Nuo tada, kai po Maidano protestų buvo nuversta Kijevo valdžia, o 2014-ųjų kovą Rusija aneksavo Krymą, Maskvos ir Vakarų santykiuose dominavo politinė krizė Ukrainoje ir karinis konfliktas šios šalies rytuose.
Vakarų valstybės Rusiją baudė skirdama sankcijas ir kaltino Vladimiro Putino vadovaujamą valstybę remiant separatistų kovotojus Rytų Ukrainoje.
O Rusija teigė, kad taika Ukrainoje gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei Kijevo vyriausybė bendradarbiaus su separatistų respublikų atstovais.
Tačiau dabar Ukrainos klausimas pasitraukė į šešėlį. Europa rūpinasi, kaip susidoroti su pabėgėlių antplūdžiu. Vakarų akys taip pat krypsta į padidėjusią Rusijos paramą Sirijos diktatoriui, Basharui al-Assadui.
„Sirijos klausimas Vakarams atrodo didesnė problema, todėl Rusija gali pasinaudoti kilusiu šurmuliu, kad pridengtų tai, kas vyksta Ukrainoje, – svarstė politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas.- Kremliui aišku, kad konfliktas Ukrainos Rytuose neturi geros išeities strategijos. Sirija yra puikus būdas atitraukti dėmesį, kol Ukrainos situacija yra įšalusi“.
Nukreipia visuomenės dėmesį
Sumenkęs susidomėjimas Ukrainos konfliktu buvo matomas ir socialiniuose tinkluose. Vien pirmadienį „Twitter“ žinučių apie Maskvos pagalbą Sirijai buvo beveik 16 kartų daugiau, nei tokių, kurios skelbė apie Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte.
Praėjusiais mėnesiais statistika buvo visiškai kitokia. Žmonės socialiniuose tinkluose daugiau kalbėdavo apie separatistų ir Kijevo pajėgų kovas.
Toks pat reiškinys pastebimas ir žiniasklaidoje – tiek Vakarai, tiek Kremliaus dienraščiai ir naujienų portalai daugiau dėmesio skiria Sirijai.
Rusijos valstybinės televizijos į Siriją netgi perkėlė karo reporterius, ilgą laiką dirbusius Ukrainos rytuose.
„Kremlius nenori kalbėti apie problemas, kurios neramina Vakarus – kaip kad Ukrainos klausimas. Štai todėl ieško kažko, kas galėtų pakeisti tarptautinę darbotvarkę, – aiškino Pietų Kalifornijos universiteto analitikas Vasilijus Gatovas.- Štai todėl dabar matomas mėginimas nukreipti visuomenės dėmesį nuo Ukrainos. Sirija – viena iš Rusijos išeičių“.
Atšaukė papildomą mobilizaciją
Kariniai veiksmai separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytiniuose regionuose šį mėnesį ryškiai sumažėję.
„Mes žinome, kur rusai ir jų bendrininkai vis dar laiko paslėpę ginklus, tankus ir artileriją. Dabar įsakyta laikytis paliaubų, tačiau kiek tai truks?“- klausė Ukrainos prezidentas petro Porošenka.
Šalies prezidentas praėjusį sekmadienį taip pat teigė, kad per prieš tai buvusias dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – neužfiksuota nei vieno paliaubų pažeidimo.
„To Ukrainoje nebuvo jau 18 ilgų mėnesių“, – kalbėjo P.Porošenka.
Dėl to pirmadienį P.Porošenka taip pat atidėjo papildomą karių mobilizaciją į šalies ginkluotąsias pajėgas.
Aktyviai remia B.al-Assadą
Kalbant apie Siriją, kas dieną pasirodo vis naujų pranešimų apie Rusijos vykdomą savo pajėgų stiprinimą konflikto krečiamoje šalyje.
Pirmadienį buvo pranešta, kad Maskva Sirijoje dislokavo septynis tankus ir pasiuntė artilerijos sistemų.
Pentagono atstovai tikina, kad rusai ketina pasinaudoti savo oro baze Latakijos miesto pietuose.
Tuo tarpu Kremlius tikina, kad niekas nepasikeitė: šalis esą visuomet rėmė B.al-Assadą, o dabar nori padėti jo režimui atremti „Islamo valstybės“ ekstremistus.
„Mes remiame Sirijos vyriausybę kovoje su teroristų agresija. Mes siūlome ir toliau siūlysime (Sirijai) reikalingą karinę – techninę pagalbą“, – nieko neslėpdamas šią savaitę kalbėjo ir Rusijos prezidentas V.Putinas.
Anot lyderio, be pagalbos iš išorės Sirija nesugebės išstumti teroristų iš šalies ir „apsaugoti Sirijos žmones nuo sunaikinimo“.
Sirija jau anksčiau buvo tapusi pretekstu Rusijai ir Vakarams bendradarbiauti. Maskva buvo svarbus tarpininkas 2013-aisiais, kai V.Putinas sutarė su B.al-Assadu dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo.
Vis dėlto bendradarbiavimas negyvavo ilgai, nes netrukus prasidėjo Ukrainos konfliktas.
