Nesibaigiančios krovininių laivų virtinės kasdien kanalais gabena tūkstančius konteinerių. Kai kurie laivai jau nebetelpa siauruose vandens ruožuose, kurie kadaise buvo iškasti, kad galėtų praplaukti tuomet dideliais laikyti laivai. O dabartiniai laivai kelis kartus didesni.
Būtent todėl ketinama plėsti Sueco kanalą, kuris jungia Viduržemio jūrą su Azija.
Turkija planuoja kasti kanalą Bosforo sąsiauryje, o Kinija yra pasirengusi pakloti net 70 mlrd. dolerių (63 mlrd. eurų) ir Nikaragvoje išrausti naują kanalą, sujungsiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Bet tai – tik planai.
O daugiau negu šimtmetį veikiančiame Panamos kanale skubinami platinimo darbai. Kaip ir prieš 100 metų, darbininkai vėl lygina kalnus, kasa milijonus tonų žemių, lieja betonines konstrukcijas.
2007-aisiais pradėtus Panamos kanalo platinimo darbus ketinama užbaigti jau kitąmet. Tikimasi, kad tuomet iš Ramiojo į Atlanto vandenyną ir atvirkščiai galės plaukti net ir didžiausi laivai, o iš to uždirbs nelengvai gyvenanti Panama.
Nenutrūkstamas darbas
Ekspertų teigimu, Panamos kanalas laivybai yra vienas svarbiausių. Prieš šimtmetį po nepavykusio prancūzų bandymo amerikiečiai išrausė 82 km ilgio kanalą, kuris prilygo moderniųjų laikų stebuklui. O šis stebuklas virto pelnu šimtams bendrovių, kurioms nebereikėjo siųsti laivų aplink visą Pietų Ameriką, – 9 valandų kelionė kanalu atsiperka su kaupu.
Tad nenuostabu, kad 4 procentai pasaulio prekybos vyksta būtent šiuo kanalu. Todėl judėjimas čia niekada nesustoja.
Kanalas veikia 365 dienas per metus, 24 valandas per parą.
Net 68 procentai krovinių (chemikalų, plieno, anglių, naftos, trąšų, automobilių) į JAV keliauja Panamos kanalu. Pagrindinės šalys, kurios juo naudojasi, yra JAV, Kinija, Japonija, Čilė, Peru, Pietų Korėja, Kanada, Kolumbija, Ekvadoras ir Meksika.
Dabartiniai kanalo šliuzai yra 305 m ilgio ir 33,5 m pločio, grimzlė – 12 m. Jie pritaikyti laivams iki 32 m pločio ir 294 m ilgio, galintiems gabenti maksimalų 5 tūkst. konteinerių krovinį.
Per parą Panamos kanalą gali perplaukti 48, o per metus – 17,5 tūkst. laivų, kuriais gabenama 252 mln. tonų krovinių.
Žinoma, persikėlimas šiuo kanalu – brangus malonumas.
Vidutinė krovininio laivo persikėlimo kaina yra 48 tūkst. eurų, bet viskas priklauso nuo laivo tipo, krovinio ir kiek jo įgula nusiteikusi laukti, – už didesnę kainą galima plaukti be eilės.
Tačiau yra kantriai laukiančiųjų prie kanalo vartų ir po savaitę.
Maži keleiviniai laivai, pavyzdžiui, turtuolių jachtos, tai gali padaryti už kelių šimtų eurų mokestį, o didieji laivai – tiek krovinius gabenantys milžinai, tiek kruiziniai laineriai – už šimtus tūkstančių eurų.
Laivybos mastas didėja
Šie skaičiai atrodo įspūdingi, tačiau prekybos mastas pasaulyje vis didėja.
Per pastaruosius 20 metų krovininių laivų skaičius pasaulyje išaugo net keturis kartus ir siekia 50 tūkst. Be to, padidėjo ne tik laivų skaičius, bet ir patys laivai.
Tad ir Panamos kanalas tapo per siauras. Didelę ekonominę naudą iš kanalo gaunanti šalis suprato – verčiau investuoti dabar, nes paskui bus per vėlu.
Modernizuoto kanalo šliuzai bus 427 m ilgio ir 55 m pločio.
Juo plaukti galės 49 m pločio ir 366 m ilgio laivai, kuriuose telpa iki 13 tūkst. konteinerių.
Šiuo metu net 60 procentų prekių pasaulyje gabenama būtent tokiais laivais. Jei Panamos kanalas nebūtų plečiamas, šie laivai JAV iš Kinijos pasiektų Sueco kanalu, kuris yra platesnis. Tai keltų grėsmę Panamos ekonomikos augimui.
Krovinių padvigubės
Platinant kanalą darbų daug. Gilinamos kanalo žiotys ties Atlanto ir Ramiuoju vandenynais. Gatūno ežerą ir dirbtinį Kulebros slėnį jungiantys kanalai plečiami ir ilginami.
Gatūno ežero vandens lygis bus pakeltas iki maksimalaus leistino gylio.
Naujieji kanalo šliuzai ne tiktai bus didesni – modernizuojamas ir jų veikimo principas.
Krovininius laivus, kaip ir kituose kanaluose, lydės laivai vilkikai, kurie dabar kai kuriose kanalo dalyse tiesiog netelpa su milžiniškais tanklaiviais.
Naujieji šliuzų vartai bus modernesni, panašūs į slankiąsias duris. Taip pat bus įrengtos daugkartinio vandens panaudojimo sistemos. Gatūno ežeras, užimantis didžiąją kanalo dalį, yra 26 m virš jūros lygio. Mažesni laivai kanalu ir toliau plauks pro šliuzus, kurie laivus kelia jau visą amžių.
Beje, kaip ir prieš šimtmetį per kanalo statybas, neapsieita be aukų – platinant dabartinį kanalą jau žuvo 6 žmonės.
Tiesa, prieš šimtmetį apie 25 tūkstančius darbininkų mirė daugiausia dėl kanalo kasimo vietose siautusios maliarijos ir geltonosios karštligės.
Kanalo modernizavimas kainuos 5,2 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų). Juo bus galima gabenti dvigubai daugiau krovinių – apie 504 mln. tonų per metus.
Panamiečiai neslepia, kad į šį projektą deda daug vilčių.
„Galėtume būti kaip Singapūras“, – savo šalį ateityje lygindamas su taip pat nedidele, tačiau itin turtinga Azijos valstybe sakė Rodolfo Sabonge. Visai neseniai jis buvo atsakingas už Panamos kanalo statybas, o dabar tapo vieno universiteto vadovu.
Pagrindiniai faktai apie Panamos kanalą
Nuo 1914-ųjų veikiantis Panamos kanalas modernizuojamas. Nuo 2007 metų pradėtas kanalo išplėtimo projektas turėtų būti baigtas 2016 m. ir kainuoti 5,2 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų), arba 10 mlrd. dolerių pigiau nei originalusis projektas. Panamos kanalo modernizavimu siekiama jį paversti konkurencingesniu, kad per jį galėtų perplaukti didesni ir daugiau krovinių gabenantys laivai.
Panamos kanalas veikia 365 dienas per metus, 24 val. per parą. 4 proc. pasaulio pekybos vyksta būtent per šį kanalą, 68 proc. krovinių (chemikalų, plieno, anglių gaminių, naftos, trąšų produktų, automobilių) keliauja į JAV. Pagrindinės šalys, kurios naudojasi kanalu: JAV, Kinija, Japonija, Čilė, Peru, Pietų Korėja, Kanada, Ekvadoras, Kolumbja, Meksika.
Gatūno ežeras yra 26 metrai virš jūros lygio, todėl kanale įrengti šliuzai, kuriais laivai gali persikelti nuo Karibų jūros iki Ramiojo vandenyno.
Dabartiniai šliuzai (12 vnt.). 305 m ilgio, 33,5 m pločio. Grimzlė – 12 m. Gali plaukti 294 m ilgio laivai, gabenantys maksimalų 5 tūkst. konteinerių krovinį. Per metus Panamos kanalu gabenama apie 252 mln. tonų krovinių. Per parą kanalu gali perplaukti 48 laivai. Per metus kanalu perplaukia apie 17,5 tūkst. Persikėlimo kaina skirtinga keleiviniams ir krovininiams laivams. Maži keleiviniai laivai gali persikelti už kelis šimtus eurų, didieji – už šimtus tūkstančių. Vidutinė krovininio laivo persikėlimo kaina – 48 tūkst. eurų, tačiau už didesnius, labiau pakrautus laivus neretai reikia pakloti kelis šimtus tūkstančių eurų už 9 valandų kelionę, kuri vis vien atsieina pigiau nei plaukiant aplink Pietų Amerikos žemyną.
Būsimieji šliuzai (6 vnt.). 427 m ilgio, 55 m pločio ir 18,3 m gylio. Galės plaukti 366 m ilgio laivai, gabenantys iki 13 tūkst. konteinerių. Per metus planuojama pergabenti apie 504 mln. tonų krovinių.
