36 metų siras su žmona ir penkiais vaikais bėga nuo pilietinio karo Sirijoje. Tačiau jis, kaip ir tūkstančiai jo tautiečių, iškart atmetė galimybę pasukti pietų kryptimi ir per Jordaniją keliauti į Saudo Arabiją.
Ten, anot siro, pabėgėliai nėra sutinkami taip, kaip Europoje.
„Europoje galima išsigydyti nuo poliomielito, leisti vaikus į mokslus, gauti prieglobstį ir oriai gyventi“, – kalbėjo Y.Batalis.
Pasak pabėgėlio, Persų įlankos šalys uždarė savo duris sirams.
Migrantų nuo Europos neatbaido net ir istorijos apie sunkvežimiuose dūstančius arba Viduržemio jūroje skęstančius pabėgėlius.
Kol ES šalys svarsto, kaip pasidalinti užgriuvusią pabėgėlių naštą, saugesni maršrutai į Persų įlankos šalis lieka uždari baiminantis to, koks gyvenimas migrantų laukia ten.
Remia karą
Persų įlankos šalys aktyviai dalyvauja Sirijos pilietiniame kare. Sukilėlius ir ekstremistus pasiekia milijonai dolerių, kuriuos skiria kai kurios šio regiono valstybės.
Tiesa, dar didesnėmis sumomis yra remiamos ir pabėgėlių stovyklos Jordanijoje ir Libane. Tačiau dauguma arabų šalių vis dar labai stipriai kontroliuoja savo sienas.
Dauguma išvykstančių dėl karo pabėgėlių yra musulmonai sunitai, kaip ir Persų įlankos šalių gyventojai.
„Esu pasipiktinęs arabų šalimis, kurios leidžia pinigus, tačiau priima vienetus pabėgėlių, – kalbėjo Danijos finansų ministras Clausas Hjortas Frederiksenas. – Tokios šalys kaip Saudo Arabija. Tai skandalinga.“
Nors ir nekuria pabėgėlių stovyklų, Persijos įlankos šalys sirams padeda kitais būdais. Nors naftos kainų kritimas sumažino jų pajamas, šio regiono valstybės vis dar yra vienos turtingiausių pasaulyje.
Kai kurios valstybės pratęsė leidimus gyventi tūkstančiams sirų, suteikė jiems darbo vietų ir leido susirasti pradingusius šeimos narius.
Nedidelės šalys
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) humanitarinei pagalbai jau skyrė daugiau nei 1,98 mlrd. dirhamų (484 mln. eurų) ir įsteigė pabėgėlių stovyklas Jordanijoje ir Šiaurės Irake, pranešė vyriausybės atstovas.
Pareigūno nuomone, pabėgėliams geriausia apsistoti kuo arčiau savo namų, kad pasibaigus konfliktui būtų galima grįžti į tėvynę.
Tačiau įsileisti pabėgėlių valstybės neskuba. Tokiose šalyse kaip Kataras ar JAE, kur vietiniai gyventojai sudaro mažumą, net 30 tūkst. atvykėlių galėtų apversti populiaciją aukštyn kojom.
„Persų įlankos šalys visada rūpinosi savo saugumu, kuriam neva grasina pabėgėliai iš Sirijos“, – pabrėžė Artimųjų Rytų ekspertas Michaelas Stephensas.
Tačiau, anot tyrėjo, demografinis ir socialinis spaudimas nėra pakankama priežastis užtrenkti pabėgėliams prieš nosį duris.
Sirija daugeliui Persijos įlankos gyventojams yra pažįstama šalis. Prieš karą tai buvo vieta, kur arabai atvykdavo pasimėgauti liberalesniu gyvenimu, apsipirkti, ištaigingai vakarieniauti ir išgerti Damaske.
Tačiau prasidėjęs konfliktas privertė šalies viduje persikelti daugiau nei 6 mln. sirų, o dar 4 mln. – patraukti į užsienį, skelbia Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.
Daugiau nei pusė jų dabar gyvena Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte, 1,9 mln. – Turkijoje, o 24 tūkst. išvyko į Šiaurės Afriką.
Saudo Arabijoje gyvena 500 tūkst. sirų. Oficialiuose dokumentuose jie yra vadinami „nelaimės ištiktais arabų broliais ir seserimis“.
Tačiau dauguma migrantų atsiduria tokiose vietose kaip Beirutas arba Budapešto centrinė Keleti geležinkelio stotis.
„Nerandame pabėgėlių, plaukiančių per Raudonąją jūrą į Saudo Arabiją, nes jie ten tiesiog nenori“, – teigė Londone įsikūrusios konsultacijų firmos įkūrėjas Ghanemas Nuseibeh.
