„Pirmą kartą ji man trenkė per algų mokėjimo dieną. Ji man liepė pasirašyti ant popierėlio. Aš jos paklausiau, kodėl turėčiau pasirašyti, jei man dar nesumokėjo. Tuomet ji man ir trenkė“, – pasakojo tarnaitė iš Indonezijos, kuri save vadina Susi.
Tokia yra 30 metų moters istorijos apie beveik metus jos gyvenimą valdžiusį prievartos ciklą pradžia.
Susi darbdavė Law Wan-Tung Honkonge moteriai grasino, naudojo fizinį smurtą ir įkalino namuose. Šį darbą moteriai skyrė įdarbinimo agentas.
„Ji man leisdavo miegoti tik nuo 6 val ryto iki 10 val ryto. Tualetu man buvo leidžiama pasinaudoti tik tris kartus per dieną, daugiau man nieko neleido“, – su skausmu prisiminė Susi.
Kančių istorijos
Susi istorija yra tik vienas pavyzdys. Namų darbininkės daugelį kartų skundėsi, jog patiria fizinį ir psichologinį smurtą Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Fotografijų paroda, kuri šiuo metu eksponuojama užsienio korespondentų klube Honkonge, siekia atskleisti, kokie platūs yra šių kančių mastai.
Vieną senolę iš Indonezijos, vardu Sumasri, jos darbdavė Malaizijoje panardino į verdantį vandenį. Skausmingi randai liko ant moters nugaros ir kojų.
Kitos aukos, Sritak, kūnas yra nusėtas dešimtimis randų. Vieną jų tarnaitės viršininkas Taivane išdegino su įkaitinta šakute.
Nuotraukas parodai fotografavo ne vieną laimėjimą pelnęs fotografas Steve'as McCurry. Patį projektą organizavo Jungtinių Tautų tarptautinė darbo organizacija (TDO).
TDO duomenimis, pasaulyje yra apie 52 mln. namų darbininkių. Bet aktyvistai teigia, jog daugybėje šalių, ypač Azijoje, jos neturi jokios teisinės apsaugos.
Grasinimai mirtimi
Tikrasis Susi vardas yra Tutika Lestari Ningish. Moteris pasakojo, jog jos situacija pablogėjo, kai darbdavė ėmė grasinti išžudyti jos šeimą Indonezijoje.
„Jei kada atsikalbinėtum ar bandytum pabėgti, aš galėčiau nužudyti tave ir tavo šeimą, nes tam turiu pakankamai išteklių“, – kartodavo darbdavė.
„Todėl aš buvau tokia įbauginta. Aš kenčiau, kai ji mane mušdavo. Tik vis tikėdavausi, kad tik neužmuštų manęs, nes turiu labai jauną sūnų“, – apie šiurpią patirtį kalbėjo T.L.Ningish.
„Aš pirmą kartą dirbau Honkonge, tad nieko nežinojau. Nežinojau net kaip galėčiau paskambinti telefonu. Aš jos beprotiškai nekenčiau, tačiau nenutuokiau, kaip save apginti“, – tęsė ji.
Pabėgimo kelias
Galiausiai Susi pavyko pasprukti, nes jos šeima Indonezijoje sunerimo. Jie reikalavo paaiškinti, kas nutiko jų dukrai, nes labai ilgai nieko apie ją negirdėjo.
Susi iš pradžių neišdrįso apie savo patirtį papasakoti valdžios institucijoms. Moteris baiminosi, kad tokiu atveju L.Wan-Tung ją suras.
Bet ji sužinojo, kad kita kambarinė, vardu Erwiana Sulistyaningsih, kuri pas L.Wan-Tung iškentė daugiau nei septynis mėnesius, pateko į ligoninę.
„Aš nebedelsiau ir apsisprendžiau prakalbėti garsiai. Jei to nepadaryčiau, ji nukankintų dar vieną žmogų. Nepaisant to, kad bijojau, sugebėjau papasakoti apie savo patirtį. Noriu, kad daugiau niekam netektų išgyventi to, ką aš išgyvenau“, – aiškino Susi.
Susi kartu su E.Sulistyaningsih liudijo prieš L.Wan-Tung. Ši tironė buvo pripažinta kalta už 18 nusikaltimų. Tarp jų – sunkūs kūno sužalojimai, neteisėtas įkalinimas ir bauginimas.
Tarsi vergės
„Kai kuriose vietose jos uždirba vos 9 JAV dolerius per mėnesį. Kitur – negauna visiškai nieko. Tad darbas tikrai yra vergiškas.“, – sakė Elizabeth Tang, kuri yra tarptautinės namų darbininkų federacijos generalinė sekretorė.
E.Tang teigė, kad požiūris į tarnaites liks toks pat, kol nepasikeis jų teisinis statusas.
„Vyriausybei atėjo laikas žengti rimtą žingsnį ir pakeisti įstatymus, kad su tarnaitėmis darbdaviai elgtųsi taip pat, kaip ir su visais kitais samdomais darbuotojais“, – rėžė E.Tang.
Žurnalistė Karen Emmons, kuri sukūrė parodą apie tarnaičių kančias, sakė, jog pradėti projektą ir parodyti prievartą ją paskatino tai, kad tokias istorijas žurnalistei teko girdėti metų metus.
„Norėjau pateikti smurto, kuris vyksta uždaruose namuose, įrodymus“, – sakė K.Emmons.
„Norėjau, kad jų istorijos ir išgyventos kančios pasiektų žmones, kurie gali ką nors pakeisti. Taip pat norėjau, kad šie darbdaviai sužinotų, jog yra stebimi. Mes žinome, kas vyksta“, – tarė žurnalistė.
