Viena Afganistano gyventojų šeima knaisiojosi po šią apleistą nuosavybę ir rado gausybę audiokasečių. Nieko nelaukdami jie nunešė radinį į kasečių parduotuvę.
Talibano jau nebebuvo, tad buvo galima užsidirbti pinigų leidžiant pop muziką, kuri seniau buvo uždrausta. Šios kasetės buvo tiesiog prisirpusios tam, kad jas būtų galima užpildyti populiariausiomis dainomis.
Bet CNN operatorius nugirdo pokalbį apie šią šūsnį kasečių ir įtikino parduotuvės savininką jas atiduoti, nes išaiškino, kad tai, kas jose įrašyta, gali būti labai svarbu.
Kasetėse – neįkainojama informacija
Pasirodo, operatorius buvo teisus. Tai buvo nuosava „Al Qaeda“ garso įrašų biblioteka.
Galiausiai kasetės atiteko Afganistano žiniasklaidos projektui Viljamso koledže, Masačusetse.
Jie paprašė arabų literatūros ir kultūros eksperto iš Kalifornijos universiteto Davise Flaggo Millerio, kad jis pasinertų ir įsigilintų į šią pamokslų, dainų ir privačių pokalbių įrašų mišrainę.
F.Milleris vis dar yra vienintelis žmogus, kuris iki galo išklausė visus šiuos įrašus.
„Tai atrodė neįveikiama“, – sakė ekspertas, prisimindamas tą dieną, kai 2003 metais gavo dvi dėžes kupinas dulkėtų kasečių.
„Tris dienas nesudėjau bluosto vien galvodamas apie tai, ko reikia, kad iš jųbūtų galima išgauti kažkokią prasmę“, – kalbėjo vyras.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui F. Milleris savo atradimus aprašė knygoje, kuri vadinasi „The Audacious Ascetic“ („Įžūlus atsiskyrėlis“). Knygoje nagrinėjama ši unikali kolekcija.
Kasečių amžius labai skiriasi. Seniausios yra dar iš 1960 metų, o naujausios įrašytos 2001 metais. Jose kalba daugiau nei 200 skirtingų žmonių, tarp jų ir pats O.bin Ladenas.
Pirmą kartą jo balsas pasigirsta 1987 metų kasetėje. Tai įrašas apie mūšį tarp Afganistano arabų kovotojų ir sovietų „Specnaz“ specialiųjų dalinių.
Didžiausi priešai – musulmonai
O.bin Ladenas Afganistane augo prabangoje, tačiau paliko savo namus, nes siekė išgarsėti kovodamas su bedieviais įsibrovėliais į Afganistaną.
„O.bin Ladenas norėjo sukurti veiklaus kovotojo įvaizdį. Tai buvo nelengva užduotis, nes jis buvo pagarsėjęs kaip šioks toks puošeiva, kuris avėjo dizainerių sukurtus batus“, – aiškino F.Milleris.
„Bet jam puikiai sekėsi save reklamuoti, o kasetės šioje kolekcijoje yra svarbi tos istorijos dalis – mitų kūrimas“, – tęsė ekspertas.
Kasetėse taip pat įamžinti O.bin Ladeno kalbų, kurias jis 1980 metų pabaigoje ir ankstyvaisiais 1990-taisiais sakė auditorijoms Saudo Arabijoje ir Jemene.
„Labiausiai pakeri tai, kaip O.bin Ladenas kalba apie grėsmes, kurios tykojo arabų pusiasalio. Bet kas gi buvo tas priešas? Tai nebuvo JAV ar Vakarai, kaip įprasta manyti. Pasirodo jog tai – kiti musulmonai“, – pasakojo. F.Milleris.
Vėliau pirmu O.bin Ladeno taikiniu tapo JAV, tačiau ankstyvose jo kalbose „tolimasis priešas“ beveik neminimas.
Keletą metų O.bin Ladenui labiau rūpėjo musulmonų, kurie nesilaikė jo griežtos, tiesioginės islamo interpretacijos, „netikėjimas“.
„Pirmieji ir svarbiausi yra šiizmo išpažinėjai. Taip pat Irako batistai, tuomet komunistai ir Egipto naseristai“, – teroristo priešų gretas patikslino F.Milleris. Pasak jo, O.bin Ladenas norėjo džihadą privesti prie klausimo, kas yra tikrasis musulmonas?
Audiokasetės buvo tiesiog tobulas įrankis prozelitizmui ir propagandos skleidimui. Tad visiškai nenuostabu, kad O.bin Ladenas jas taip mėgo.
Jas buvo lengva dalinti, kopijuoti, perduoti iš rankų į rankas, o cenzoriai į jas beveik nekreipė dėmesio.
Jos taip pat buvo labai populiarios Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje. Ten žmonės jų dažnai klausydavosi draugų būryje ir kartu kurdavo revoliucines idėjas.
Verbavo kovų garsais
Šioje kolekcijoje dominuoja pamokslai ir kalbos, tačiau pasitaikė ir įdomybių. Pavyzdžiui, vienoje kasetėje yra pokalbio su džinu įrašas, kuris, neva, užvaldė žmogaus kūną.
Kalbėdamas per žmogų džinas tvirtino, kad turi daug žinių apie politinius scenarijus, nors ir sakoma, kad O.bin Ladenas tokiems prietarams laiko neturėjo.
Dar vienas įdomus įrašas įamžino kaip 1980 metais Afganistano arabų kovotojai, kurie kariavo su sovietų įsibrovėlių pajėgomis, paprasčiausiai pusryčiauja. Toks atviras pokalbių įrašas atskleidžia nuobodų gyvenimą fronto linijoje.
Pokalbyje dominuoja pasisakymai apie tai, kaip kariai pasiilgo skanių patiekalų ir “pono Hellfire“ (ponas „pragaro ugnis“) kulinarijos perliukų. Tai žymaus Mekos virėjas, kuris yra pagarsėjęs skaniais savo desertais.
Taip pat kasetėse yra įrašyta daugybė valandų islamo giesmių, kuriose dažniausiai apdainuojami dramatizuoti mūšiai ir siunčiamos muzikinės žinutės skirtos „uždegti“ arabų kovotojus. Tai buvo svarbiausias verbavimo įrankis.
„Daug kam tai buvo kelias į džihadą – per širdį“, – paaiškino F.Milleris.
„Šios dainos veikė emocijas. Jos į namus atnešdavo kovų, apie kurias žmonėms dažnai tekdavo girdėti per televiziją ar skaityti, garsus. Kai jie tuos garsus išgirsdavo savo ausinėse, užsimegzdavo kažkoks intymus ryšys, nes garsai labai sužadindavo vaizduotę“, – kalbėjo ekspertas.
Ar šiose kasetėse buvo galima išgirsti ir Philą Collinsą, „Fleetwood Mac“ ar „Rolling Stones“ dainų? Deja, ne.
Kova prieš JAV – boikotas
Bet kasetėse skambėjo ir vakarietiškos muzikos garsai. Vakarus kasetėse atstovavo Gastonas Ghrenassia, plačiau žinomas kaip Enrico Maciasas, Alžyro žydas, kuris visų pirma išgarsėjo Prancūzijoje, o 1960-taisiais ir 1970-taisiais tapo žinomas visame pasaulyje.
„Aš, manau, kad šios prancūziškos dainos atskleidžia, jog Afganistano arabai, kurie gyveno Kandaharo mieste, kalbėjo keliomis kalbomis ir plačiai pažino pasaulį.
Daugybė jų ilgą laiką gyveno Vakaruose ir vienu metu gyveno skirtingus gyvenimus“, – sakė F.Milleris.
„Šios kasetės leidžia daryti išvadą, kad kažkas, kažkokiu savo gyvenimo metu, mėgavosi šio žydo dainomis ir būtų toliau jų su malonumu klausęs, nepaisant to, kad toks elgesys buvo laikomas erezija“, – samprotavo vyras.
Dar vienas netikėtas vardas, kuris nuskambėjo šiuose garso įrašuose, buvo Mahtmas Ghandi. Jį 1993 metų rugsėjį O.bin Ladenas savo kalboje laiko įkvėpimu.
Be to, būtent ši kasetė yra pirmoji, kurioje garsusis teroristas ragina savo rėmėjus imtis veiksmų prieš JAV ir boikotuoti jų produkciją.
„Pagalvokite apie Didžiąją Britaniją. Imperija, kuri tokia plati, jog kai kurie kalba, kad saulė joje niekada nenusileidžia.
Britanija buvo priversta pasitraukti iš vienos didžiausių savo kolonijų po to, kai M.Ghandi paskelbė boikotą jų produktams. Šiandien mes turime taip pat pasielgti su Amerika“, – kalbėjo O.bin Ladenas.
Teroristas taip pat skatino savo klausytojus rašyti laiškus JAV ambasadoms, kad pažadintų susirūpinimą JAV vaidmeniu Artimuosiuose Rytuose. Bet vis dar nebuvo jokios užuominos apie žiaurius veiksmus prieš Ameriką.
Vakarams – mažai dėmesio
„Situacija pasikeitė 1996 metais. Tą dieną, kai jis buvo ištremtas iš Sudano.
1994 metais dėl JAV spaudimo iš jo buvo atimta Sudano pilietybė. Negana to, jis neteko visų savo pinigų, tad jam gresia liūdna pabaiga.
Todėl O.bin Ladenas turėjo nedelsdamas kažko imtis, kad paskatintų savo šalininkus ekstremistus ir tai 1996 metais jis padarė rėždamas savo kalbą Tora Boroje“, – pasakojo F.Milleris.
Kalba, pasakyta tūnant Hindukuše, yra dažnai vadinama O.bin Ladeno karo deklaracija. Bet, pasak F.Millerio, išklausius viso įrašo, tai nėra visiškai tikslus apibūdinimas.
„Paskutinį kalbos trečdalį sudaro 15 poemų. Kai ši kalba buvo verčiama, poezijos dalis dažnai likdavo nepaminėta. Dėl to mes nesugebame suprasti, kad pačioje kalboje nėra būtent skelbiamas karas. Ją taip pateikė tuometinė žiniasklaida.
Kalboje iš tikro sakoma, kad reikia staigiai imtis veiksmų prieš JAV, tačiau daug didesnės kovos akivaizdoje – kovos prieš Saudo Arabijos korupciją“, – dėstė F.Milleris.
Tik viename vėlyviausių įrašų nuskamba užuominos apie rugsėjo 11-ąją. Pačioje kasetėje kalbama per O.bin Ladeno asmens sargybinio Umaro vestuves. Ji buvo įrašyta keli mėnesiai prieš išpuolius Niujorke ir Vašingtone.
„Kasetėje girdėti daug džiūgavimų. Tuomet atėjo O.bin Ladenas ir linksmybės nuščiuvo. Jis kalbėjo, kad šventė yra labai svarbi, tačiau neturėtų užgožti rimtesnių problemų“, – pasakojo ekspertas.
Tuomet O.bin Ladenas prabilo apie gresiantį įvykį.
„Jis akivaizdžiai kalbėjo apie „planą“, tačiau neatskleidė jokių konkrečių detalių. Jis taip pat paminėjo, kad žmonės „išgirs naujienas“ ir kreipėsi į Dievą prašydamas „atnešti broliams sėkmę“, – įrašą toliau atpasakojo F.Milleris.
„Aš, manau, kad šiame įraše jis kalbėjo būtent apie rugsėjo 11-ąją, nes teroristas konkrečiai paminėjo JAV ir aplinkybes“, – aiškino vyras.
Įdomu yra tai, kad kasetėse, kurias O.bin Ladenas įrašinėjo dešimtmečius, teroristiniai veiksmai nukreipti prieš Vakarus, su kuo jis yra dažniausiai asocijuojamas, minimi labai menkai.
„Al Qaeda“ grupuotės didžiausias priešas daugelyje kasečių, daugeliu atveju, yra musulmonų vadai.
Tai, kad „Al Qaeda“ ir toliau veikia Jemene, organizacijos poveikis Irake bei tai, kad jie nenustojo niokoti musulmonų gyvenimo jų pasaulyje, tik patvirtina faktą, kad šios organizacijos, šios idėjos keliai yra kruvini.
Šiose kasetėse nėra nieko, kas būtų padėję išvengti rugsėjo 11-osios. Su jomis dirbdamas praleidau labai daug laiko, kad sau tai priminčiau“, – pasakė F.Milleris.
