Trečiadienio vakarą šalies uostą Tiandziną sudrebino milžiniški sprogimai, pareikalavę dešimčių aukų ir sužeidę šimtus žmonių.
„Time“ pateikia sąrašą baisiausių Kinijoje įvykusių pramoninių nelaimių.
Gaisras Dehujo vištienos perdirbimo įmonėje 2013 m.
119 žmonių žuvo ir dar 54 buvo sužeisti milžiniškame gaisre, kuris kilo vištienos perdirbimo įmonėje Kinijos šiaurės rytuose.
Manoma, kad gaisrą sukėlė amoniako nuotėkis. Tačiau tragedijos mastą padidino tai, kad gamyklos vadovai dažnai iš išorės užrakindavo pastato duris, kad darbininkai be reikalo nevaikščiotų į lauką.
Dėl šios priežasties daugelis gamykloje buvusių darbininkų negalėjo pasiekti atsarginių išėjimų ir žuvo liepsnose.
Šansi kasyklos griūtis 2008 m.
281 žmogus žuvo užgriuvus nelegaliai įrengtai kasyklai Šansi provincijos Taoši miestelyje. Nelaimė įvyko sugriuvus kalnakasybos atliekų talpyklos užtvankai.
Nors iš pradžių valdžia bandė kaltę suversti gausiems lietums ir purvo nuošliaužai, vėliau paaiškėjo, kad žmonių žūtį lėmė atsainus požiūris į saugumą.
Purvo nuošliauža užpylė visą miestelį, kuriame gyveno apie 1 tūkst. žmonių ir turgų, kuriame tuo metu buvo minios žmonių.
Iki šiol nėra rasti visų aukų kūnai. Dėl nelaimės atsistatydino aibė Kinijos pareigūnų.
Laobaidongo anglies kasyklų sprogimas 1960 m.
Dauguma baisiausių nelaimių dėl žmogaus kaltės Kinijoje yra įvykusios kasyklose, kurios yra pagarsėjusios savo nesaugumu.
Antra žiauriausia tragedija įvyko Laobaidongo anglies kasykloje 1960 metų gegužę. Metano dujų nuotėkio sukeltas sprogimas nusinešė 684 darbininkų gyvybę.
Valdžia labai slėpė žinias apie tragediją , todėl apie ją beveik nieko nežinota iki pat 1992 metų.
Benciku anglių kasyklos sprogimas 1942 m.
Dujų ir anglies dulkių mišinys sukėlė milžinišką sprogimą Honkeiko anglies kasykloje netoli Benciku miestelio Liaoningo provincijoje.
Iki šiol didžiausią skaičių žmonių pražudžiusioje nelaimėje anglies kasykloje žuvo 1549 žmonės.
Tokį didelį aukų skaičių lėmė šachtą valdžiusių japonų elgesys. Jie nutarė ugnį numalšinti išjungdami ventiliaciją ir užplombuodami įėjimus į šachtą.
Viduje dėl ugnies, dūmų ir anglies monoksido žuvo daugiau negu trečdalis visų kasyklą valdžiusios kompanijos darbuotojų.
Tačiau baisiausia yra tai, kad tai netgi nėra pati baisiausia Kinijos pramoninė nelaimė.
Bančiao užtvankos griūtis 1975 m.
Maždaug 750 kilometrų į vakarus nuo Šanchajaus nutolusi Bančiao užtvanka sugriuvo dėl milžiniško taifūno sukeltų liūčių.
Įvairiais skaičiavimais, plūstelėję Ru upės vandenys pražudė apie 100 tūkst. žmonių, o dėl vėliau kilusio bado ir ligų protrūkio bendras nelaimės aukų skaičius pakilo iki 220 tūkst.
Kaip ir kitais atvejais, Kinijos valdžia pirmiausia bandė įrodinėti, kad užtvanka upės neatlaikė dėl neįprastai gausaus lietaus, o ne žmonių klaidos.
Tačiau istorija rodo ką kita. Dėl aplaidaus statybininkų darbo ir inžinierių klaidų plyšiai ir nuotėkiai užtvankoje buvo matomi iškart po jos statybų pabaigos.
Juos kinai užtaisė remdamiesi sovietų inžinierių patarimais, ir naujasis užtvankos dizainas, vadintas geležine užtvanka, buvo laikomas nepralaužiamu.
Tačiau 1975 metų rugpjūčio 8 dieną iškritusi beveik vienerių metų normą atitinkanti liūtis pralaužė ir šią užtvarą.
Po užtvanka esančius rajonus užpylė 5 metrų aukščio ir 10 kilometrų pločio banga, kuri visiškai suniokojo 825 kvadratinių kilometrų plotą.
