Graikai Vilniuje: „Padėkite, nes žmonės ims mirti iš bado“

„Ar norėtumėte, kad žmonės mirtų iš bado gatvėse?“ – tokiu klausimu į lietuvio pasiūlymą taupyti atsakė graikas Dimitris Papanikolaou. 

Šiuolaikinės Graikijos studijas Oksfordo universtitete dėstantis kultūros teoretikas kartu su Joaninos universiteto politikos filosofe Eleni Leontsini Vilniuje surengtoje diskusijoje mėgino lietuvių širdyse įžiebti solidarumo su graikais ugnį.

Vienas diskusijos dalyvis akivaizdžiai šio solidarumo nepajuto. Salę jis paliko šauksmais – kaltindamas pranešėjus populizmu ir tramdomas diskusijos organizatorių.

Lietuvoje apsilankę graikai – valdančiosios Graikijos partijos „Syriza“  aktyvistai – pasakojo apie tai, kaip Graikija kenčia dėl taupymo, kuriam šalį pasmerkė milijardus eurų paskolų suteikę kreditoriai.

Vienybės graikams šiuo metu Europoje ieškoti tikrai sunku – net 15 iš 19 euro zonos šalių šiuo metu pritartų Graikijos išėjimui iš bendrosios valiutos zonos. Italijos lyderiai kol kas neapsisprendę, o vienintelės šalys, kurios priešintųsi vadinamajam „Grexit“ Graikijos išėjimo scenarijui, – Prancūzija, Kipras ir, žinoma, Graikija.

Euro zonos finansų ministrų susitikimuose Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, nekart išreiškė ypatingą nepritarimą siūlymams nurašyti turtingesnės Graikijos skolas.

Tačiau D.Papanikolaou piešė Graikijos, kaip neatsiejamos Europos dalies, įvaizdį. Anot jo, net ir vidinės šalies problemos nėra tik jos vienos bėdos, o visos Europos kaltė.

„Korupcija ir blogas finansinis valdymas nėra tik uždaros Graikijos problema. Visa Europa yra susijusi, todėl aptariant tokias problemas reikia žiūrėti į bendrą jos praeitį“, – tvirtino akademikas.

Jo teigimu, patys graikai net nėra visiškai kalti ir dėl korupcijos valstybėje.

„Šalis tapo korumpuota dėl dabar paskolas suteikusių kreditorių ir kitų galingų išorės kontrolierių, kurie šalį valdė ne tik dešimtmečius, bet ir šimtmečius“, – tikino kultūros teoretikas. Anot jo, visa Graikijos nepriklausomybė tuo rėmėsi. „Nieko nekaltinu, bet kai kalbame apie ES, reikia pagalvoti apie praeitį ir tai, kaip labai esame susiję“, – apie vieningą Europą kalbėjo D.Papanikolaou.

Diskusijoje, kurioje visas publikos dėmesys buvo sutelktas į ekonomines Graikijos problemas, pranešėjai joms norėjo skirti kiek įmanoma mažiau dėmesio, o daugiau filosofavo apie žmonių bendrumą.

Kairiosios „Syriza“ partijos aktyvistas, paklaustas, ar turtą perskirstyti norėtų ne tarp Graikijos turtingųjų ir vargšų, o tarp Europos šalių, bandė į tai numoti ranka.

„Reikia apgalvoti viską europietišku lygiu, negalvoju apie turto perskirstymą, o tiesiog apie diskusijas, – atkreipė dėmesį D.Papanikolaou, tačiau vėliau pridėjo: – Svarbu ne perskirstymas, o vienybė, bet jeigu turtingesnės šalys galvoja, kad vienybė nekainuoja nieko, tai tokia vienybė yra kolonializmas.“

D.Papanikolaou kelis kartus bandė nupiešti Vokietiją kaip bendrą kenkėją, kuris siekia supriešinti tokias vargingas Europos šalis kaip Lietuva ir Graikija.

„Jie mus supriešina, bet mes turėtume kartu gintis nuo stereotipų ir vienytis. Neturėtume galvoti, kad graikai ketina tik vogti“, – kalbėjo akademikas.

Anot graiko, šį stereotipą norėjo panaikinti ir į valdžią atėjusi „Syriza“.

„Partija nori parodyti, kad Graikija neketina vogti iš kitų šalių. Niekada nebuvo minties vogti iš vargšų mokesčių mokėtojų ar darbininkų Europoje“, – kalbėjo kairysis.

Diskusijos dalyviai nevengė ir dramatiškų vaizdinių. D.Papanikolaou padėtį Graikijoje prilygino karo stoviui.

Taip akademikas aiškino, kodėl premjeras Alexis Tsipras ir jo partija „Syriza“ per šešis mėnesius valdžioje nespėjo įvykdyti savo per rinkimus duotų pažadų.

„Kai A.Tsipras tapo premjeru, jis pasakė, kad tampa visų graikų premjeru. Todėl jam teko atsisakyti kai kurių savo įsitikinimų, pavyzdžiui, neapmokestinti bažnyčios. Nors jis ir ateistas, jis negali eiti prieš savo žmonių įsitikinimus“, – pridėjo ir E.Leontsini.

D.Papanikoloau dabartinę Graikijos krizę prilygino okupacijos sukeltai traumai.

„Graikija šiuo metu yra patyrusi traumą. Žmonės prisimena okupaciją ir badą. Dabar Graikijos visuomenė supranta, kad visų traumos yra susijusios. Europos žaizdos yra bendros“, – tikino Oksfordo dėstytojas.

Nors Europos lyderiai prieš sekmadienį vykusį referendumą įspėjo, kad ištarusi „ne“  Graikija smarkiai pajudėtų link išėjimo iš euro zonos, E.Leontsini su tuo nesutiko.

„Juk visi moka skaityti – referendumo klausime nieko nebuvo apie išėjimą iš Europos Sąjungos ar euro. Jis visiškai nebuvo susijęs su šiais klausimais“, – tikino filosofė.

Anot jos, referendumas buvo susijęs su kova tarp dviejų Europos vizijų: solidarios demokratiškos Europos arba Europos be silpniausių apsaugos, socialinio teisingumo ir apmokestintų turtingiausiųjų.

„Referendumo „ne“ turėjo atkurti solidarumą, panaikinti taupymą, skurdą, šantažą ir baimę“, –  sakė graikė.

D.Papanikolaou taip pat išsakė liūdesį, kad Graikija turi visai kitokią Europos viziją negu pati Europa.

„Atrodo, kad mes sutarėme, jog Europa yra vieta, kur žmonėms užtikrinta sveikatos apsauga, darbininkai turi teises ir gali surengti demonstraciją. Tačiau ne visi Europoje taip galvoja“, – apgailestavo graikas.

Mokesčių vengimo ir turtuolių klausimas buvo paliestas kelis kartus, tačiau diskusijos dalyviai kartojo tą patį: dėl to kalti ne jie, o aplinka.

Paklausta, ką A.Tsipro vyriausybė nuo sausio padarė, kad kovotų su mokesčių vengimu, kuris yra giliai visuomenėje įsišaknijusi problema, E.Leontsini kaltę suvertė Europai.

„Syriza“ iš paskutiniųjų stengėsi apmokestinti turtuolius, tačiau institucijos derybų metu užblokavo šį klausimą. ES nepakankamai mums padeda, turėtų tikrai daryti daugiau“, – kalbėjo Joaninos universiteto dėstytoja.

Kita rinkliava, kuri, anot diskusijoje dalyvavusių graikų, šaliai kelia didžiausią problemą, – nuosavybės mokestis.

Graikės teigimu, jos tautiečiams nuosavybės mokestis būtų primestas per prievartą.

„Visi graikai perka namus, nes labai nemėgsta nuomotis. Todėl nuosavybės mokestį jiems būtų sunku mokėti, juo labiau kad šiuo metu  net parduoti savo būstą yra sudėtinga“, – aiškino E.Leontsini.

Kelis kartus paklausti, kokias alternatyvas jie norėtų matyti dabar, kai referendumu atmetė Europos pasiūlytą taupymo planą, „Syriza“ rėmėjai išsisuko nuo bet kokių konkrečių atsakymų.

„Mes ne ekonomistai, todėl nieko negalime sugalvoti“, „Paklauskite tų, kurie sėdi prie derybų stalo“, – tokius atsakymus žarstė pašnekovai.

Galiausiai E.Leontsini pareiškė, kad graikai absoliučiai pasitiki savo valdžia ir bet kas, ką jie pasiūlys Briuselyje, jiems tiks.

Diskusijos dalyviai šiek tiek priminė ir pačią graikų delegaciją, kuri antradienį euro grupei nesugebėjo pateikti jokių naujų pasiūlymų.

Dabar naujas išsamus reformų planas turi būti pasiūlytas iki ketvirtadienio, o sekmadienį jam aptarti organizuojamas visų 28 ES šalių viršūnių susitikimas.