Šiandien visi žino: klausomasi masiškai, klausomasi nepaisant įstatymų, ir šių pasiklausymų medžiaga dažniausiai panaudojama ne teisme, o politinėms intrigoms regzti, skųsti, provokuoti. Jekaterinburge leidžiamo internetinio laikraščio „Znak.com“ korespondentas pasikalbėjo su keliais elektroninės žvalgybos šešėlinės rinkos profesionalais.
Teisėsaugininkų kalba telefono pokalbių slaptas klausymasis ir interneto duomenų srauto kontrolė vadinama rusišku akronimu СОРМ – Sistema techničeskich sredstv dlia obespečenija funkcij operatyvno-rozysknych meroprijatij – „Techninių priemonių sistema operatyviųjų sekimo operacijų funkcijoms užtikrinti“. COPM-1 – pokalbių tarp mobiliojo ryšio abonentų klausymosi priemonių kompleksas, COPM-2 – mobiliojo interneto duomenų srauto sekimo priemonių kompleksas.
Šiandien tokie sekimo metodai iškyla į pirmą planą, užtemdydami tradicinius kriminalistų naudojamus metodus. Todėl už COPM atsakingi skyriai darosi vis įtakingesni vidaus reikalų institucijose. Tarkime, Sverdlovsko srityje tai VRM Sverdlovsko srities Vyriausiosios valdybos specialiųjų techninių priemonių biuras ir FST Sverdlovsko srities valdybos operatyvusis techninis skyrius.
Kokios dar teismo sankcijos?
Pagal įstatymą telefono pokalbių slaptas pasiklausymas ir interneto duomenų srauto kontrolė galimi tik teismo sprendimu. Tiesa, įstatymas leidžia tyrėjams „įjungti įrašymą“ ir be teismo leidimo, jeigu reikalas skubus ir pasiklausyti pokalbį būtina siekiant užkirsti kelią rengiamam nusikaltimui.
Maždaug tokiu pat principu tyrėjams „išimties tvarka“ leidžiama atlikti kratas, gaunant teismo sankciją jau post factum. Kaip ir kratų atveju, neretai teisėsaugininkai naudojasi šia norma, kad galėtų kada panorėję sužinoti svetimas paslaptis.
Taip pat yra būdų legalizuoti neteisėtą pasiklausymą įtraukus reikiamo asmens pavardę ir telefono numerį į ilgą įtariamųjų sąrašą kokioje nors baudžiamojoje byloje. Kaip teigia šaltiniai teisėsaugos institucijose, teisėjai beveik niekada nesigilina, kaip ta ar kita pavardė susijusi su baudžiamąja byla, ir pasirašo leidimą daug negalvodami. Tokie teismo sprendimai paženklinami grifu „slapta“, ir kas atsidūrė slapta pasiklausomų asmenų sąraše, piliečiai nesužinos niekada.
Beje, specialistai, užsiimantys slaptu pasiklausymu, teigia: šiandien vis dažniau piliečiams „įjungiamas įrašymo aparatas“ be jokių teismo sprendimų. Kiekvienas ryšio operatorius turi aparatūrą, leidžiančią jėgos struktūrų darbuotojams bet kuriuo metu gauti prieigą prie bet kurio kliento pokalbių (suteikti tokią prieigą operatorius įpareigoja įstatymas). O FST regioninėje valdyboje yra nuotolinės prieigos terminalas, kuriuo naudojantis galima keliais paspaudimais pradėti klausytis bet kurio mobiliojo ryšio abonento.
Pagal įstatymą teisę klausytis telefono pokalbių turi keletas specialiųjų tarnybų. Be pačios FST (Federalinės saugumo tarnybos), tai yra VRM (Vidaus reikalų ministerija), Federalinė narkotikų kontrolės tarnyba, Federalinės penitencinės tarnybos vyriausioji valdyba, muitinė, FSO (Rusijos Federacijos federalinė apsaugos tarnyba), Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. Tačiau pačią aparatūrą, užtikrinančią COPM-1 ir COPM-2 darbą, kontroliuoja būtent FST.
Kaip aiškina specialistai, norint įjungti vieno ar kito numerio pasiklausymą, specialiųjų techninių priemonių biuro policijos pareigūnams nebūtina lėkti į FST ir prašyti, kad ten nuspaustų mygtuką: VRM ir kitose institucijose, vykdančiose operatyviąją sekimo veiklą, yra savi prieigos terminalai. Tačiau jie pajungti „per FST“, kitaip tariant, paradinių durų raktas vis tiek yra pas čekistus.
„Kam jums tiek telefonų?“
Kaip apsisaugoti nuo slapto jūsų pokalbių pasiklausymo? Beveik nėra šansų. Pirma, beprasmiška keisti SIM korteles: pasiklausymas organizuojamas ne pasirenkant mobiliojo telefono numerį, o unikalų telefono aparato numerį (IMEI). Kad ir kokia „simutė“ būtų įdėta į telefoną, jis vis viena bus „tiesioginiame eteryje“. Dauguma privilegijuotų visuomenės sluoksnių atstovų ir verslininkų turi keletą telefonų, nes mano, kad to vieno „įprasto“ pasiklausoma, o kitų – ne.
„Tai naivu, – sakė pašnekovas. – Jeigu žmogus pasirinktas paklausyti, specialiųjų tarnybų darbuotojai nuolat gauna informaciją apie jo telefono buvimo vietą.
Tam nebūtina, kad telefone būtų sumontuotas GPS modulis, – netgi paties paprasčiausio ir pigiausio telefono buvimo vieta nustatoma pagal bazines stotis vieno metro tikslumu. Ir jeigu jūs nešiojatės keletą telefonų, pagal geolokacijos duomenis matyti, kad šalia jūsų „pagrindinio“ numerio visada yra 2–3 kiti. Juos iš karto pajungia pasiklausymui, todėl vaikščioti su telefonų krūva nėra jokios prasmės.“
Tiesa, galima atlikti vieną nedidelį triuką su dviem telefonais, kuris suteikia galimybę sąlyginai patikimai išsaugoti pokalbio slaptumą. „Tarkime, yra du telefono aparatai – A ir B. Aparatu A naudojamasi nuolat, ir yra pagrindo įtarti, kad jo klausomasi. B – slaptiems pokalbiams, jis registruotas kito asmens vardu. Šiuo atveju A ir B niekada neturi būti įjungiami vienu metu ir šalia vienas kito.
Jeigu reikia paskambinti slaptuoju telefonu B, jūs išjungiate A, pavažiuojate toliau, į kitos bazinės stoties veikimo zoną, tada įjungiate B, paskambinate.
Po to išjungiate B, vėl važiuojate prie kitos bazinės stoties ir jau tada įjungiate A“, – pasakoja pašnekovas. Kitas būdas – visą laiką laikyti slaptą telefoną kokioje nors slaptoje vietoje, kiekvieną kartą atvažiuojant prie jo su išjungtu „pagrindiniu mobiliaku“.
Labai atsargios slapto pokalbių pasiklausymo aukos mėgsta per svarbų pokalbį išjungti telefoną arba paslėpti jį kuo toliau.
Specialistas patvirtino, kad yra galimybė įrašyti pokalbį per laukimo režimu dirbantį telefoną, bet tokia technologija naudojama retai. „Šiais atvejais panaudojamas vadinamasis mikrofono efektas. Tai galima atlikti tik tada, kai netoli nuo pašnekovų dirba specialistų komanda. Signalo imtuvas ir įrašymo priemonė turi būti kur nors netoliese“, – paaiškina jis.
Išmoko lukštenti ir „Skype“
Su įtartinų piliečių interneto duomenų srauto analize (COPM-2) jėgos struktūrų darbuotojams kol kas reikalai klostosi ne taip gerai, kaip su telefono pokalbių pasiklausymu. Nors ryšio operatoriai lygiai taip pat pateikia specialiosioms tarnyboms bet kokią informaciją, pati šių duomenų analizė gana sudėtinga. „Bet kuris išmanusis telefonas nuolatos atsisiunčia ir išsiunčia didžiulį duomenų kiekį.
Iki pastarojo meto didžiulė problema buvo ta, kad iš visos tos informacijos masės reikėdavo atrinkti dominančią informaciją, pavyzdžiui, susirašinėjimą per „Skype“. Bet dabar šis uždavinys iš esmės išspręstas, ir netgi regionuose išmokta skaityti internetu siunčiamus pranešimus“, – pasakoja pašnekovas.
Gal jėgos struktūrų darbuotojams ir norėtųsi „klausytis visų“, bet realybėje Jekaterinburge nuolat sekama tik 200–300 žmonių, sakė pašnekovas. Dauguma jų – įtariamieji ekstremizmu (pirmiausia islamistai) ir terorizmu, organizuotų nusikaltėlių grupuočių nariai, plataus masto neskaidrių finansinių operacijų dalyviai. Ir tik ne daugiau kaip 10 proc. visos „prižiūrimos“ masės pokalbių klausomasi pagal politinį užsakymą, teigė pašnekovas.
„Be jokių abejonių, klausomasi gubernatoriaus, jo artimiausios aplinkos žmonių, pirmųjų miesto asmenų. Įstatymų leidžiamojo susirinkimo ir miesto dūmos deputatų vargu ar klausomasi, nebent tik jei pasiklausyti kieno nors pokalbių gaunamas užsakymas iš konkurentų. Bet tai retas atvejis, telefonu niekas nieko svarbaus seniai nebekalba, ir leisti po 70 tūkstančių rublių (apie 1133 eurus) per dieną konkurento telefono pokalbiams klausytis pasirengęs ne kiekvienas“, – pasakojo šaltinis.
Pastaruoju metu atsirado dar vienas patikrintas būdas tapti pasiklausymo auka – reguliariai kritikuoti dabartinę valdžią arba vaikščioti į protesto demonstracijas. Žinoma, visų gatvės eitynių dalyvių niekas nesiklausys, bet pačių aktyviausių gali ir pasiklausyti.
Pastaruoju metu vis reikšmingesnį vaidmenį COPM struktūroje vaidina socialiniuose tinkluose surinktos informacijos analizė. Specialiosios tarnybos turi prieigą prie viso susirašinėjimo Rusijos socialiniuose tinkluose, tvirtino pašnekovas.
Su „Facebook“ kiek sunkiau, bet ir čia bendravimo paslaptis nėra užtikrinama. „Santykinai saugus bendravimo būdas – per Vakarų pašto tarnybas, tarkime, gmail, – sako pašnekovas. – Dar efektyvus yra tinklas „Tor“, garantuojantis vartotojams anonimiškumą. Pavyzdžiui, per jį amerikiečių žurnalistai bendrauja su savo informatoriais.“
Pavojus, nuo kurio neapsidrausi
Retas Rusijos verslininkas ir politikas šiandien aptarinėja telefonu ką nors svarbesnio už žvejybą ir futbolą. Todėl, be pačių pokalbių tekstų analizės, elektroninės žvalgybos profesionalai užsiima didelių duomenų masyvų apdorojimu, aiškindamiesi matematinius dėsningumus, neaiškius ryšius, tuo pagrindu kurdami hipotezes apie tų ar kitų grupių ar asmenų sąveiką. Kaip medžiaga šiam reikalui gali pasitarnauti ir telefono skambučiai, elektroniniai laiškai, bankinės operacijos, juridinių asmenų registravimo ar likvidavimo operacijos ir t.t.
Kruopšti elektroninio susirašinėjimo analizė, telefono pokalbių nuolatinis kontroliavimas pažengė jau taip toli, kad romanų antiutopijų autoriams tai nė nesisapnavo. Tikriausiai neretai COPM-ų galia padeda užkirsti kelią tikriems teroro aktams arba tikriems nusikaltimams.
Tačiau visuomenei kur kas labiau į akis krinta atvejai, kai elektroninės žvalgybos metodai panaudojami politiniam persekiojimui ir neturi nieko bendra su įstatyme numatytomis procedūromis. Be to, nuo nekontroliuojamo sekimo kenčia ne tik opozicionieriai, bet ir lojalūs Kremliui politikai.
Elektroninėmis priemonėmis surinkta kompromituojanti medžiaga dažnai tampa elito kovos ginklu prieš tuos, kurie dar neseniai patys užsakinėjo savo priešų pokalbių pasiklausymą. Šia prasme elektroninė žvalgyba virto pavojumi, nuo kurio neapdraustas niekas.
Parengė Leonas Grybauskas
