ir pamačiau, kad jie vis dar gyvena netoliese. Tada ir supratau, kad galiu pabėgti.“
Vieną naktį B.Johnsonas susikrovė daiktus ir pasakė savo broliui, kad palieka bendruomenę.
Tiesa, bendruomene ir jos lyderio skelbtomis tiesomis B.Johnsonas pradėjo abejoti tik paauglystėje. Kai kartą internete perskaitė, kad jų lyderis yra kaltinamas žaginęs jaunas mergaites, vaikinas buvo sukrėstas.
„Sužinoti tiesą buvo labai sunku“, – prisimena jaunas vyras, kuris dabar dirba statybininku ir rengia grupinius susitikimus su neseniai bendruomenę palikusiais nariais.
Iš bendruomenės pabėgo ir vienas iš maždaug 60 mormonų pranašo W.Jeffso vaikų – jo sūnus Roy Jeffsas. 23-ejų vaikinas dabar mėgaujasi laisve ir mano, kad mormonų fundamentalistų bendruomenei gresia saulėlydis. Tiesa, ne pats gražiausias.
„Matau, koks beprotis darosi mano tėvas, skelbdamas savo praregėjimus ir naujas keistas taisykles. Tėvas išplovė visų jų smegenis. Kartais būgštauju, kad viskas gali baigtis masine savižudybe. Ir vien dėl to, kad tėvas tuos žmones visiškai kontroliuoja“, – kalbėjo sektos vadovo sūnus.
R.Jeffsas teigia, kad norėtų pasikalbėti su kalėjime sėdinčiu tėvu, nes dabar jaučiasi tvirčiau ir pats laiko savo gyvenimo vadeles.
„Jis – mano tėvas, ir už tai jį gerbiu. Tačiau beveik nėra vilties, kad pasikalbėjęs su manimi jis ateis į protą“, – vis dėlto abejojo jaunas vyras.
Mormonų bendruomenė gyvena ir Lietuvoje
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia veikia ir Lietuvoje, tačiau jos nariai – ne mormonai fundamentalistai.
Pirmieji mormonai iš Tilžės į Lietuvą atkeliavo dar XX a. pradžioje. 1909-aisiais Klaipėdoje jie įkūrė savo bažnyčią. Tais pačiais metais buvo pakrikštyti pirmieji mormonai Lietuvoje.
Jie čia gyveno iki 1934-ųjų, kol jų išvykti nepaprašė tuometė Klaipėdos krašto valdžia. Į Lietuvą mormonai grįžo 1992-aisiais ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje įkūrė savo bendruomenes.
Mormonų bažnyčios nariai lietuviai taip pat dalyvauja tikėjimo misijose. Jų puslapyje rašoma, kad mormonai tikėjimo skleidimo tikslais vyko į Rusiją, Latviją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją, Škotiją, Angliją, Pietų Afrikos Respubliką ir JAV.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 1 tūkst. mormonų religinei bendruomenei priklausančių narių.
Prie bendruomenių didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia sekmadieninės mokyklos vaikams ir suaugusiesiems.
Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje mormonai aktyviai veikia labdaros srityje, remia įvairias vaikų globos organizacijas. Vienas mormonų labdaros būdų – nemokamos anglų kalbos pamokos visiems norintiems. (AP, CNN, BBC, „The Guardian“, LR)
