Šią savaitę pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo kylančią įtampą Korėjos pusiasalyje. Paaštrėjusios situacijos kaltininkai – Pietų Korėjos prie sienos įrengti garsiakalbiai. Kokie iš jų sklindantys garsai taip supykdė stalinistinę Šiaurės Korėją?
Ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2010 metų Šiaurės ir Pietų Korėjos apsikeitė artilerijos ugnimi. Incidentas apsiėjo be aukų, o vėliau abi šalys sėdo prie derybų stalo.
Įtampą išprovokavo Šiaurės Korėjos paleista raketa. Jos taikiniu buvo pasirinkta Pietų Korėjos pusėje stovinti transliuojančių garsiakalbių siena.
Šis santykių pablogėjimas parodo, kokį svarbų vaidmenį Korėjų konflikte vaidina propaganda.
Po to, kai du Pietų Korėjos pasienyje budintys kariai buvo sužeisti Pchenjano minų, šalis atnaujino pranešimų transliavimą iš milžiniškų garsiakalbių, atsuktų į Šiaurės Korėjos pusę. To Seulas nebuvo daręs jau 11 metų.
Gynybos ministerija pranešė plėsianti savo garsiakalbių sistemą taip, kad ji padengtų visą sienos su Šiaurės Korėja atkarpą.
Šiaurės Korėja taip pat prie sienos yra įrengusi garsiakalbių sieną, tačiau jie, kaip ir didžioji dalis jų šalyje esančios technikos, yra pasenę. Todėl kaimyninės šalies transliacijos jų tylų garsą tiesiog nušluoja.
Per garsiakalbius yra girdima ta pati transliacija, kuri korėjiečius pasiekia ir „Laisvės balso“ radiją. Radijo bangomis transliacijos gali būti girdimos net už 24 kilometrų naktį, ir už 10 kilometrų dieną.
„Dažniausiai transliuojame pranešimus apie tautinį vientisumą, primename, kad Šiaurės ir Pietų Korėjų žmonės turi bendrą kultūrą ir istoriją. Pabrėžiame, kad Pietų Korėjos sistema yra daug geresnė, mokome apie kapitalizmą, tarptautinius ekonominius standartus ir Pietų Korėjos popmuziką“, – „NK News“ pasakojo vienas anonimu norėjęs likti radijo darbuotojas.
Pavyzdžiui, radijo laidose pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos diktatūros pasakoja apie savo gyvenimą pietuose, dalinasi patarimais, kaip išgyventi per karščius.
Taip pat čia skamba ir budistų maldos, kuomet Šiaurės Korėjos režimas draudžia bet kokią religiją.
„Transliacijoje skiriama dėmesio visoms religijoms“, – pasakojo „Laisvės balso“ atstovas.
Transliacijose susipina paprastų žmonių pasakojimai ir prieš Šiaurės Korėjos režimą nukreipta propaganda.
„Anksčiau tonas būdavo griežtesnis, tačiau dabar daugiau dėmesio skiriame demokratinės visuomenės privalumams, nes tai yra efektyvesnis psichologinis ginklas“, – atviravo šaltinis.
Žurnalistai laidose atkreipia dėmesį į Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno keistą elgesį ir tai, kaip pasaulinė bendruomenė atstumia diktatorių.
Tokiu būdu siekiama išsklaidyti mitais apipintą sudievinto lyderio įvaizdį, koks yra pateikiamas oficialiojoje Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje.
Pasakojama ir apie žiaurumą, kurį patiria Šiaurės Korėjos darbo stovyklose kalinami žmonės. Transliacijos atkreipia dėmesį ir į žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus šalyje.
Tačiau įdomiausia karo priemonė yra muzika. Tarp radijo laidų yra transliuojama Pietų Korėjos popmuzikos stiliaus, vadinamo „K-Pop“, dainos.
Pavyzdžiui, čia galima išgirsti penkių merginų grupės „4minute“ dainą „Huh (Hit your Heart)“.
Saldžiabalsės merginos iš Pietų Korėjos dainuoja „Ar tu juokauji? Aš darau, ką noriu, ir taip, kaip noriu“. Tai – tiesioginis pasityčiojimas iš savo piliečių išraiškos laisvę suvaržiusio Pchenjano režimo.
Ši daina per garsiakalbius skambėjo ir 2010 metais, kai Šiaurės Korėjos torpedos paskandino Pietų Korėjos karo laivą „Cheonan“. Per nelaimę nuskendo 46 jūreiviai.
Atsakydama į išpuolį, Pietų Korėja per garsiakalbius be sustojimo leido šią dainą tol, kol kaimyninė šalis pagrasino paversianti Seulą „ugnies jūra“, jeigu transliacijos nebus nutrauktos.
