21 metų užpuolikas keliolika valandų po žudynių dar slapstėsi, bet buvo sučiuptas Šiaurės Karolinos valstijoje. O iš jo draugų ir giminaičių pasakojimų aiškėja, kad kraupų nusikaltimą paskatino neapykanta juodaodžiams.
Jauno vyro šaltakraujiškumas sukrečia. D.Roofas visą valandą meldėsi kartu su grupele į istorinę Emanuelės afrikiečių metodistų episkopalinę (AME) bažnyčią atėjusių žmonių, o tada išsitraukė šautuvą ir pradėjo juos žudyti.
Viena gyva likusi moteris policininkams pasakojo, jog užpuolikas demonstratyviai į ją nešovė ir pasakė paliekantis ją gyvą, kad papasakotų kitiems, kas nutiko.
Daugelis Pietų Karolinos valstijos politikų tragediją pavadino „neapsakoma“. Tačiau ši klišė kažin ar turi prasmę – juk apie tokius kruvinus incidentus, kurie būdingi tik Amerikai ir nė vienai kitai išsivysčiusiai valstybei, kaip tik reikia kalbėti ir ieškoti jų priežasčių.
Viena jų – vis dar krutantis rasizmas. Kai 2008 metais prezidentu pirmą kartą tapo juodaodis Barackas Obama, atrodė, kad JAV įžengė į naują erą. Bet tiek nesiliaujantys protestai dėl policijos smurto prieš afroamerikiečius, tiek šios savaitės tragedija parodė, kad rasinė santarvė šalyje dar nepasiekta.
Kita ne mažiau svarbi problema – daugelyje JAV valstijų, tarp jų ir Pietų Karolinoje, galiojantys laisvi šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo įstatymai.
Ne tik revolverių ar medžioklinių šautuvų, bet ir automatų čia galima įsigyti itin lengvai. O jei turi piktų kėslų – kaip D.Roofas – ir sugebi nesukelti įtarimo pardavėjams, nesutrukdys net šiaip jau nuodugni biografijos faktų patikra.
Nušovė ir pastorių
Čarlstono policijos viršininkas Gregory Mullenas iškart po tragedijos nurodė, kad žudynės, per kurias buvo nušautas ir bažnyčios pastorius, valstijos senatorius Clementa Pinckney, laikomos rasinės neapykantos nusikaltimu.
Skelbiama, kad žudikas privertė pastorių, su kuriuo buvo asmeniškai pažįstamas ir JAV prezidentas B.Obama, stebėti, kaip vienas po kito žūsta jo parapijiečiai, o tada nušovė ir jį.
„Manau, kad tai nusikaltimas iš neapykantos“, – per specialią spaudos konferenciją kalbėjo akivaizdžiai sukrėstas G.Mullenas.
„Vienintelė priežastis, dėl kurios kas nors galėtų įžengti į bažnyčią ir šaudyti į besimeldžiančius žmones, yra neapykanta“, – pareigūnui antrino Čarlstono meras Josephas P.Riley.
Savo ruožtu Pietų Karolinos gubernatorė pareiškė: „Mano šeima ir aš meldžiamės už aukas ir jų artimuosius, paliestus šios beprasmiškos tragedijos. Dar nežinome visų detalių, bet žinome, kad niekada nesuprasime, kas gali motyvuoti žmogų įžengti į vienus iš mūsų maldų namų ir atimti gyvybę kitiems.“
Rodė neapykantą juodaodžiams
Netrukus policija paskelbė įtariamojo vardą ir pavardę, o ketvirtadienį prieš vidurdienį jį sulaukė kaimyninėje Šiaurės Karolinos valstijoje.
Pareigūnams susekti D.Roofą padėjo jo vaikystės draugas Joey Meekas. Jis kreipėsi į Federalinį tyrimų biurą, kai atpažino bičiulį apsaugos vaizdo kameros įraše. Atpažinti šaulį padėjo dėmėtas džemperis, kurį jaunuolis dėvėdavo su J.Meeku žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
J.Meekas sakė, kad D.Roofas neseniai už pinigus, padovanotus per gimtadienį, nusipirko pistoletą „Glock“. Kai juodu gėrė prieš kelias savaites, D.Roofas pradėjo plūsti juodaodžius ir užsiminė parengęs kažkokį planą.
Detalių apie tą planą J.Meekas nepateikė, bet tvirtino, kad tąsyk buvo gerokai įbaugintas, todėl paėmė pistoletą iš D.Roofo automobilio ir paslėpė jį savo namuose iki kitos dienos.
D.Roofas jau anksčiau buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį.
Teismo dokumentai rodo, kad jam buvo iškelta byla dėl nusižengimo, susijusio su narkotikais, o anksčiau jam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto įsibrovimo į teritoriją.
Jaunuolis nevengė demonstruoti su rasizmu siejamų simbolių: jis pozavo prie savo automobilio su Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliava ir vilkėdamas striukę su antsiuvais, vaizduojančiais Rodezijos (dabartinės Zimbabvės. – Red.) bei apartheido laikų Pietų Afrikos Respublikos vėliavas.
Pasak J.Meeko, vidurinėje mokykloje juodu buvo geriausi draugai, bet vėliau kelerius metus nebendravo, kol D.Roofas vėl atsirado prieš kelias savaites.
„Visiškai netikėtai jis pradėjo kalbėti apie rasę. Jis pradėjo kalbėti apie Trayvoną Martiną – afroamerikiečio, 2012 metais nušauto Floridoje per rasinį atspalvį turintį incidentą, istoriją prisiminė J.Meekas. – Jis sakė, kad juodieji užvaldo pasaulį.
Kad ką nors reikia daryti dėl baltosios rasės. Jis sakė norintis baltaodžių ir juodaodžių segregacijos. Aš pasakiau, kad taip neturėtų būti, bet jis toliau apie tai kalbėjo.“
Vartojo daug narkotikų
Kartu su D.Roofu gyvenęs Daltonas Tyleris policijai pasakojo, kad „kažką panašaus“ jis galėjo planuoti pastaruosius pusę metų.
„Jam patiko segregacijos idėja ir panašūs dalykai. Jis pasakodavo, kad nori pradėti pilietinį karą. Dylannas sakydavo, kad nori padaryti ką nors panašaus ir tada nusižudyti“, – teigė D.Tyleris.
Savo ruožtu D.Roofo dėdė Carsonas Cowlesas negalėjo patikėti, kad jaunas vyras galėjo įvykdyti tokį nusikaltimą: „Jis priminė devyniolikmetį – vis dar neturėjo darbo, vairuotojo pažymėjimo ir tiesiog praleisdavo visą laiką savo kambaryje. Neturiu tam žodžių. Niekas šeimoje net neįtarė, kad tai gali nutikti.“
Šaulio bendraklasis Johnas Mullinsas atsiminė, kad mokykloje D.Roofas buvo „šiek tiek pasiutęs“.
„Jis vartojo daug narkotikų. Tai buvo daugiau nei marihuana. Jis vartodavo tabletes, tokias kaip „Xanax“ ir panašias, – pasakojo Johnas Mullinsas. – Jis taip pat svaidydavosi rasistiniais juokeliais, bet niekas į tai rimtai nežiūrėjo.
Tačiau dabar, kai pagalvoji, atrodo, kad jis vis dėlto nejuokavo.“
Istorinė juodaodžių bažnyčia
Žudynės ypač skaudžios simboline prasme, nes buvo surengtos bažnyčioje. Šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai JAV juodaodžiai ėmė vis aktyviau kovoti už savo teises, rasistai puldinėdavo ir degindavo ar sprogdindavo bažnyčias, kuriose rinkdavosi afroamerikiečiai.
O bažnyčia Čarlstone, kurioje žudynes surengė D.Roofas, gali pasigirti gausia istorija, atspindinčia pačios Amerikos skaudų vergovės laikotarpį, kovą už pilietines teises ir net dabartinius rasinius neramumus.
Daugelis žmonių, kurie lankosi Emanuelės AME bažnyčioje, vadina ją tiesiog Motina Emanuele – ne tik dėl jos turtingos praeities, bet ir todėl, kad ji yra svarbi maldos ir socialinių susibūrimų vieta daugeliui miesto juodaodžių bendruomenės narių.
Ši bažnyčia yra viena iš kelių dešimčių afroamerikiečių metodistų bažnyčių (AME) JAV. AME – seniausia nepriklausoma juodaodžių įkurta religinė denominacija, atsiskyrusi nuo baltaodžių vadovaujamos Metodistų bažnyčios, anksčiau nepriėmusios juodaodžių narių.
Vaizdinga baltų plytų gotikinė bažnyčia, kurios bokštą puošia vėjarodis, yra vienas įsimintiniausių Čarlstono pastatų. Ji laikoma simboliniu juodaodžių tikinčiųjų švyturiu ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.
Seniausios AME kongregacijos ištakos siekia aštuonioliktojo šimtmečio pabaigą, kai būrelis vergų pradėjo melstis kartu su laisvais afroamerikiečiais.
Oficialiai Emanuelės bažnyčia buvo įkurta 1816 metais, nuo Čarlstono metodistų bažnyčios atsiskyrus kelioms kongregacijoms, ir netrukus tapo didžiausia tų laikų AME bendruomene.
Nuo to laiko Čarlstono miesto pareigūnai mažiausiai du kartus buvo uždarę bažnyčią dėl vergų įstatymų, griežtai ribojusių vergų susibūrimus, pažeidimų.
Vienas iš bažnyčios įkūrėjų buvo Denmarkas Vesey – buvęs vergas, kuris pats išsipirko sau laisvę ir mėgino organizuoti vergų sukilimą 1822 metais.
Susimokęs su keliais bendraminčiais jis planavo Čarlstone išžudyti baltuosius vergvaldžius, išlaisvinti vergus ir išplukdyti juos į laisvę, į Haitį.
Tas sąmokslas buvo atskleistas anksčiau, nei buvo įvykdytas, ir D.Vesey su bendrais buvo pakarti, o bažnyčia, kurioje kilo šis sąmokslas, sudeginta iki pamatų.
Dvi Amerikos patologijos
Vis dėlto Amerikoje buvo žmonių, kurie kalbėjo ne vien apie istorinį simboliškumą ar apie šalyje kilusią rasinę įtampą. Svarbu ir tai, kad JAV itin lengva apsirūpinti šaunamaisiais ginklais.
Pats JAV prezidentas B.Obama jau ne pirmą kartą viešai rodė pyktį, kad po beprasmių žudynių amerikiečiai vėl turės nagrinėti, kaip žudikams prieinamas ginklas.
„Dabar laikas gedėti ir gyti, bet tegu bus aišku – kurią nors akimirką mes, visa šalis, turėsime pripažinti faktą, kad tokio masinio smurto nėra kitose pažangiose šalyse“, – kalbėjo Amerikos lyderis.
„Jau per dažnai turėjau daryti pareiškimus kaip šis.
Dar kartą sakau, nekalti žmonės nužudyti iš dalies ir todėl, kad kažkas, norėjęs padaryti žalos, nesunkiai galėjo gauti ginklą“, – pridūrė B.Obama.
Žurnalistas Gary Younge’as JAV klestintį ginklų kultą sieja ir su rasizmu.
Esą jei šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka nebus iš esmės sugriežtinta, „rasizmas ir toliau žudys juodaodžius“.
„Rasizmas sėkmingai gyvuoja toliau. Tai žinome, nes ir toliau žudomi juodaodžiai, – rašė G.Younge’as. – Tragedija Čarlstone sujungė dvi Amerikos patologijas – ginklus ir rasizmą.
Žinoma, JAV neturi rasizmo monopolio. Bet rasizmas toks mirtinas būtent todėl, kad taip lengva įsigyti ginklus. D.Roofas šaudė bažnyčioje – nesaugūs net maldos namai.“
Tvarka greičiausiai nesikeis
B.Obama ir kiti griežtesnės šaunamųjų ginklų įsigijimo kontrolės šalininkai norėtų, kad kas nors keistųsi.
Bet panašios kalbos skamba ir niekur nenuveda po kiekvieno panašaus incidento.
O šaudynių, po kurių laidojamos mažiausiai 4 aukos, JAV bent pernai buvo nei daug, nei mažai – 283.
Niekas nepasikeitė nei po 1999-ųjų žudynių mokykloje Kolumbaine, kai du mokiniai sušaudė 13 žmonių, nei po tragedijos 2012 metais Konektikute, kai Adamas Lanza išžudė 20 pradinukų ir šešis mokytojus.
Niekas nepasikeis ir dabar. Aršiausi konservatoriai jau suspėjo ir užpulti B.Obamą dėl „tragedijos politizavimo“, ir paskelbti, kad žudynės Čarlstone galėjo ir neįvykti, jei tik parapijiečiai irgi būtų turėję ginklus.
Jei tokia logika neįtikina, verta prisiminti, kad Teksase po 2013 m. incidento viename Hjustono koledže buvo priimtas įstatymas, leidžiantis nešiotis užtaisytus ginklus studentų miesteliuose.
„Tokia realybė. Jei žmogus gali įžengti į mokyklą ir iššaudyti 20 mažamečių, o po to ginklų įsigijimo tvarka nepasikeičia, ji nepasikeis niekada“, – žudynes Konektiktute irgi prisiminė BBC žurnalistas Anthony Zurcheris.
Žudynės Amerikoje
JAV kiekvienais metais įvyksta daugybė mirtinų incidentų, kai užpuolikai pradeda šaudyti mokyklose, universitetuose ar tiesiog gatvėje. Kelerios tokios žudynės yra įsirėžusios amerikiečiams į atmintį.
2013 m. rugsėjį Aaronas Alexis pradėjo šaudyti Vašingtone, dideliame karinių jūrų pajėgų komplekse „Navy Yard“. Užpuolikas nušovė 12 žmonių ir vėliau buvo nukautas policijos.
2012 m. gruodį visą Ameriką sukrėtė žiaurus 20-mečio A.Lanzos nusikaltimas. Namuose nušovęs savo motiną, vyras įsiveržė į pradinę mokyklą Niu Taune, Konektikuto valstijoje, ir nušovė 20 vaikų bei 6 suaugusiuosius. Tada jis nusižudė.
2009 m. lapkritį Fort Hudo karinėje bazėje majoras Nidalas Malikas Hasanas nušovė 13 žmonių, o dar 32 sužeidė.
2007 m. balandį studentas Cho Seung-hui iš Pietų Korėjos pradėjo šaudyti į kitus studentus Virdžinijos technikos universitete. Žuvo 32 žmonės, o žudikas nusišovė.
