Kad 77 metų I.Karimovas, Uzbekistaną pradėjęs valdyti dar prieš žlungant Sovietų Sąjungai, vėl išrinktas šalies prezidentu, net nebe naujiena.
Pasikeitė nebent tai, kad geležiniu kumščiu šią Vidurinės Azijos valstybę valdančio I.Karimovo rūstybę pastaruoju metu yra užsitraukusi net vyresnioji jo duktė Gulnara Karimova.
Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ sunkią užuolaidą nuo vidinių intrigų katilu virtusio Taškento atitraukė Viačeslavas Ochunovas.
66 metų menininkas politinę kasdienybę Uzbekistane atvirai vadina nebejuokingu spektakliu, kurį kiek praskaidrina tik diskusijos dėl būsimojo I.Karimovo įpėdinio.
W.Shakespeare’o verta drama
„I.Karimovas – diktatorius, jis terorizuoja mus visus, pasitelkęs savo mafiozų kliką. Ir jam vadovaujant bus vis blogiau“, – sako režimą Taškente aršiai kritikuojantis V.Ochunovas.
Visur į kasdienybę prasismelkiančio farso pavyzdžiu menininkas vadina kovo pabaigos rinkimus, per kuriuos Uzbekistano žmonės diktatoriškąjį I.Karimovą vėl išrinko šalies prezidentu.
Bet kur kas įdomiau tai, kad šioje Vidurinės Azijos šalyje, turinčioje 30 mln. gyventojų, rutuliojasi garsiojo anglų dramaturgo Williamo Shakespeare’o plunksnos verta drama.
Pagrindiniai personažai – diktatorius, jau ketvirtį amžiaus Uzbekistaną laikantis geležiniuose gniaužtuose, ir jo gražuolė duktė Gulnara, anksčiau laikyta vienu įtakingiausių žmonių Vidurinėje Azijoje ir vadinta realia tėvo įpėdine prezidento poste.
Kalbama apie valdžią, milijardus dolerių, korupciją ir galimus teismo procesus, po kurių šalies lyderio favoritė buvusi I.Karimovo duktė Gulnara galbūt net atsidurtų už grotų.
Nėra net opozicijos požymių
Menininkas V.Ochunovas visoje šioje istorijoje vaidina nedidelį, bet gana reikšmingą šalutinį kritiško stebėtojo vaidmenį.
Jis visada pritaria tokioms nepriklausomoms tarptautinėms organizacijoms kaip „Human Rights Watch“, kurios nuolat priekaištauja Uzbekistano vadovybei dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.
Bet kokia politinė opozicija čia nuslopinama, o kalėjimuose taikomos žiaurios kankinimo bausmės – pavyzdžiui, nuplėšiami pirštų nagai, nuogai išrengti kaliniai apipilami verdančiu vandeniu. „Normalus“ dienotvarkės punktas – išprievartavimas.
„Transparency International“ priskiria Uzbekistaną prie labiausiai korumpuotų valstybių.
V.Ochunovas savo tinklaraštyje, įvairiose esė ir instaliacijose nuolat puola valdantį režimą. Bet, kitaip nei Kinijoje, Uzbekistane nėra net nors truputį į organizuotą panašios opozicijos.
Tad menininkas iš esmės veikia pats sau. Jis – vienišas kovotojas su korupcija, kuri dar sovietmečiu tankiu tinklu apraizgė Uzbekistaną.
„Kai neseniai dalyvavau vienos parodos atidaryme, visi nuo manęs nusisuko, niekas nenorėjo rizikuoti ištiesdamas man ranką“, – prisimena V.Ochunovas.
Stiklainis su vorais
Uzbekistanas dabar labiau panašus į Šiaurės Korėją nei Kiniją. Nėra nė vienos žinių laidos, kuri neprasidėtų nuo informacijos apie prezidentą I.Karimovą, kuris kur nors perkirpo juostą.
Aišku, jei tikėtume valstybės griežtai valdoma žiniasklaida, Uzbekistanas žengia pažangos keliu, o čia gyvena laimingi prezidento pavaldiniai.
Tokie pat nepriekaištingi kaip pirmasis valstybės asmuo ilgą laiką buvo visi pirmosios šeimos nariai, taip pat abi diktatoriaus dukterys. Bet tai – jau praeitis.
Dar sovietiniais laikais I.Karimovas sumaniai pašalindavo savo konkurentus valdančiojoje Komunistų partijoje.
1989 m. jis tapo Uzbekistano komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o po Uzbekistano nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais laimėjo pirmuosius prezidento rinkimus.
Mokslininkas Ališeras Ilchamovas, kuris, kaip ir daugelis uzbekų, gyvena priverstinėje tremtyje, I.Karimovo valdymo sistemą apibūdina kaip vorų pilną stiklainį: „I.Karimovas, kuris yra ir šių vorų konservų savininkas, ir teisėjas, ir žvėrių tramdytojas, nuolat rūpinasi, kad stiklainis būtų ištuštinamas ir vėl pripildomas naujais vorais.“
Guli myli tik Guli
Nekintantis šio žaidimo elementas ilgą laiką buvo I.Karimovo šeima. Iš prezidento rūmų vis prasiskverbdavo žinių, kad iš kraujo giminaičių rato turėjo būti išskirtas jo įpėdinis.
O favorite buvo laikoma vyresnioji prezidento duktė 42 metų Gulnara. Ji studijavo Taškento ir Harvardo universitetuose, jaunystėje dirbo savo šalies ambasados patarėja Maskvoje. Teigiama, kad moteris yra įsigijusi pelningų naftos bendrovių akcijų, taip pat įsitraukusi į medvilnės eksporto sritį – tėvo parama G.Karimovai atverdavo visas duris.
Bet tikroji gražuolės aistra – mada ir popmuzika. „Guli“ – savo pravarde I.Karimovo duktė pavadino drabužių ir papuošalų kolekciją, kurią 2011 m. parodė per Niujorko mados savaitę.
Kaip galima spręsti iš tinklalapio „WikiLeaks“ paviešintų slaptų JAV diplomatų susirašinėjimo dokumentų, G.Karimova jau 2011-aisiais buvo laikoma labiausiai nekenčiama moterimi visame Uzbekistane.
Režimo priešininkas V.Ochunovas anuomet paskleidė kandžios satyros apie G.Karimovą, šaipėsi iš jos noro būti visatos centru ir pomėgio į kairę ir į dešinę švaistyti pinigus.
„Guli myli Guli“ – taip pavadintas mano esė“, – dabar pasakoja V.Ochunovas.
Šį tekstą labai trumpai buvo galima rasti internete. Bet cenzoriai greitai užuodė laisvą žodį ir pašalino V.Ochunovo esė iš virtualios erdvės.
Tačiau vėliau G.Karimova vis tiek užsitraukė galingo tėvo rūstybę. Šveicarijos federalinė prokuratūra 2014 metų kovą pranešė, kad pradėjo jos atžvilgiu tyrimą dėl įtarimų pinigų plovimu.
Bylos vyresniajai Uzbekistano prezidento dukteriai buvo pradėtos ir Skandinavijoje.
Pati Gulnara neigia įsipainiojusi į abejotinus sandėrius, o nuo jai metamų kaltinimų tylos siena atsitvėrė ir jos tėvas I.Karimovas. Bet jaunesnioji sesuo laikosi visai kitokios pozicijos.
„Aš nebelaikau jos šeimos nare“, – tvirtina Lola Karimova. Ji dirba Uzbekistano ambasadore UNESCO ir gyvena 40 mln. dolerių vertės viloje Ženevoje.
Skyrė namų areštą
Jei puola, bėk arba ginkis. Gulnara nusprendė smogti atgal.
„Juk visi mes nesame švarūs“, – parašė ji savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje, pažėrė priekaištų seseriai dėl kokaino vartojimo ir apkaltino ją rengiant sąmokslą.
Gulnaros teigimu, Lola susižavėjo juodąja magija, su ja išvien eina motina, kuri prezidento viloje, po vonia įrengtoje slėpykloje, esą kaupia šimtus tūkstančių, gal net milijonus JAV dolerių.
Tikriausiai nenuostabu, kad nuo 2014 m. G.Karimovai skirtas namų areštas. Moteris tvirtina, kad jai ir jos 16-metei dukteriai netgi nebeleidžiama būti prie prezidento.
O praėjusių metų rudenį Uzbekistano prokuratūra oficialiai pranešė, kad prieš G.Karimovą bus pradėtas tyrimas.
Ką reiškia šis skaudus Gulnaros krytis I.Karimovo sistemai? Kodėl oficiali Uzbekistano žiniasklaida nutyli skandalą dėl prezidento dukters?
Galbūt šis atvejis tėra sudėtinga, įmantri mįslė, kuria siekiama padaryti didelį įspūdį demokratiniam pasauliui?
Vis dėlto V.Ochunovas nemano, kad Uzbekistano diktatorius ko nors baiminasi. Gal tik fakto, kad nėra nemirtingas.
