„Sommerfrische Illingmühle“ kainos lietuviškos – nakvynė vienviečiame kambaryje su dušu kainuoja 22 eurus. Tiems, kurie sutinka naudotis dušu koridoriaus gale, teks pakloti vos 17 eurų. Norite į kambarį parsivesti naktinį nuotykį? Papildomi 5 eurai.
Viešbutėlis slepiasi Rūdinių kalnų papėdėje, Hartmansdorfo-Reichenau vietovės pakraštyje, tarp dviejų miškelių netoli sienos su Čekija.
Kodėl viešbutėlis gerą pusmetį buvo uždarytas, reklamoje – nė žodžio. Tai būtų per daug sukrečianti žinia jo svečiams.
2013 metų lapkričio 4-ąją dabar jau 57-erių viešbučio savininkas Detlevas Günzelis (šiuo metu įstaigai vadovauja jo žentas) rūsyje pakorė 59 metų Wojciechą Stempniewiczių. Aukos kūną žudikas sukapojo į mažus gabalus ir palaidojo sode.
Vokietijos teismas prieš keletą dienų nuteisė D.Günzelį kalėti aštuonerius metus ir šešis mėnesius.
Į nacionalinių laikraščių antraštes įvykis pateko ne tik dėl žiaurumo, bet ir dėl neįprasto motyvo: pasirodo, W.Stempniewiczius pats prašė jį nužudyti. Ir suvalgyti. Kodėl?
Troško mirti kanibalo glėbyje
Vyrai susipažino 2013-ųjų spalį tinklalapyje „Zambian Meat“, kurį cinikai vadina „geriausia vieta egzotiškos mėsos mėgėjams“ arba tiesiog „kanibalų meniu“. Jis turi per 3 tūkst. registruotų narių.
Dauguma svetainėje apsilankančių vyrų susitaria pasimylėti, o po sekso tikisi, kad bus pasmerkti myriop. Bet daugumai tai – tik fantazijos.
Žingsnį realybės link kol kas buvo žengęs tik vienas šio forumo lankytojas: Arminas Meiwesas, vėliau vadintas Rotenburgo kanibalu.
2001-aisiais A.Meiwesas forume „Zambian Meat“ susipažino su inžinieriumi iš Berlyno Berndu B. Vėliau jį nužudė, sukapojo į gabalus ir apie 20 kg žmogienos suvalgė.
Įdomu, kad prieš pusantrų metų nužudyto W.Stempniewicziaus žmona teisme teigė, jog velionis vyras irgi norėjo užmegzti su A.Meiwesu ryšį.
2013 metų spalį susitikusiems vyriškiams, kurių slapyvardžiai buvo Caligula31 ir LongpigHeszla, fantazijų nepakako.
Per tris savaites D.Günzelis ir W.Stempniewiczius pasiuntė vienas kitam daugiau kaip 400 žinučių ir beveik 100 elektroninių laiškų. Vyrai kalbėjosi telefonu mažiausiai 11 kartų, o lapkričio 4 dieną nusprendė susitikti.
„Jiems bendraujant viskas buvo aišku – vienas norėjo, kad jį paskerstų, o kitas buvo pasiruošęs tai padaryti. Tuos ketinimus lydėjo seksualinės fantazijos“, – konstatavo Dresdeno apylinkės teismo pirmininkė Birgit Wiegand.
Akis į akį W.Stempniewiczius ir D.Günzelis bendravo vos kelias valandas. Teisme iš pradžių tai buvo vienas argumentų, kad žmogžudystės nebuvo. Tik savižudybė – su papildomais elementais.
Artimieji nieko neįtarė
Žmonės, kurie pažinojo abu vyrus, iki šiol gūžčioja pečiais negalėdami patikėti, kas atsitiko.
D.Günzelį (Caligula31) kaimynai apibūdina kaip patikimą, draugišką, dosnų, visuomet mandagų ir netgi šiek tiek nuobodų vyrą.
Tvarkingos išvaizdos trijų suaugusių vaikų tėvas, kalbantis maloniu balsu, daugiau kaip 30 metų dirbo policijoje. Pirmiausia savo gimtojoje Tiuringijoje, o pastaruosius metus – Saksonijos žemės kriminalistikos valdyboje. Rašysenos specialistas.
Dar būdamas jaunuolis jis suprato esąs homoseksualus, tačiau savo orientaciją paviešino daug vėliau ir tada išsiskyrė su žmona. 2003 m. D.Günzelis apsigyveno po vienu stogu su savo partneriu notaru, vėliau jį vedė.
Savo ruožtu W.Stempniewiczius savo norus išdavė jau slapyvardžiu. „Longpig" tarp kanibalų vadinamas žmogus, kuris trokšta, kad jį suvalgytų. Kad jį kaip paršą nuvestų paskersti.
W.Stempniewiczius gimė Varšuvoje, tačiau jau 20 metų gyveno Vokietijoje. Kartu su verslo partneriu Hanoveryje jis turėjo įdarbinimo agentūrą imigrantams iš Rytų Europos valstybių. Tiesa, 2013 metų rudenį verslas sekėsi nekaip.
Jis – dukters tėvas, buvo išsiskyręs su žmona ir susižiedavęs su kita moterimi, vardu Swetlana. Buvo aktyvus vietinės Krikščionių demokratų partijos veikėjas. Iš pirmo žvilgsnio normalesnių žmonių nebūna.
Tačiau tą vėlyvą rudens rytą W.Stempniewiczius patikino draugę, kad turi susitikimą Berlyne, ir išvažiavo maršrutiniu autobusu susitikti su D.Günzeliu.
Pastarasis kruopščiai pasiruošė pasimatymui: viešbučio rūsyje įrengė savotišką kankinimų kambarį ir įtaisė vaizdo kamerą. 55 minučių vaizdo įrašas vėliau tapo svarbiausiu nusikaltimo įrodymu.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip W.Stempniewiczius guli nuogas ant rūsio grindų geležiniame narve, supančiotas virve. Dar viena virvė – ant kaklo.
Vaizdo kamera užfiksavo paskutinius aukos atodūsius ir jos žudiką D.Günzelį, kuris ramiai vaikščiojo aplink.
Sadomazochizmo pinklės
Iki paskutinės teismo dienos D.Günzelis teigė, kad W.Stempniewiczius nusižudė, tačiau tris kartus duodamas parodymus dėl virvės aplink kaklą visiškai susipainiojo.
„Mes manome, kad kaltinamasis pakėlė auką elektrine rele (automatiniu įrenginiu. – Red.) ir pakorė. Jis pripažintas kaltu dėl žmogžudystės ir palaikų išniekinimo“, – paskelbė nuosprendį teisėja.
Užsiveržus virvei aplink aukos kaklą kaltinamasis kūną sukapojo į mažus gabalus ir palaidojo juos savo sode. Trūksta tik penio. Tiesa, nerasta jokių įrodymų, kad kuri nors palaikų dalis būtų buvusi suvalgyta.
Netrukus po kraupaus įvykio W.Stempniewicziaus partneris paskelbė jį dingusiu be žinios. Policijos pareigūnai aptiko vyro pėdsakus išnarstę jo kompiuterį. Jau po trijų savaičių D.Günzelis buvo sulaikytas.
„Niekada nemaniau, kad pulsiu taip žemai“, – sakė D.Günzelis po skerdynių – jo žodžiai irgi liko įrašyti į vaizdajuostę.
Psichiatrinė analizė patvirtino, jog vyras pakaltinamas.
Polinkis į sadomazochizmą, kurį pripažino psichiatras, kontroliuojamas.
Skaitant nuosprendį D.Günzelis sėdėjo nejudėdamas, sukryžiavęs rankas. Ar jam palengvėjo išgirdus, jog jam pasisekė labiau negu Rotenburgo kanibalui A.Meiwesui, kuris 2006 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos?
Nežinia. Greičiausiai tuomet D.Günzelis jau dėliojo būsimos knygos, kurią per vieną teismo posėdį pažadėjo parašyti, eilutes. Laiko rašyti jam turėtų užtekti.
Sadomazochizmas. Kaip jis pasireiškia?
Sadomazochizmas – dviejų dažniausiai seksualinių, bet nebūtinai, praktikų derinys, kur žeminamasis (mazochistas) nori kentėti fiziškai ir morališkai.
Malonumą ir džiaugsmą mazochistui atstoja skausmas. Savo ruožtu sadistas jaučia malonumą tik suteikdamas skausmo kitam, priversdamas paklusti.
Psichoanalizė sadomazochizmą įvardija kaip patologinius santykius, kuriuose nebelieka subjekto – abu partneriai vienas kitą mato kaip objektą.
