Pratybos rengiamos Baltijos jūroje – Lenkijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėse ekonominėse zonose.
Pratybose dalyvaus 49 antvandeniniai laivai, vienas povandeninis laivas, 61 orlaivis, apie 5600 karių ir jūreivių iš keliolikos šalių: Estijos, Danijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Amerikos Valstijų.
Viskas vyks pagal išgalvotą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų bus suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atliks pagalbos suteikimo ir gynybos, kita – puolimo funkcijas. Toks pratybų scenarijus yra puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms.
Lietuvai atstovaus Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P11 „Žemaitis“,minų paieškos ir nukenksminimo laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“, kurie išplaukia į Gdynės uostą (Lenkija) – čia prasidės nuo birželio 5 iki 24 d. vyksiančios pratybos.
Pratybų metu bus tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo bei kitos procedūros. Taip pat planuojamos desantinės operacijos.
Britai atsiunčia savo flagmaną ir legendinius karius
Būtent pastarosioms operacijoms pritaikytas Karališkojo Laivyno flagmanas – desantinis laivas HMS Ocean. Techniškai tai yra lėktuvnešis, nors nuo šio 1988 metais pastatyto laivo paprastai kyla tik keliolika sraigtasparnių „Sea King“, „Lynx“, „Chinook“ ir koviniai paramos iš oro „Apachee“.
Anksčiau šis laivas galėdavo gabenti vertikaliai kilti galinčius naikintuvus „Harrier“, tačiau dėl Jungtinės Karalystės biudžeto taupymų šie orlaiviai buvo nurašyti, kaip ir jiems skirtas paskutinis tikras Karališkojo Laivyno lėktuvnešis „HMS Illustrious“.
Dabar britai turi tik amfibinėms operacijoms pritaikytą laivą, kuris be sraigtasparnių gabena desantinius laivus, galinčius į krantą nuplukdyti kelis šimtus jūrų pėstininkų. Vis dėlto, laivyno flagmanu „HMS Ocean“ ilgai būti neturėtų, mat jau kitais metais į Karališkąjį laivyną turėtų būti priimtas milžiniškas, 2009 metais statyti pradėtas tikras lėktuvnešis „HMS Queen Elizabeth“.
Planuojama, kad už „HMS Ocean“ dvigubai didesnis laivas su milžinišku deniu galės gabenti dešimtis naujos kartos vertikaliai kilti galinčių naikintuvų F-35B, nors su pastarųjų gamyba bei integravimu Karališkasis Laivynas turi nemažai problemų.
Vis dėlto, vien tai, kad britai į svarbiausias šių metų jūrines pratybas be dar dviejų laivų – fregatos ir minų paieškos laivo siunčia savo laivyno flagmaną, rodo, kad Londono ambicijos užtikrinti baltijos šalių gynimą nėra laužtos iš piršto.
„Pagrindinis mūsų dalyvavimo tikslas – aiškiai parodyti mūsų įsipareigojimus NATO sąjungininkams. Po to, kai Karališkųjų Oro Pajėgų naikintuvai „Typhoon“ dalyvavo Baltijos oro policijos misijoje, o armijos kariai buvo dislokuoti Estijoje, Jungtinė Karalystė ir toliau vaidins itin svarbų vaidmenį NATO kolektyvinės gynyboje“, – sakė Jungtinės Karalystės Gynybos sekretorius Michaelas Fallonas.
Be to, kartu su „HMS Ocean“ atvyks ir per 170 britų karių, tarp kurių – legendiniai gurkų pulko kariai. Iš Nepalo kilę kariai yra vieni garsiausių, kuriais gali pasigirti jungtinės karalystės ginkluotosios pajėgos. Ištikimybe, drąsa ir nuožmumu garsėjantys kariai iki šiol nešioja tradicinį gurkų peilį – ilgą ir lenktą kukri.
Prieš 5 metus vienas gurkų karys, kapralas Dipas Prasadas Punas iš 1-ojo bataliono pasižymėjo kovos veiksmuose Afganistane. Jis vienas apgynė kovos poziciją prieš 30 talibų kovotojų. Apsuptas karys išnaudojo visus turėtus 300 šovinių, 17 granatų ir vieną miną. O tuomet panaudojo savo ilgąjį peilį bei mosavo kulkosvaidžio trikoju, kelis talibus uždaužęs iki sąmonės netekimo.
Amerikiečių bombonešiai mėtys minas
Tuo tarpu JAV taip pat išsiskiria iš kitų pratybų dalyvių. Pratybose turėtų dalyvauti JAV jūrų pėstininkai, be to, amerikiečių vaidmuo bus ypač svarbus, kur jie yra itin stiprūs – padangėse. Planuojama, kad pratybose dalyvaus JAV Oro pajėgų naikintuvai F-16, be to, iš Amerikos atskris strateginiai bombonešiai B-52.
Dar praėjusio šimtmečio 6 dešimtmetyje sukurti milžiniški lėktuvai iš pradžių buvo naudojama kaip atgrasymo priemonė ir gabeno branduolines bombas. Šias vėliau pakeitė raketos. Dalis Luizianos valstijoje dislokuotų bombonešių B-52 nuolat sukdavo ratus ore ir būdavo pasiruošę bet kurią akimirką sulaukti JAV prezidento įsakymo – įvykdyti branduolinę misiją. Tai daugeliu atveju būtų reiškę branduolinę ataką prieš Sovietų Sąjungą.
Išplitus modernioms priešlėktuvinės gynybos sistemoms B-52 reikšmė sumenko, tačiau šio orlaivio galimybė ilgas valandas išbūti ore ir gabenti itin didelį kiekį bombų arba raketų iki šiol leidžia B-52 skraidyti ir išlaikyti savo svarbą. Planuojama, kad B-52 skraidys netgi iki 2040-ųjų – praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmųjų modelių pasirodymo.
Šiais laikais B-52 gabena sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti taikinį už tūkstančių kilometrų, tad grėsmė bombonešiams nekyla. Neseniai šie bombonešiai išbandė naujos kartos viršgarsinę raketą X-51A, kuri gali skrieti tūkstančius kilometrų 5,7 tūkst. km/h griečiu, tad tokios raketos negalėtų numušti jokia priešlėktuvinės gynybos sistema.
Vis dėlto virš Baltijos jūros B-52 vykdys kiek kitokią misiją – iš JAV į neutralią, tačiau dėl Rusijos keliamos grėsmės vis dažniau į NATO besidairančią Švediją atskridę amerikiečių bombonešiai mėtys minas.
„B-52 dalyvavimas siunčia labai aiškius saugumo politikos signalus“, – teigė Švedijos kariuomenės atstovas, generolas Karlas Engelbrektsonas, pabrėžęs, kad nuo šiol galima tikėtis, kad kitų šalių pajėgos dažniau dalyvaus pratybose Švedijoje.
„O Rusija jau gali interpretuoti ką tik nori“, – lakoniškai pabrėžė generolas.
Rusai stebės ir bus stebimi
Būtent Švedijos teritoriniuose vandenyse neseniai buvo medžiojamas įtariamas Rusijos povandeninis laivas, o viena iš seniausių, bet iki šiol efektyvių kovos priemonių su povandeniniais laivais – minos, kurios gali būti paleidžiamos tiek iš laivų, tiek, kaip šiuo atveju, iš lėktuvų.
Antai balandžio mėnesį Suomijos karo laivai originaliai įspėjo tariamą Rusijos povandeninį laivą – šiam įplaukus į Suomijos teritorinius vandenis rusai buvo pasveikinti nedidelės sprogstamosios galios giluminėmis bombomis. Tokie sprogmenys žalos nepadaro, tačiau sprogimo garsas, atsimušęs į povandeninio laivo korpusą yra labai rimtas signalas nešdintis arba sulaukti didesnės galios giluminių bombų.
Neabejojama, kad pratybas BALTOPS 15 atidžiai seks Rusijos elektroninės žvalgybos orlaiviai, vis aktyviau besisukiojantys virš Baltijos jūros. Be to, neatmetama, kad Rusija gali griebtis provokacijų panašių į tą, kokios ėmėsi praėjusią savaitę Juodojoje jūroje.
Čia iš anksto skelbtose pratybose su Ukraina dalyvavo JAV karo laivas „USS Ross“. Virš jo provokuojamais viražais kelis sykius praskrido Rusijos lėktuvai Su-24. Rusija paskelbė, kad JAV karo laivas elgėsi provokuojamai. Tačiau už 40 km nuo Rusijos okupuoto Krymo krantų buvusio JAV karo laivo įgula netgi išplatino vaizdo įrašą įrodantį, kad nieko provokuojamo amerikiečiai nedarė. Priešingai – pratybas trikdė būtent Rusijos lėktuvo skrydžiai.
Be to, manoma, kad pratybas BALTOPS 15 seks ir Rusijos laivai, tarp jų ir povandeniniai iš kurių paprastai galima nepastebimai sekti karines pratybas.
Tačiau rusai taip pat bus stebimi – neabejojama, kad Baltijos jūroje sukiosis tiek NATO, tiek Švedijos elektroninės žvalgybos orlaiviai, daugiau darbo gali turėti Baltijos oro policijos misijos naikintuvai.
Be to, sekimu užsiims ir modernus Vokietijos 212 klasės povandeninis laivas U-34. Praėjusią savaitę šis nedidelis, tačiau itin tylus dyzelinis povandeninis laivas prisišvartavo Talino uoste. Beje, ironiška tai, kad tokiu pat numeriu – U-34 buvo pažymėtas ir nacistinės Vokietijos povandeninis laivas U-34, kuris, 1943-ųjų rugpjūtį susidūręs su kitu laivu nuskendo netoli Klaipėdos.
