„Pravyj sektor“ susilaukia kritikos ir namie, ir svetur. Ukrainoje baiminamasi, kad radikali ir ugninga judėjimo retorika tik įduoda naujus ginklus Rusijos valstybinei žiniasklaidai.
Kaimyninė šalis ir taip nevengia aktyvistus naudoti kaip įrodymą, kad Ukrainoje stiebiasi fašistų ir neonacių vadovaujamos jėgos.
Šeštadienį šalyje kaip niekada pasirodė ženklai, kad radikalai savas taisykles nori įvesti jėga. Vakarų Ukrainoje „Pravyj sektor“ aktyvistai stojo į kovą su Mukačevės miesto milicija.
Radikalai, teigdami, kad kovoja su korupcija, atidengė net ir granatsvaidžių ugnį, o susišaudymo metu žuvo du žmonės.
Ukrainos saugumo taryba pareikalavo, kad „Pravyj sektor“ kovotojai nusiginkluotų, ir pagrasino, kad kitokiu atveju jiems liko nedaug laiko iki tol, kol teisėsauga imsis dar griežtesnių priemonių.
Tačiau, kaip skelbė naujienų agentūra AFP, „Pravyj sektor“ atstovas Artiomas Skoropadskis pranešė, kad kovotojai negavo judėjimo lyderio Dmytro Jarošo įsakymo sudėti ginklus.
Iš grupuotės į parlamentą
Dar 2013 metų lapkritį iš kraštutinių nacionalistų grupių susiformavęs „Pravyj sektor“ po to tapo oficialiu judėjimu, o vėliau – ir politine partija.
„Pravyj sektor“ išryškėjo kaip pats radikaliausias opozicijos jėgų sparnas. Net ir kiti Nepriklausomybės aikštėje rinkęsi kovotojai pripažino, kad jų įnašas buvo esminis.
Net teigta, kad be šios grupuotės Maidano revoliucija galėjo ir nepavykti.
Aktyvistai buvo ginkluoti, gerai apmokyti ir nebijojo panaudoti jėgos, todėl smarkiai prisidėjo prie opozicijos jėgų pergalės.
Judėjimo lyderis D.Jarošas kandidatavo ir prezidento rinkimuose, o vėliau užėmė vienintelę partijai kliuvusią vietą Aukščiausioje Radoje.
Kitas nacionalistas ir buvęs partijos atstovas žiniasklaidai Boryslavas Bereza rinkimuose parlamentaro vietą iškovojo kaip nepriklausomas kandidatas.
Vėliau „Pravyj sektor“ vaidino svarbų vaidmenį ir kovojant su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
Tačiau ir prieš metus Ukraina svarstė, ar „Pravyj sektor“ nacionalistai praūžus revoliucijai sutiks sudėti ginklus ir paklusti Kijevo valdžiai.
Nemėgstamas, bet būtinas
Nors Maidano aktyvistai ir norėjo atsiriboti nuo „Pravyj sektor“ kovotojų, judėjimo metu to padaryti jiems beveik nebuvo šansų.
Aktyvistai kovėsi pirmosiose fronto linijose, atlaikė ašarines dujas ir pareigūnų atakas, svaidėsi akmenimis, pagaliais, Molotovo kokteiliais ir net įsirengė Viduramžius primenančias katapultas.
„Parodėme savo atsidavimą laisvės idealams. Dabar turime pristatyti šį judėjimą kaip lyderystės šaltinį“, – prieš pusantrų metų interviu leidiniui „Time“ sakė D.Jarošas.
Tačiau ne veltui „Pravyj sektor“ kovotojų į politiką pasukusios Maidano jėgos bandė šalintis. Jų ideologija yra radikali, o šią jėgą remia patys kiečiausi Ukrainos nacionalistai.
Tiesa, iškart po Maidano įvykių judėjimo lyderiai aiškino, kad planų į parlamentą patekti jie tikrai neturi.
„Mes ne politikai. Mes esame nacionalinės revoliucijos kareiviai“, – vasario kalbėjo D.Jarošas.
Tačiau jau kovo mėnesį „Pravyj sektor“ tapo partija, vienijančia daugiau kaip 10 tūkst. narių.
Nuo bendradarbiavimo su partiją kitus opozicionierius atkalbinėjo ir JAV valstybės departamentas. Ši institucija „Pravyj sektor“ yra yra pasmerkusi dėl „nesantaikos kurstymo gatvėse“.
Dar griežtesnių kaltinimų pažėrė tarptautinė organizacija „Amnesty International“. Ji grupę kaltino civilių kalinių kankinimu.
Vis labiau stumiama į paraštes, grupuotė tapo vis radikalesnė ir pradėjo kelti didesnį pavojų. Tačiau iki šiol Kijevas D.Jarošo judėjimui ir kitoms nacionalistų grupuotėms leido veikti beveik netrukdomai.
Prieštaringai vertinama ideologija
Judėjimo, kurio pavadinimas gali būti verčiamas kaip „Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“, ideologija yra pagrįsta tautinės valstybės sukūrimu.
Jo lyderis D.Jarošas jau seniai atvirai reiškė neapykantą Rusijai, kurią vadino šimtamečiu Ukrainos priešu.
Praėjusiais metais D. Jarošas grasino, kad jeigu Rusija nesustos Krymo okupacijos, grupuotė pradės karo žygį tiesiai į Maskvą.
Mainais už tai Kremlius D.Jarošą įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl terorizmo kurstymo.
Vienas „Pravyj sektor“ garbinamų istorinių Ukrainos lyderių – Stepanas Bandera.
Prieštaringai vertinama asmenybė vieniems ukrainiečiams yra nepriklausomybės kovų simbolis, tačiau dėl savo bendradarbiavimo su Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais iki šiol prorusiškų jėgų yra laikomas nacių sąjungininku.
Kovoja prieš mažumas
„Pravyj sektor“ radikalai spėjo pasireikšti ir per birželio pradžioje Kijeve vykusias gėjų eitynes. Judėjimo lyderiai svaidėsi grasinimais bet kokia kaina sulaikyti LGBT bendruomenės paradą, o su jo nariais susidoroti.
D.Jarošas pažadėjo, jog judėjimo nariai „atidės kitus reikalus į šalį, kad neleistų tiems, kurie nekenčia šeimos, moralumo ir žmogiškos prigimties, įgyvendinti savo planų. Turime ką veikti, bet privalome susitvarkyti su šiuo blogiu“.
Judėjimo lyderis netgi rado ryšį tarp šeštadienio eitynių ir karo Rytų Ukrainoje. Esą eitynės būtų „spjūvis į veidą tiems, kurie žuvo gindami Ukrainą“.
Tokie pareiškimai papiktino ukrainiečius, kurie kartu su „Pravyj sektor“ nariais stovėjo Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, o vėliau bandė Vakarus įtikinti, kad grupuotė nėra fašistai, kaip juos vadina Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Apmokė ir lietuviai
Nors Maidano barikadose „Pravyj sektor“ buvo vertinami, toli gražu ne visi aktyvistai yra gerai paruošti kariai.
Tokiais įspūdžiais su „Lietuvos rytu“ praėjusiais metais dalinosi grupuotės kovotojus apmokęs lietuvis.
„Pavyzdžiui, tuose „Pravyj sektor“ batalionuose, kuriuose teko būti, nemačiau karinės drausmės. Savanorius reikia mokyti bazinių dalykų – taktikos, ginklo panaudojimo, šaudymo, kaip išvengti pasalų. Tai elementarus pradinis kario rengimas“, – pasakojo vyras.
Lietuvos verslininkas tada pasakojo subūręs bendraminčių komandą, kuri palaikė ryšius su Ukrainoje kovojančiais savanorių batalionais „Pravyj sektor“ ir „Aidar“.
„Mes važiuojame ir mokome žmones gintis, kariauti, kaip ir kokias užduotis atlikti mažam padaliniui – sunaikinti postus, priešo turimą amuniciją, vykdyti žvalgybą. Su mažais daliniais, kurie gali atlikti tokias užduotis, ir dirbame“, – lapkritį sakė lietuvis.
Parengė Justė Adakauskaitė
