Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė Maršalo Salų kontrolę iš Japonijos. Ši vieta tapo Vašingtono globojama teritorija.
Tačiau netrukus ši globa salų gyventojams atsirūgo – 1946-aisiais vandenyse prie Maršalo Salų Pentagonas pradėjo branduolinių ginklų bandymus.
Čia buvo įvykdytas pirmasis JAV vandenilinės bombos bandymas. 1954 metais susprogdintas ginklas buvo stipriausias per visą Jungtinių Valstijų istoriją.
Šių žalingų bandymų Maršalo Salų gyventojai iki šiol nepamiršo ir dabar ketina nubausti didžiąsias branduolines pasaulio valstybes, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The New York Times“.
Neįtikėtinas bandymų mastas
Nauji branduoliniai ginklai po Antrojo pasaulinio karo prie Maršalo Salų buvo bandomi nuolat. 1946–1967 m. čia buvo detonuoti 67 branduoliniai ginklai.
Nuo to laiko salos ir žmonės pasikeitė, o branduoliniai ginklai tapo jų istorijos dalimi.
Maršalo Salų respublikos užsienio reikalų ministras Tony DeBrumas per naujausią Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties aptarimo konferenciją paklausė dalyvių, kiek iš jų yra savo akimis matę branduolinio ginklo detonavimą.
Tokį įvykį buvo matęs jis vienintelis. 1954-aisiais tuo metu devynerių metų T.DeBrumas žvejojo kartu su seneliu prie Likiepo atolo – vienos iš Maršalo Salų.
Jo senelis užmetinėjo tinklą, kai staiga visas dangus sušvito ryškia raudona spalva.
„Viskas paraudonavo: vandenynas, žuvys, dangus ir mano senelio tinklas. Ir mes buvome per 200 mylių (321,9 km) nuo sprogdinimo vietos, – pasakojo užsienio reikalų ministras. – Tai nepamirštamas prisiminimas.“
Pradėjo tarptautinę kovą
Vandenilinės bombos susprogdinimą stebėjęs T.DeBrumas kartu su seneliu netrukus pradėjo tarptautinį protestą prieš branduolinių ginklų bandymus.
Per visus metus, kai JAV vykdė ginklų bandymus, Maršalo Salų gyventojai patyrė didelę žalą ir radiologinę spinduliuotę.
Tiesa, JAV valdžia išsiuntė daugybę gyventojų iš Bikinio ir Enevetako atolų, kad šiose salose galėtų netrukdomai vykdyti savo bandymus.
Tačiau žmonės vis tiek patyrė didelę radiaciją. Salose netrukus prasidėjo apsigimimai, moterys susilaukdavo neįgalių, neišnešiotų, neišsivysčiusių ar negyvų kūdikių.
Po vandenilinio ginklo bandymo kilęs pasipiktinimas ir radiacijos pasekmės lėmė didžiulį pasaulinį judėjimą ir spaudimą JAV, Sovietų Sąjungai bei Jungtinei Karalystei pasirašyti 1963-iųjų Ribotą branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.
Dokumentu buvo uždrausta detonuoti branduolinius ginklus vandenynuose, atmosferoje ir kosminėje erdvėje.
Vėl atsidūrė dėmesio centre
Dabar visų dėmesys vėl krypsta į Maršalo Salų gyventojus. Valstybės vardu iškeltos dvi bylos.
Viena – JAV federaliniame teisme prieš Ameriką.
O antroji – Tarptautiniame teisingumo teisme prieš visas devynias branduolines pasaulio valstybes.
Ramiojo vandenyno valstybė pateikė ieškinį JAV, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Rusijai ir Kinijai už nesugebėjimą panaikinti savo branduolinių arsenalų – to reikalaujama Branduolinių ginklų neplatinimo sutartyje.
Maršalo Salos ieškinyje kaip kaltinamuosius taip pat įvardija Indiją, Pakistaną, Šiaurės Korėją ir Izraelį.
„Pernelyg daug metų šie apskritojo stalo neplatinimo derybininkai ignoravo balsus tų, kurie žino geriausiai, – kalbėjo Maršalo Salų užsienio reikalų ministras T.DeBrumas. – Mūsų bendras tikslas turi būti ne tik branduolinių ginklų plitimo sustabdymas, bet ir taika bei saugumas be jų.
Taip bus sustabdytas įsuktas laužomų pažadų ratas.“
„Niekas negali ramiu veidu ginčytis, kad 16 tūkst. branduolinių ginklų yra tinkama priemonė pasauliniam saugumui“, – kalbėjo T.DeBrumas.
