Dvi dienas Vokietijos mieste Elmau Didžiojo septyneto (G7) šalių politikai diskutavo apie pasaulį, kažkaip išėjusį iš rikiuotės: Ukrainos krizę, pabėgėlių katastrofą, „Islamo valstybės“ teroristų keliamą pavojų.
Karas ir teroras – labai toli nuo Elmau, bet vokiečiai vis tiek intensyviai rūpinasi svečių saugumu: pilies apylinkėse ir aplinkiniuose kaimuose budi beveik 20 tūkst. policininkų. Keliai į Elmau sandariai uždaryti ne tik teroristams ir protestuotojams, bet net ir laukiniams žvėrims, kurių nacionaliniame parke apstu.
Ką daryti aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojams? Geriausia – tą savaitgalį išvažiuoti atostogų. Baimindamiesi protestuotojų išpuolių verslininkai masiškai uždarinėja parduotuves: pirkėjų vis tiek nėra ko tikėtis. O kai kurie nesusilaiko: kam iš viso rengti tokius betikslius pasisėdėjimus?
Parduotuvės liks uždarytos
Elmau ieškoti G7 renginiu nepatenkintų žmonių ilgai nereikėjo. Gulhanas Yavuzas stovėjo savo delikatesų parduotuvės tarpduryje nutaisęs nelaimingą veidą.
„Tuos daržovių krepšius ant šaligatvio, žinoma, reikės įnešti į vidų, gal dar ir reklamą nuo langų nuimsiu – paprasčiausiai bijau, kaip ir mano klientai“, – prisipažino jis.
Kadangi nuolatiniai klientai jau sako, kad savaitgalį geriau nekiš nosies iš namų, G.Yavuzas susiruošė į Stambulą. Pailsės penkias dienas, aplankys šeimą. Parduotuvė tas dienas liks uždaryta – verslas patirs nuostolių. O gali būti ir blogiau.
Ludwigo gatvėje, kuri nuo greitkelio Elmau link veda į Garmišo-Partenkircheno centrą, parduotuvės rikiuojasi viena šalia kitos.
Praėjusį antradienį miestelio valdžia davė leidimą ta gatve žygiuoti demonstrantams.
Katharina K., nenorėjusi prisistatyti pavarde, rodo lentą, paslėptą už prekystalio: užkals ja langus. Nuims nuo parduotuvės šviečiančią reklamą ir durų rankenas. Dėl viso pikto. Visas prekes nuo prekystalių ji jau prieš porą dienų sunešė į sandėlį, tačiau jeigu protestuotojai padegtų namą, ugnis ir dūmai sunaikintų viską.
Uždaryti bus ne tik bankų filialai, bet ir kavinės, ir didelės sporto prekių parduotuvės Garmiše-Partenkirchene – ne tik dėl demonstrantų, bet ir profilaktiškai: juk gatvės bus uždarytos ir darbuotojai paprasčiausiai nesugebės atvažiuoti į darbą.
„Iš anksto pasirūpinkite vyno atsargomis nervams nuraminti – savaitgalį bus vėlu, nes nebegalėsiu atvežti jums naujo vyno“, – visai rimtai skelbia raštelis ant vyno parduotuvės durų.
Visai ne taikūs demonstrantai
Garmišo-Partenkircheno miesto merė Sigrid Meierhofer, priklausanti Socialdemokratų partijai, kaip išmanydama bando nuraminti įsibaiminusius gyventojus ir prašo neuždaryti parduotuvių, visiems parodyti, „kad esame svetingi šeimininkai“.
Bet faktai lieka faktais: miestelis laukia maždaug 10 tūkst. protestuotojų. Tai įprastas skaičius per G7 renginius, kurie, be valstybių vadovų, įprastai sutraukia minias nuolat viskuo nepatenkintų antiglobalistų. Policijos duomenimis, apie tūkstantį jų bus smurtaujantys. Ar verta stebėtis, kad parduotuvių savininkai nervinasi?
Juk 10 tūkst. demonstrantų kurortiniame miestelyje, turinčiame 27 tūkst. gyventojų, – rimta jėga. Įsivaizduokite, kad Vilniaus gatvėmis trauktų mažiausiai 150 tūkst. žmonių! Apie 15 tūkst. – daužydami langus.
Protestui ruošėsi kruopščiai
Nors ir vadinami kairiaisiais chaoso kėlėjais, demonstrantai ruošiasi protestams visai ne chaotiškai, o labai kruopščiai. Jau nuo kovo grupė žmonių organizuoja autobusus iš visos Vokietijos. Demonstrantams jų reikės 20–30. Kiti piešia plakatus.
„Jau prieš kelias savaites susėdome ir apgalvojome, ko reikės: kiek energijos reikia demonstrantams ir ką jie turi valgyti, kad patenkintų tą energijos poreikį – pavyzdžiui, pakankamai angliavandenių, kad pajėgtų nužygiuoti 15 kilometrų nuo Garmišo-Partenkircheno iki pilies“, – pasakojo 25 metų Martinas, virėjų grupės narys.
Tokių virėjų grupių – net penkios, po 30–40 asmenų. Kiekviena jų gali aprūpinti maistu nuo tūkstančio iki 3 tūkst. demonstrantų.
Demonstrantai gamina veganišką maistą – nors ir ne visi jie veganai, visi gali valgyti. Pavyzdžiui, kruopas riešutų padaže su troškintomis daržovėmis ir žirniais. Be to, virėjai stengiasi pirkti regioninius ekologiškus produktus.
Itin svarbus ir vidinis pasirengimas: vienam 24 valandas sėdėti blokadoje yra žaidimas, kitam tokia situacija sukelia didžiulį stresą. Arba išryškėja kokios nors ligos, apie kurias net patys žmonės nežinojo.
Treniruojasi pabėgti
„Aš nešioju lęšius, ir jeigu susidūrimų su policija metu juos pamesčiau, likčiau akla – kaip ir tuo atveju, jeigu man pripurkštų į akis kokių nors chemikalų“, – svarstė ji.
Tuo metu 25 metų Anais prisipažino, jog jau pusmetį intensyviai treniruojasi, kad turėtų pakankamai jėgų pabėgti nuo policijos, o jeigu reikės – pasislėpti kalnuose.
Bėgioti ji nemėgsta, todėl kiekvieną dieną mažiausiai valandą šokinėjo per virvutę. Įgijo ištvermės, sustiprėjo raumenys.
„Dar labai svarbu tinkamai susikrauti kuprinę, pasiimti miegmaišį ir kuo daugiau juodų drabužių.
Spalvingos demonstracijos – gražu, bet tik juodi drabužiai padeda gerai pasislėpti nuo policijos“, – dėstė 24 metų Henry.
O kaip dėl mobiliųjų telefonų? Pasiimti ar palikti? Mobiliuoju telefonu gali greičiausiai susisiekti su bendraminčiais, tačiau siunčiamas žinutes skaito ir policija. Žygio metu demonstrantai reikalauja išimti akumuliatorius iš mobiliųjų telefonų – taip jų negalės susekti policija, bet pavojaus atveju vis tiek galima pasiųsti signalą draugams.
Viešbutis netveria džiaugsmu
Nejaugi nėra žmonių, kurie džiaugtųsi susitikimu? Žinoma, yra. Kai kam tikrai pasisekė.
„Išgirdęs per radiją, kaip kanclerė A.Merkel paskelbė, kad Didžiojo septyneto susitikimas vyks pas mus, vos nuo kėdės nenukritau“, – prisipažino Kruno miestelio meras Thomas Schwarzenbergeris.
Jau kitą dieną jis pateikė pageidavimų sąrašą Bavarijos vyriausybei: atnaujinti Rotušę, sutvarkyti vietinę geležinkelio stotį. Staiga atsirado pinigų, kurių meras ištiesta ranka laukė ilgus metus.
Bene labiausiai džiaugiasi Elmau pilies šeimininkas ir savininkas Dieteris Mulleris-Elmau. Būdamas vaikas jis nemėgo pilies, priklausančios jo tėvams, kaip ir viešbučio, kuris įspraudė jo vaikystę į geležinius rėmus.
Sulaukęs brandos jaunuolis baigė ekonomikos mokslus, sukūrė viešbučių rezervavimo sistemą „Fidelio“ ir tapo milijonieriumi. Tada tėvai paprašė perimti viešbutį, kurį po gaisro slėgė milijoniniai nuostoliai. D.Mulleris-Elmau atnaujino vaikystės „kalėjimą“ ir pavertė jį poilsio šventove.
Didžiojo septyneto susitikimas jam – galimybė atnaujinti viešbutį ir pati didžiausia reklama, kokios tik gali tikėtis viešbučio savininkas.
