Tegul dreba seni, sukirmiję, konservatyvūs Ispanijos politikai, pernelyg ilgai užsisėdėję savo kėdėse.
Tokiomis antraštėmis šiuo metu mirga Ispanijos žiniasklaida. Mat į valdžią Madride ir Barselonoje atėjo naujos moteriškosios politikos atstovės, kurios žada iš esmės pakeisti šių Ispanijos didmiesčių veidą.
Abi naujosios merės pokyčius pradeda nuo savęs – jos susimažino savo atlyginimus, atsisakė valdiškų automobilių ir į darbą važiuoja metro.
Šaknys – iš naujo judėjimo
Ispanijoje atėjo galas dviejų partijų – dešiniųjų Liaudies ir kairiųjų Socialistų – viešpatavimui.
Nuo pat diktatoriaus Francisco Franco mirties 1978-aisiais iki šių dienų valdžia nuolat dalijosi dvi partijos, nuolatiniais korupcijos skandalais vargindamos Ispanijos visuomenę.
Bet štai gegužės mėnesio rinkimai į Ispanijos savivaldybes parodė, kad į valdžios vežimą lygiomis teisėmis netrukus sės ir naujoji partija „Podemos“ („Mes galime“ – Red.).
Šis judėjimas, nors ir įsteigtas tik praėjusių metų pavasarį, grasina susidoroti su valdančiųjų, esą nugramzdinusių Ispaniją į ekonominę stagnaciją, kasta.
„Podemos“ populiarumo rezultatai yra iškalbingi – du didžiausius Ispanijos miestus – Madridą ir Barseloną nuo šiol valdys būtent šios kairuoliškos koalicijos atstovai.
Madride merijai jau vadovauja buvusi komunistė, teisėja M.Carmena. Barselonoje – už būstų skolininkų teises įnirtingai kovojanti A.Colau. Ko siekia ir ką pakeisti nori šios revoliucionierės?
Prie vairo – buvusi komunistė
Naujoji Ispanijos sostinės merė – buvusi Komunistų partijos aktyvistė, į pensiją išėjusi teisėja M.Carmena. Ji atstovauja judėjimui „Ahora Madrid“ („Laikas Madridui“), „Podemos“ priklausančiai koalicijai.
M.Carmena užaugo ir subrendo priešindamasi F.Franco diktatūrai ir priklausė prie komunistų. Dar studijuodama už savo revoliucingas idėjas ir protestus M.Carmena buvo areštuota ir laikinai išmesta iš universiteto.
Vėliau ji subūrė kairiųjų pažiūrų teisėjų grupę „Teisėjai už demokratiją“ ir dalyvavo narpliojant svarbiausias Ispanijos bylas.
Pensininkė M.Carmena iki šiol po Madridą ramiai važinėjosi dviračiu, rašė tinklaraštį apie teisėsaugos problemas ir net buvo sukūrusi stalo žaidimą, simuliuojantį teismo procesą.
Kampanijoje – žodis liaudžiai
M.Carmena dar balandį Madride beveik niekam nebuvo žinoma. „Man keista, kad iš visos grupės būtent man teko garbė kelti kandidatūrą į miesto mero postą.
Juk tarp mūsų yra labai daug jaunų, už mane net 50 metų jaunesnių žmonių. Nežinau, gal jie mane laiko rūpestinga močiute?“ – dabar, jau tapusi Madrido mere, juokėsi M.Carmena ir pridūrė: – Žmonės mūsų nepažinojo ir mes neturėjome lėšų rinkimų kampanijai. Mūsų valiuta rinkimuose buvo žmonių viltis.“
Dabartinė merė pasakojo, kad atsisakė didelių rinkimų kampanijos renginių ir tiesiog lankėsi skirtinguose Madrido kvartaluose, kur klausėsi rinkėjų.
„Norėjome, kad šnekėtų žmonės, o ne mes“, – netradicinę rinkimų kampaniją prisiminė M.Carmena.
Be to, ji prašo Madrido gyventojų tujinti ją ir visus merijos darbuotojus – taip, pasak merės, jie jaučiasi arčiau piliečių.
M.Carmena ir jos kompanija žadėjo susimažinti savo atlyginimus per pusę ir jau atsisakė ligi šiol merijoje įprastų privilegijų – nemokamų bilietų į Madrido kultūros ir sporto renginius.
Tikslas – sugrąžinti lygybę
Tiesa, vietos konkretesniems, su miestiečių gyvenimu susijusiems pažadams M.Carmenos komanda netradicinėje savo rinkimų kampanijoje rado.
Vienas jų – sumažinti akivaizdžią nelygybę tarp Madrido kvartalų. Ypač matoma problema – per pastaraisiais metais šalį siaubiančią krizę išaugęs nedarbas.
Kai kuriuose Madrido rajonuose dabar kas trečias gyventojas yra bedarbis, nors kitur nedarbas siekia vos 6 procentus. Pasak judėjimo „Laikas Madridui“ vadovų, miesto valdžia bandys padėti darbo užribyje atsidūrusiems kvartalams ir ypač ten gyvenančiam jaunimui.
Dar vienas partijos tūzas – apginti bankams skolų už būstą negalinčius išsimokėti ir todėl iš namų varomus Madrido gyventojus.
M.Carmena tvirtina, kad bandys išvengti skolininkų iškeldinimo arba, kai tai nebus įmanoma, surasti jiems socialinį būstą.
Merė jau susitiko su bankų „Bankia“, „Santander“ ir BBVA vadovais ir su jais, anot M.Carmenos, „netrukus bus susitarta“.
Politikė prašo bankų vadovų iš namų išvarytus madridiečius apgyvendinti tuščiuose būstuose, kurie priklauso būtent bankams.
M.Carmena taip pat pažadėjo garantuoti elektros ir vandens tiekimą visiems Madrido gyventojams – ir tiems, kurie negali už šias paslaugas susimokėti.
Nelengva darbo pradžia
Tačiau pirmosios judėjimo „Laikas Madridui“ savaitės valdžioje anaiptol nebuvo rožėmis klotos. Atrodo, kad atidžios skeptikų akys seka kiekvieną naujosios merės žingsnį, o neįprastų pasiūlymų Madrido gyventojams šiais metais tikrai netrūks.
Jau pirmomis dienomis M.Carmenos patarėjas kultūros klausimais turėjo atsisakyti savo posto, nes „Twitter“ sujudo dėl jo šiame socialiniame tinkle paskelbtų antisemitinių juokelių.
Be to, netrukus paaiškėjo, kad merijos atstovė spaudai Rita Maestre yra teista dėl feministinio protesto Madrido universitete.
„Ahora Madrid“ gynė savo darbuotoją ir paskelbė, kad tai – ne tas pats, kaip būti teistam dėl korupcijos skandalo.
„Mes esame normalūs žmonės, o ne profesionalūs politikai. Kad praeityje buvome socialiai aktyvūs, nėra blogai“, – sakė ir toliau atstovo spaudai pareigas eisianti R.Maestre.
Kitas daug diskusijų įskėlęs M.Carmenos žingsnis – ketinimas kurti „moterų kooperatyvus“, kurių padedamos vidurinių mokyklų mokinių motinos pakeis profesionalias valytojas.
Toks planas sukėlė dabartinių Madrido mokyklų valytojų nepasitenkinimą ir papiktino kai kurias feministines grupes.
„Kas laukia mažų įmonių, teikiančių valymo paslaugas, įsikūrus šiems kooperatyvams?“ – klausė profsąjungos.
„Kodėl kooperatyvai turi būti būtinai motinų, o ne tėvų?“ – kitaip klausimą formulavo feministės.
Nusidažė Kibelės fontanas
Vienu pirmųjų rimtų iššūkių Madrido merei tapo liepos 1–5 dienomis mieste surengtas gėjų paradas. M.Carmenai buvo siūlyta eiti parado priekyje, tačiau ji šios privilegijos atsisakė. „Tai ne mano būdui“, – tvirtino merė.
Nors pati su gėjais parade nešoko, M.Carmena tvirtina, jog gėjų paradas mieste turėtų būti toks pat svarbus kaip Šv.Izidoriaus – miesto globėjo – atlaidai.
„Gėjų paradas – tai laisvės, pažangos ir laimės simbolis“, – pabrėžė merė.
Praėjusią savaitę didžiausias Madride Kibelės fontanas seniūnijos sprendimu gėjų, lesbiečių ir transseksualų garbei nusidažė vaivorykštės spalvomis.
Galiausiai M.Carmena tvirtina „politikuosianti moteriškai“.
„Manau, tai, kad mes su A.Colau esame didžiausių Ispanijos miestų merės, rodo, jog atėjo laikas keisti politikos principus, vengti vertikalaus valdymo modelio ir stiprinti demokratiją.
Tai yra naujos moteriškos kultūros vertybės. Moteriška kultūra turėtų dominuoti XXI amžiuje“, – aiškino naujoji Madrido merė.
Pirmoji Barselonos merė
Apie naują moterų erą byloja ir faktas, kad A.Colau yra pirmoji moteris merė per visą Barselonos miesto istoriją.
A.Colau – Katalonijoje jau seniai žinoma aktyvistė, iki šiol narsiai valdžiusi „Nukentėjusiųjų dėl paskolos platformą“. Jos vadovaujamas judėjimas „Barcelona en Comu“ („Bendra Barselona“) – kataloniška „Podemos“ versija.
Po aktyvistės pergalės Barselonoje BBC publikavo nuotrauką, kurioje du policijos agentai išveda ją iš demonstracijos. Po nuotrauka buvo užrašas: „Ši moteris valdys Barseloną“.
Ir iš tiesų – dalyvauti mitinguose jai įprasta. Net pirmąją savo darbo dieną A.Colau pradėjo protestuodama prieš vienos Barselonos Nou Bariso (Nou Barris) kvartale gyvenančios šeimos iškeldinimą iš namų dėl skolos.
A.Colau nuvyko į įvykio vietą. Tik šįsyk jau ne kaip „Nukentėjusiųjų dėl paskolos platformos“ prezidentė, o kaip Barselonos merė.
Toks simbolinis merės poelgis patvirtino, jog ji ir toliau teiks pirmenybę būsto netenkantiems skolininkams. Vėliau A.Colau pareiškė, kad nuo šiol ji pati kasdien tokio pobūdžio akcijose nedalyvaus.
Dar viena priežastis apkalbėti Barselonos merę birželio pabaigoje buvo jos naujoji Komunikacijos skyriaus direktorė Agueda Banon. Ši jauna aktyvistė buvo feministinės pornografijos portalo „Girlswholikeporno“ kūrėja. Konservatyvesniems Barselonos gyventojams tokia naujosios merijos darbuotojos praeitis pasirodė pernelyg provokuojanti.
Verslininkai nerimauja
Stambieji Barselonos miesto verslininkai, kurių norų paisė iki šiol miesto mero pareigas ėjęs Xavier Triasas, ne juokais sujudo sužinoję apie A.Colau atėjimą į valdžią.
„Mums atrodo, kad kapitalistine sistema netikinti komanda gali gerokai pakenkti miestui ir jo įvaizdžiui“, – pažymėjo Joaquimas Gay de Montella, Barselonos verslininkų sąjungos prezidentas.
Miesto verslininkai prisimena, kaip A.Colau išgarsėjo Madride, kai Deputatų Kongrese – žemuosiuose parlamento rūmuose – Ispanijos bankininkų asociacijos sekretorių Javierą Rodriguezą Pellitero viešai apkaltino plėšikavimu.
„Jeigu nenorėčiau likti čia išsakyti savo nuomonės, jau seniai būčiau paleidusi į jus batą“, – tuomet bankų vadovui grasino dabartinė miesto merė.
Kovoti su Barselonos miesto oligarchijomis vargšų motina vadinamai A.Colau lengva nebus. Pirmiausia todėl, kad jai merijoje padės tik 11 „Bendros Barselonos“ narių.
„Žinome, kad ne visada pavyks susitarti. Bet jei matysite, kad nevykdome savo pažadų, išvarykite mus iš valdžios“, – per mero įšventinimo ceremoniją sausakimšoje Šv.Jokūbo aikštėje sakė A.Colau.
Kertasi su policija
Vos tik paaiškėjo, kad „Bendra Barselona“ šeimininkaus mieste, sunerimo ir vietos policija.
A.Colau dar netapus mere, Barselonos policijos vadovai jau reikalavo susirinkimų išsiaiškinti santykius su „Bendros Barselonos“ komanda. Mat A.Colau ir jos komanda – socialiniai aktyvistai, iki šiol buvę pasipriešinimo valdžiai pusėje – yra itin kritiškai nusiteikę dėl policijos elgesio Barselonos mieste.
Anot merės, policija privalo gerbti mažumas ir alternatyvų gyvenimo būdą propaguojančius miesto gyventojus, o pastaraisiais metais Barselonos policijos pagarbos šiems kolektyvams esą trūko.
A.Colau mano, kad miesto policija pastaruoju metu pernelyg piktnaudžiavo savo padėtimi ir jėga.
Naujoji Barselonos valdžia nutarė išardyti iki šiol per demonstracijas viešąją tvarką palaikiusį policijos dalinį. Būtent šie policininkai, pasak A.Colau, pasižymėjo „prasta darbo etika“.
Kas sieja partijas „Syriza“ ir „Podemos“?
Iki visuotinių rinkimų Ispanijoje liko jau mažiau nei pusmetis, o kairiųjų partija „Podemos“ pagal populiarumą jau susilygino su tradicinėmis politinėmis jėgomis. Analitikai pažymi, kad „Podemos“ daug kas sieja su nuo vasario Graikijoje šeimininkaujančia kraštutinių kairiųjų koalicija „Syriza“.
Skolos restruktūrizavimas. „Syriza“ siekia, kad Graikijos tarptautiniai kreditoriai sutiktų restruktūrizuoti šalies skolą, kuri siekia net 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Podemos“ to paties norėtų Ispanijoje, kur valstybės skola priartėjusi prie 100 proc. BVP.
Euroskepticizmas. Abi partijos geba pritraukti proeuropietiškus rinkėjus, bet jų skelbiamos idėjos iš esmės nukreiptos prieš Europos Sąjungą. Antai „Syriza“ tikina norinti, kad Graikija liktų Bendrijoje ir euro zonoje, bet greičiausiai ieškotų ir kitokių aljansų, pavyzdžiui, su Rusija. Savo ruožtu „Podemos“ skelbia, kad Ispanija pasitrauktų iš euro zonos, jei taupymo politika šaliai pasirodytų per griežta.
Lyderiai – akademikai. Abiem partijoms vadovauja dar universitete aktyvumu pasižymėję lyderiai, kuriuos taip pat supa aukštųjų mokyklų teoretikai. Graikijos premjero Alexio Tsipro žvaigždė suspindo per studijas Atėnuose, o „Podemos“ lyderis P.Iglesiasas yra Madrido universiteto profesorius.
Simpatijos Venesuelai. Ypač tvirti ryšiai su Karakasu sieja „Podemos“. Vienas judėjimo lyderių Juanas Carlosas Monedero yra dirbęs 2013 m. mirusio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo patarėju, o A.Tsipras dažnai pavadinamas Graikijos Chavezu.
Kritika JAV ir Vokietijai. „Syriza“ vadovybė neslepia antipatijos Vašingtonui ir Berlynui – naciai per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupavę Graikiją, o amerikiečiai po karo rėmė dešiniųjų diktatūrą šalyje. Neatsilieka ir „Podemos“ – P.Iglesiasas norėtų, kad Ispanija pasitrauktų iš NATO, o J.C.Monedero Vokietiją vadina moderniu Trečiuoju Reichu.
