Paskelbdamas apie vietos įstatymų viršenybę prieš tarptautinius Rusijos konstitucinis teismas taip pat leido Maskvai nevykdyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Strasbūre sprendimų.
Konstitucinio teismo teisėjas Sergejus Mavrinas pabrėžė, jog Rusija neprivalės laikytis EŽTT nutarčių, jei paaiškės, kad tarptautinės teisės normos, kuriomis teismas remiasi, pažeidžia Rusijos konstituciją.
Kas tai spręs? Be abejo, pati Rusija.
Ekspertų teigimu, akivaizdu, kad Kremlius mano suradęs būdą nemokėti beveik 1,9 mlrd. eurų išardytos naftos milžinės „Jukos“ akcininkams. Pastariesiems šiuos pinigus pernai liepą priteisė būtent EŽTT.
Prieš metus panašią nutartį priėmė ir Tarptautinis arbitražo teismas Hagoje, nurodęs sumokėti rekordinę 45 mlrd. eurų kompensaciją dėl Rusijos įvykdyto bendrovės, priklausiusios Kremliaus kritikui Michailui Chodorkovskiui, nusavinimo.
Nepasitenkinimas brendo
Dabartinį sprendimą Rusijos konstitucinis teismas priėmė pagal Valstybės Dūmos 93 deputatų paklausimą. Parlamentarai EŽTT poziciją dėl koncerno laiko neteisinga.
Kremliuje jau seniai brendo nepasitenkinimas Strasbūro teismu, kur Rusija nuolat užima vieną pirmųjų vietų pagal gaunamus skundus dėl valstybės veiksmų.
Daugelį ieškinių teismas pripažįsta nepriimtinais. Antai 2013 metais iš 24,1 tūkst. skundų atmesti net 23 845.
Tačiau pagal likusius skundus EŽTT priėmė 129 nutarimus, iš jų 119 patvirtina žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. Čia Rusija užima lyderės pozicijas.
Prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo toks nepatenkintas, kad apkaltino EŽTT politikavimu. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija galės nekreipti dėmesio tiek į šio teismo, tiek ir į kitas tarptautines nutartis, jeigu jos prieštaraus Maskvos interesams.
Tai įvyko po to, kai EŽTT įpareigojo Rusiją išmokėti buvusiems „Jukos“ akcininkams beveik 1,9 mlrd. eurų, o netrukus panašų sprendimą priėmė ir Tarptautinis arbitražo teismas Hagoje.
Įvykdė prezidento valią
Nepriklausomi ekspertai stebėjosi, kai Maskva atsisakė vykdyti minėtus sprendimus.
Mat Rusijos konstitucijoje aiškiai teigiama: „Rusijos Federacijos teisės principai ir tarptautinės teisės normos bei tarptautinės sutartys yra sudėtinė jos teisinės sistemos dalis. Jei tarptautine sutartimi Rusijos Federacijai nustatytos kitos taisyklės, nei numato įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.“
Bet V.Putino populiarumas jo valdomoje šalyje šiuo metu yra toks, kad prezidento noras net oficialiai nepriklausomam Konstituciniam teismui yra įstatymas. Teisėjus spaudė ir Valstybės Dūmos deputatai.
„Šiandien mes prisijungėme prie tiek konvencijų, kad mus visokie ieškiniai tiesiog nurengs ir nuaus. Kad ir kokie skundai pateikiami prieš Rusiją, jiems visiems paprastai pritariama“, – piktinosi Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, Komunistų partijos narys Leonidas Kalašnikovas.
Parlamentaras pareikalavo iš Konstitucinio teismo paaiškinimo: „Kas mums šiuo klausimu svarbiausia – Konstitucija ar kažkokios konvencijos, Europos Sąjungos ir tarptautiniai įstatymai?“
Todėl Konstitucinis teismas ir priėmė valdžiai tinkantį sprendimą – esą Maskva pripažįsta EŽTT sprendimus, bet ne visus. Suprask, Rusija – Europos dalis, bet ne visais atvejais.
Tiria tragiškas klaidas
Beje, artimiausiu metu EŽTT turi priimti sprendimą dėl kompensacijų išmokėjimo 400 nukentėjusių Beslano gyventojų – įkaitams ir artimiems giminaičiams žmonių, kurie žuvo per teroro išpuolį vietos mokykloje 2004 metų rugsėjį.
Beslaniečių skundai jau pripažinti pagrįstais, o netrukus laukiama galutinio EŽTT žodžio. Teismas Strasbūre pinigine išraiška įvertins Rusijos valdžios, kuri neužkirto kelio atakai, kaltę.
Pareigūnai anuomet iš tiesų nesivargino saugoti civilių. Neutralizuojant teroristus žuvo 334 taikūs vietos gyventojai, tarp jų – 186 vaikai. Daugiau nei 750 žmonių buvo sužeista.
O dar anksčiau EŽTT tyrė teroro aktą Maskvoje 2002 metais, kai 40 nusikaltėlių Dubrovkos teatre paėmė įkaitais 912 žmonių. Specialiosios pajėgos tąkart į salę, kurioje buvo laikomi įkaitai, paleido nuodingų dujų, kurios pražudė ne tik grobikus, bet ir 130 civilių.
Strasbūro teismas ir tuo atveju įžvelgė valdžios klaidų. Nukentėjusiesiems jau išmokėtos kompensacijos.
Įžvelgė politinius žaidimus
Daugelį teisininkų, kuriuos apklausė Rusijos žiniasklaida, toks Konstitucinio teismo sprendimas nustebino.
„Tokia pozicija labai prieštaringa. Viena vertus, Konstitucija pripažįsta tarptautinių normų prioritetą, bet čia pat galime susivokti, kad tam tikrais atvejais galime atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų.
Kas į mišką, kas malkų – štai taip. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais mes laikomės prisiimtų įsipareigojimų, tam tikrais – ne. Tai blogai“, – taip Rusijos konstitucinio teismo sprendimą komentavo garsus advokatas Vitalijus Čerkasovas.
„Konstitucinis teismas toliau žaidžia politinius žaidimus. Žaidė anksčiau, žaidžia ir dabar“, – pabrėžė žinomas žmogaus teisių gynėjas, Rusijos judėjimo „Už žmogaus teises“ vykdomasis direktorius Levas Ponomariovas.
Numos ranka ir dėl Krymo?
Kremliui artimi politologai mano, kad šis Konstitucinio teismo sprendimas turi slaptą prasmę, nes yra „įspėjamojo“ pobūdžio.
Dar prieš metus pasirodė žinių apie du Ukrainos skundus EŽTT, kuriuose iš Rusijos reikalaujama 90 milijardų dolerių kompensacijos už nuostolius, kurių patirta dėl pernykštės Krymo aneksijos.
Vėliau EŽTT tinklalapyje atsirado informacija apie bylos parengimą nagrinėti teisme – paklausimas dėl valstybės atsakovės pozicijos.
Bet dabar Rusija turi galimybę nepaisyti bet kokio teisminio nagrinėjimo – Konstitucinis teismas jau iš anksto paskelbė šalį ne Europa.
D.Žalimas: „Rusijos teismams teisė nerūpi“
„Pats konstitucijos viršenybės pripažinimas savaime nėra blogis – daugelis šalių ir Vakarų Europoje pripažįsta, kad gali būti tokių konstitucinių principų, kurie žmogaus teises saugo geriau nei europinės normos. Bet šis Rusijos sprendimas kitoks – jis palieka Maskvai teisę nuspręsti, kada ir koks europinis sprendimas prieštarauja konstitucijai“, – „Lietuvos rytui“ vakar teigė Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tarptautinės teisės specialistas priminė, kad toks Rusijos konstitucinio teismo sprendimas jau ne pirmas: „Pernai kovo 19-ąją jie vieną dieną nusprendė, kad Krymo aneksija buvo teisėta. Teismas nepaisė visų tarptautinės teisės principų, taip pat galiojančių Rusijos ir Ukrainos sutarčių dėl draugystės ir sienų.“
„Tai tikrai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos konstituciniu teismu pasinaudojama politiniais tikslais, – pažymėjo D.Žalimas. – O šiuo atveju Rusijai sudaromos prielaidos išvengti tarptautinių įsipareigojimų vykdymo. Tas teismas – jau ne teismas, o politinis įrankis. Tiesą sakant, Rusija pati nepaiso savo konstitucijos.“
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas Maskvos sprendimo netgi nevadintų ypatingu: „Teoriškai visos tarptautinės sutartys turi atitikti konstituciją. Bet šiuo atveju akivaizdu, kad Rusija siekia nevykdyti tarptautinių įsipareigojimų. Bet tai – jau vidaus teisės klausimas. Tarptautinė teisė to apskritai nepripažįsta.“
Pasak J.Žilinsko, Rusija turbūt atsisakys vykdyti sprendimus, kad ir dėl to paties „Jukos“ reikalo. Bet atgauti užsienyje areštuojamo Rusijos turto tokie ėjimai Maskvai nepadės.
