Liaudies priešai, valstybės paslaptys ir degtinės kibirai

Nugirdyti reikalingą žmogų, kad šiam atsirištų liežuvis, – tokiu metodu KGB naudojosi itin meistriškai. Disidentams, dramaturgui, poetui Aleksandrui Galičiui ir garsių aforizmų autoriui Igoriui Gubermanui dar iki išsiuntimo iš Sovietų Sąjungos buvo priklijuota alkoholikų etiketė.

Negana to, jie esą dėl besaikio girtavimo susirgo lėtine šizofrenija. Ir būtent šiuo susirgimu buvo aiškinami jų neigiami pareiškimai SSRS atžvilgiu. A.Galičius ir I.Gubermanas nebuvo nei alkoholikai, nei juo labiau psichiniai ligoniai.

Lėtinės šizofrenijos diagnoze, atsiradusios dėl alkoholizmo, buvo naudojamasi išimtiniais atvejais, kai nebuvo jokio kito pagrindo per daug ir ne taip, kaip reikia, kalbančiam Sovietų Sąjungos piliečiui pritaikyti kokį straipsnį.

Pavyzdžiui, rašytojas, disidentas Aleksandras Solženicynas negėrė, tad alkoholizmo diagnozė jam niekuomet nebuvo nustatoma. Bet ji puikiausiai tiko KGB 5-ajai ideologinei valdybai, norint susidoroti su kitaip manančiais.

Į alkoholį nespjovė ir Sovietų Sąjungos vadai, pasižymėję atsparumu velnio lašams. Kalbama, kad Josifas Stalinas išgerdavo gerokai daugiau bei Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.

Nebuvo blaivininkas ir Nikita Chruščiovas. Bet iškilmingų priėmimų metu jis gerdavo iš ypatingo stikliuko su dvigubu dugnu: buvo įpilama mažai, o atrodydavo, kad stikliukas pilnas.

Būtent S.Chruščiovas prasitarė, kad į Sovietą Sąjungą atvyko du Kembridžo penketuko (gabūs šio prestižinio universiteto studentai, susižavėję komunistinėmis idėjomis ir sutikę šnipinėti Sovietų Sąjungai) nariai – britų žvalgybos darbuotojai Donaldas Macleanas ir Guy Burgessas.

Baimindamasi pasikėsinimo, KGB juos slapta išsiuntė į užsieniečiams uždarą Kuibyševo miestą. D.Macleanas ir G.Burgessas tapo nepasiekiami britų žvalgybai, jų pėdsakai dingo.

Per priėmimą VDR pasiuntinybėje alkoholio padauginęs N.Chruščiovas pasakė, jog Sovietų Sąjungos vyriausybė sprendžia klausimą dėl pilietybės suteikimo D.Macleanui ir G.Burgessui.

1973-iaisiais JAV pasižymėjo tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas. Po vakarienės aistringas automobilių mėgėjas, pamatęs prie įėjimo apsaugos visureigį, užsimanė juo pasivažinėti.

JAV prezidentas Richardas Nixonas mėgino jį sustabdyti, sakydamas, jog nėra vairuotojo. Bet juo pasišovė pabūti SSRS generalinis sekretorius. Apsaugininkai abu šalies vadovus vijosi kilnojamuoju tualetu. Suspėjo laiku. Po beprotiškų lenktynių abu prezidentai puolė prie tualeto. Beje, pirmasis pribėgo Sovietų Sąjungos lyderis.

Sovietų Sąjungos alkoholinius gėrimus mėgo ir užsienio šalių lyderiai, o tai buvo labai paranku KGB. Didžiosios Britanijos sostinėje Londone dirbęs rusų šnipas Jevgenijus Ivanovas naudojosi šalies ministro pirmininko W.Churchillio pomėgiu konjakui.

Per Teherano konferenciją 1943 metais J.Stalinas pavaišino sąjungininką W.Churchillį armėnišku konjaku. Konjakas taip patiko, kad nuo to laiko britų ministrui pirmininkui armėniškas konjakas buvo siunčiamas dėžėmis.

Bet kartą W.Churchillis pasiskundė J.Stalinui, kad konjakas esąs ne tokio skonio, koks buvęs anksčiau. Paaiškėjo, kad armėniško konjako gamintojas sėdi kalėjime, o jo recepto pakartoti negali. Tad teko jį skubiai paleisti.

Sovietų Sąjungos ambasadoje Londone karinis atašė J.Ivanovas armėnišku konjaku nešinas ateidavo pas W.Churchillį su jo asmeniniu padėjėju Stephenu Wardu. Pastarasis padėdavo J.Ivanovui. Tuo metu, kai jie vaišindavosi, rusų šnipas fotografuodavo dokumentus.

Panašiu būdu J.Ivanovas išgaudavo karines paslaptis iš Didžiosios Britanijos karo ministro Johno Profumo. Jo žmona aktorė Valerie Hobson jautė silpnybę rusiškai degtinei „Stoličnaja“, apie tai kartą ji prasitarė gražuoliui J.Ivanovui.

Parduotuvėse jos dar nebuvo, bet per priėmimus šios degtinės paragavę užsieniečiai, vadino ją geriausia pasaulyje. J.Ivanovas davė gražuolei V.Hobson džentelmeno žodį nuolat parūpinti jai šio „dievų gėrimo“.

Prigirdęs damą, nusigaudavo iki jos vyro J.Profumo kabineto ir fotografuodavo dokumentus.

Stengdamiesi nugirdyti svarbius užsieniečius, Sovietų Sąjungos vadovai patys nusigerdavo. Kai vykdamas iš Anglijos į Sovietų Sąjungą kreiseryje „Ordžonikidzė“ gimtadienį šventė N.Chruščiovas, buvo pakviestas aukštas pareigas einantis anglas.

Jį globojusiam čekistui davė užduotį nugirdyti britą. Ten, kur buvo geriama, buvo įrengta klausymosi aparatūra. Britas ir čekistas prisigėrę išėjo. Į jų vietas atsisėdo Nikita Chruščiovas ir tuometis KGB vadas Ivanas Serovas.

Jų pokalbis buvo įrašytas. Tokiu būdu palikuoniams pavyko sužinoti, kokiu būdu Belgijos karalienei buvo grąžinta karūna. Ją iš pradžių buvo pagrobusi fašistinė Vokietija, o 1945 metais ją slapta iš A.Hitlerio bunkerio išgabeno sovietų kariškiai.