TVP laida buvo parodyta praėjusios savaitės pabaigoje, tą pačią dieną, kai Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Lietuvą labiau pasirūpinti lenkų mažumos interesais, rašo „Lietuvos rytas“.
Prieštaringai vertinamas laidos autorius Janas Pospieszalskis pasitelkė ir filmuotą medžiagą iš rugsėjo 2-osios Lietuvos lenkų protesto akcijos Vilniuje, kai mokiniai, užuot ėję į pamokas, buvo sukviesti į mišias prie Aušros vartų.
Jaučiasi persekiojama
Į studiją sukviestiems svečiams taip pat buvo parodytas J.Pospieszalskio interviu su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bendražyge Renata Cytacka.
Buvusi energetikos viceministrė, o dabar Vilniaus tarybos narė tvirtino, kad Lietuvoje patiriamas nesibaigiantis persekiojimas dėl lenkiškumo demonstravimo, dėl savos kalbos vartojimo įstaigose, dėl lenkiškų gatvių pavadinimų.
R.Cytackos manymu, mokyklose suvienodindamas lietuvių kalbos brandos egzaminą Vilnius siekia sulietuvinti lenkų vaikus, kad jie pamirštų tėvų kalbą.
Anot Vilniaus politikės, visa tai prieštarauja demokratijai, ir apie tokias skriaudas turi sužinoti visa Europa.
Nemato vilčių susitarti
R.Cytackos interviu pirmoji pakomentavo Lenkijos užsienio reikalų viceministrė Henryka Moscicka-Dendys.
Ji pareiškė, kad pastarieji įvykiai neabejotinai aptemdys Lenkijos santykius su Lietuva, nors Varšuva visą laiką esą siekė gerinti.
Viceministrė priekaištavo, kad Lietuva vadovaujasi vien įstatymo raide, bet ignoruoja emocijas, kokias Varšuvoje kelia lenkų mažumos akcijos ir nepasitenkinimas.
H.Moscicka-Dendys apibendrino, kad neturi daug vilčių susitarti su Vilniumi, nes, pasirodo, Lietuvos vadovai tvirtai nepažada, kad nebebus ribojamos lenkų teisės į švietimą ir jie nebepatirs diskriminacijos.
Ragino didinti spaudimą
Aštriai kalbėjo ir parlamentaras opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) narys Michalas Dworczykas, kuris yra Lietuvoje prieštaringai vertinamos Lenko kortos vienas kūrėjų.
M.Dworczyko tvirtinimu, Lietuvos siūlymai kurti bendras komisijas ginčytiniems klausimams spręsti yra vien akių dūmimas, nes lenkų mažumos teisės kaip buvo, taip ir yra ribojamos.
Seimūnas ragino Varšuvą imtis vienašališkai spręsti tautiečių problemas, nes kitaip jie bus asimiliuoti, kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą atsitiko su Kaune gyvenančiais lenkais.
Politiko nuomone, Lietuvoje būtina gaivinti anksčiau galiojusią tvarką, kai lenkiškose mokyklose viskas buvo mokoma lenkiškai, išskyrus lietuvių kalbos pamokas.
Nors prieš tai kalbėjusi viceministrė tvirtino, kad Lietuvos lenkams tenka didžiausia parama (įvardijo, kad šiemet gaus 18 mln. zlotų) iš visų užsienio tautiečių, M.Dworczykas ją pavadino nepakankama.
Seimo narys taip pat siūlė savo šalies valdžiai skirti didesnę paramą Lietuvos lenkams, kad tėvams labiau apsimokėtų leisti vaikus į lenkiškas, o ne į lietuviškas mokyklas ar darželius.
Be to, M.Dworczykas ragino daryti didesnį politinį spaudimą Lietuvai ir kaip gerą tokio spaudimo pavyzdį nurodė Vilniuje įkurtą Balstogės universiteto filialą.
Lietuvos valdžia esą nenorėjo tam duoti leidimo, tačiau buvo priversta, nes Varšuva pareiškė, kad tik tokiu atveju sutiks statyti elektros tiltą su Lietuva.
Lietuvius vadino okupantais
Senatorius, komisijos ryšiams su tautiečiais užsienyje narys, valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) narys Lukaszas Abgarowiczius aiškino, kad lietuviai jaučia didelį nevisavertiškumo kompleksą prieš lenkus, todėl geruoju su Vilniumi susitarti nepavyks.
Taigi, anot kalbėtojo, reikia didinti tiek finansinę paramą tautiečiams, tiek spaudimą Vilniui.
Varšuvos universitete dėstantis sociologijos profesorius, buvęs Pakraščių žemių instituto direktorius Robertas Wyszynskis savo išvedžiojimais žengė dar toliau.
Profesoriaus teigimu, 1940 metais Vilnių okupavę lietuviai siekė įgyvendinti specialią lenkų nutautinimo programą.
Ji buvo vykdoma trimis metodais – lenkus nuskurdinant, per mokyklas ir jėga.
Negana to, R.Wyszynskis pareiškė, kad per karą lietuviai kartu su naciais išžudė lenkų inteligentiją, todėl dabar jos Lietuvoje ir trūksta.
Galiausiai profesorius nusikalbėjo iki to, kad 1994 metais Lietuvos kariuomenė ginkluota jėga Gudelių kaime padėjo lietuviams perimti lenkų kaimiečių žemes.
Buvo sureaguota tyla
Į tokį Lietuvos plūdimą ir šmeižtą nereagavo nei Lenkijos viceministrė, nei valdančiosios partijos atstovas, nei televizijos laidą vedęs J.Pospieszalskis.
Beje, po šios skandalingos, Lietuvą šmeižiančios laidos jokia Varšuvos institucija nesureagavo.
Rezoliucijoje priminta protesto akcija ir mišios
* Praėjusią savaitę Lenkijos Seimas beveik bendru sutarimu pritarė rezoliucijai, kurioje paragino Lietuvą imtis veiksmų siekiant lenkų tautinei mažumai užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis lenkų kalba.
* Už tokį dokumentą balsavo 411 parlamentarų, keturi buvo prieš.
* „Mes norime plėtoti abipusius santykius, pagrįstus abipuse pagarba teisėms ir abiejų šalių piliečių tapatybei“, – pareiškė Lenkijos parlamentarai.
* Rezoliucijoje, be kita ko, primenama rugsėjo 2-osios akcija Vilniuje, kai dalis lenkiškų mokyklų moksleivių nėjo į mokyklas ir rinkosi į mišias Vilniuje.
* „Tai buvo dar vienas dramatiškas lenkų mažumos siekio išsaugoti savo tapatybę, kalbą ir kultūrą ženklas“, – konstatavo Lenkijos Seimas.
* Komentuodamas šią rezoliuciją Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas ir Seimo vicepirmininkas G.Kirkilas pareiškė, kad priimdami dokumentą Lenkijos parlamentarai neįsigilino į Lietuvos lenkų švietimo padėtį.
* Anot G.Kirkilo, politikams labai lengva spekuliuoti klausimais, kurie yra ne jų šalyje, o svetur, bet tokie pareiškimai neprisideda prie santykių gerinimo.
