Vos 38 metų R.Kadyrovas turi ne vieną apdovanojimą ir mėgsta juos segtis į atlapą. Dabar jis apdovanotas „už darbo pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą ir ilgametį sąžiningą darbą“. Kitaip sakant – už lojalumą.
Juk ne veltui apdovanotasis pažadėjo dėl V.Putino paaukoti savo gyvenimą ir įvykdyti bet kokį prezidento įsakymą, taip pat išspręsti bet kokio sudėtingumo uždavinį, kad ir kas atsitiktų. O tuo metu Rusijoje daug kas atsitiko ir ėmė sklisti gandai apie tikrąjį R.Kadyrovo vaidmenį, įtaką, čečėno sąjungininkus bei priešus.
Grėsmingi sutapimai
Įdomu tai, kad Čečėnijos lyderis buvo apdovanotas tuojau po Federalinės saugumo tarnybos (FST) pranešimo apie sulaikytus menamus opozicijos politiko Boriso Nemcovo žudikus – čečėnus Zaurą Dadajevą ir Anzorą Gubaševą.
R.Kadyrovas tuojau pat pareiškė, kad asmeniškai pažinojo leitenantą Z.Dadajevą kaip vieną bebaimių ir drąsių kariškių, kuris negalėjo ir žingsnio žengti prieš Rusiją.
Pasaulio žiniasklaida V.Putino žingsnį įvertino negailestingai: prezidentas skiria apdovanojimą žmogui, kuris siejamas su vieno opozicijos lyderių nužudymu.
Ir tai nebuvo pavienis apdovanojimas, mat tuo pačiu įsaku prezidentas V.Putinas medaliu „Už nuopelnus Tėvynei“ apdovanojo buvusį KGB apsaugos tarnybos darbuotoją, o dabar Valstybės Dūmos deputatą Andrejų Lugovojų, pagrindinį įtariamąjį dėl žinomo disidento ir buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone.
„Gana grėsmingas sutapimas“, – pažymėjo vienas Rusijos žmogaus teisių gynėjų.
Abejotini šeimos nuopelnai
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žinoma, pasistengė vaidinti nustebusį. Esą Čečėnijos vadovo R.Kadyrovo apdovanojimas po asmenų, kurie įtariami B.Nemcovo nužudymu, arešto yra tik atsitiktinumas.
„Apdovanojimo dokumentų tvarkymas trunka keletą mėnesių“, – patikslino D.Peskovas.
Bet jam sunkiai sekėsi paaiškinti, už kokius nuopelnus apdovanotas R.Kadyrovas: jokių ypatingų laimėjimų dabartiniu metu jis nepasiekė, o jubiliejinis, 40-asis, gimtadienis bus tik po pusantrų metų. Tiesa, Kadyrovų šeimos nuopelnai Rusijai, tiksliau V.Putino režimui, galima sakyti, nemenki.
R.Kadyrovas – nepripažintos Čečėnijos Respublikos Ičkerijos muftijaus – dvasinio lyderio Achmado Kadyrovo jaunesnysis sūnus (vyresnysis mirė 2004 m.).
Per pirmąjį Čečėnijos karą 1994–1996 metais būtent A.Kadyrovas paskelbė Rusijai džihadą – šventąjį musulmonų karą prieš kitatikius. Tuomet 17-metis Ramzanas buvo eilinis kovotojas ir net esą dalyvavo reide į Dagestaną.
Pastarosiomis savaitėmis internete ėmė sklisti kraupus vaizdo įrašas. Jame užfiksuotas į R.Kadyrovą panašus asmuo, pjaustantis galvas rusų kariams.
Anksčiau netgi sklandė gandai, kad kažkuriuo metu Ramzanas buvo asmeninis vairuotojas ar tiesiog patarnavo tuomečiam čečėnų karo lauko vadui Šamiliui Basajevui. R.Kadyrovą vėliau prisiminė ir Š.Basajevas: „Šis vaikinas atnešdavo mums arbatos!“
Vis dėlto tamsi Kadyrovų praeitis Rusijos valdžiai mažiau svarbi už tą faktą, kad per antrąjį Čečėnijos karą 1999 metų rudenį A.Kadyrovas jau perėjo į Rusijos pusę. Dėl šio posūkio priežasčių daug ginčijamasi.
„Esu šariato įvedimo respublikoje ir vahabizmo skleidimo priešininkas“, – vėliau tvirtino A.Kadyrovas.
Tuomet į valdžią iškilęs V.Putinas džiaugėsi gavęs sąjungininką kare, kurio naujajam Kremliaus šeimininkui labai reikėjo.
Sukiojosi šalia tėvo
Vis dėlto antrasis – po Džocharo Dudajevo – Čečėnijos prezidentas Zemlichanas Jandarbijevas sakė kitką. Esą A.Kadyrovas dar nuo 1981 metų, kai Čečėnijoje ir melstis buvo uždrausta, bendradarbiavo su sovietų saugumu – KGB.
„Apie tai sužinojome 1996-aisiais, kai Š.Basajevo brigada užgrobė Grozną ir KGB archyvą, kuriuo ne iškart susidomėjome. Nors aš ir tada jaučiau, kad ne veltui jis pradeda kalbas apie vahabitų žalą“, – teigė Z.Jandarbijevas.
Gali būti, kad būtent ši aplinkybė 2000-ųjų pradžioje padėjo buvusiam saugumiečiui V.Putinui apsispręsti renkantis iš keleto pretendentų į Čečėnijos administracijos vadovo pareigas: jis ištraukė žmogų iš jam gerai pažįstamos aplinkos.
Bet kokiu atveju A.Kadyrovas gavo kvietimą į ką tik išrinkto Rusijos prezidento V.Putino inauguraciją likus daugiau nei dviem mėnesiams iki jo oficialaus paskyrimo Čečėnijos vadovu.
Tomis dienomis R.Kadyrovas atsidūrė šalia tėvo, tapęs jo asmens sargybiniu, o paskui pradėjo vadovauti tėvo apsaugos tarnybai, kurią formavo iš jam asmeniškai ištikimų kovotojų.
Bet tuo pat metu jis padėjo tėvui patraukti į rusų pusę separatistus, kurie, gavę valdžios amnestiją už ankstesnes nuodėmes, dažniausiai įsiliedavo į A.Kadyrovo gvardijos būrius.
Ši politika tėvui ir sūnui pelnė didžiausią tėvynainių pagarbą ir autoritetą.
Gavęs valdžią ją išplėtė
Po 2004 metų gegužės 9-ąją įvykdyto teroro akto Grozno miesto stadione, kai žuvo Čečėnijos lyderis Kadyrovas vyresnysis, jo sūnus Ramzanas gavo realią valdžią ir ėmė ją plėsti.
Greitai mįslingomis aplinkybėmis atsistatydino ar net į anapilį iškeliavo daugelis R.Kadyrovo politinių priešininkų, taip pat autoritetingi lauko vadai, perėję tarnauti Rusijai ir užėmę aukštus postus jėgos struktūrose. Du iš jų, tapę FST karininkais, buvo nušauti Maskvoje.
Dabar Čečėnijoje ir už jos ribų R.Kadyrovas neturi rimtų politinių varžovų, o ir Čečėnija tapo taikiausia iš visų Šiaurės Kaukazo respublikų.
Iš dalies tai aiškinama rimtais ekonomikos ir socialinio gyventojų aprūpinimo pokyčiais. Beje, šie pokyčiai susiję su didžiulėmis Rusijos federalinio biudžeto dotacijomis.
Be to, R.Kadyrovas prispaudė „savanoriška duokle“ čečėnų verslininkus, įsikūrusius kituose Rusijos regionuose, pirmiausia Maskvoje. Visi jie nuolat papildo regioninį A.Kadyrovo fondą, iš kurio, kaip tvirtina R.Kadyrovas, finansuojami beveik visi statybos ir atkuriamieji darbai.
Rezultatas akivaizdus: R.Kadyrovas padarė tai, ko iki jo nepajėgė Maskvos paskirti respublikos vyriausybės vadovai. Visiškai atkurtas griuvėsiais virtęs Gudermesas, tiesiog akyse keičiasi Groznas, Argunas, kiti miestai.
Aklas V.Putino tarnas?
Žinoma, kad per vieną pokalbių su Vokietijos kanclere Angela Merkel Rusijos prezidentas perdavė pasiūlymą Petro Porošenkai išspręsti Donbaso ir Luhansko srities problemą čečėnų pavyzdžiu.
Jo nuomone, save pasiskelbusių respublikų atžvilgiu Kijevas turi laikytis tokios politikos, kokią Maskva taikė Čečėnijos požiūriu: pirkti jas už pinigus ir autonomiją.
Ir iš tikrųjų: sprendžiant iš R.Kadyrovo žodžių, labiau proputiniškos teritorijos Rusijoje dabar nerasi.
„Esu žmogus, visiškai atsidavęs V.Putinui. Aš niekada neišduosiu V.Putino, niekada jo nenuvilsiu. Prisiekiu Aukščiausiuoju: aš greičiau 20 kartų numirsiu. Esu vyras ir gerbiu V.Putiną kaip drąsų žmogų, tikrą vyrą, išmintingą politiką“, – pareiškė Kadyrovas jaunesnysis dar 2010 metais. Ir nuo tada nuolat kartoja ir vykdo šį pažadą – aklai remia V.Putino politiką Ukrainoje, seka jo pavyzdžiu vidaus politikoje.
Mainais V.Putinas leidžia Čečėnijos lyderiui kurti respublikos teritorijoje kone ypatingą, kadyroviškąjį kalifatą.
Lyderis viešai veidmainiauja
Vis dėlto R.Kadyrovas nevengia viešai veidmainiauti ir pasirodyti neprognozuojamu, itin pavojingu žmogumi.
Paradoksas: sprendžiant iš statybos tempų, valdiški pinigai Čečėnijoje nevagiami. Bet iš tikrųjų taip nėra. Kai per Gudermese vykusį roko festivalį R.Kadyrovas sumanė papildomai paskatinti vieną artistų, jis kreipėsi į netoli jo atsidūrusį ministrą: „Duok 10 tūkstančių dolerių.“
Šis tokių pinigų su savimi neturėjo, ir R.Kadyrovas tarsi įspaudė ženklą: „Koks tu ministras, jei neturi tokių pinigų?!“ Širdies priepuolio ištiktas ministras pateko į ligoninę.
Tvirtinama, kad jam lengvai viskas baigėsi, nes kitas ministras automobilio bagažinėje buvo nuvežtas į gimtąjį R.Kadyrovo Centorojaus kaimą ir per pusę valandos kaip išpirką paklojo 200 tūkstančių dolerių. Kyla klausimas – iš kur?
Tiesa, R.Kadyrovas kartais viešai mėgsta pakovoti su vietos korumpuotais asmenimis.
Pavyzdžiui, jis atleido Grozno universiteto rektorių, nes šis ėmė kyšius. Ir priešingai – sužinojęs apie kyšių neimantį rajono policijos viršininką, išsikvietė ir įteikė paketą su solidžia suma.
R.Kadyrovas – vahabizmo priešininkas, bet Čečėnijos Respublikoje nuosekliai įveda šariato įstatymus ir papročius – prieš tai Maskva taip pat užmerkia akis.
Čečėnijoje faktiškai įvestas sausasis įstatymas, o moterims diegiamas islamo aprangos kodas.
Be to, pagal Izraelio pavyzdį R.Kadyrovas įvedė Čečėnijoje ypatingas bausmes teroristų, kaltų dėl žmonių žūties, giminaičiams.
„Nuo šiol, jei kovotojas Čečėnijoje nužudys policijos darbuotoją ar kitą asmenį, kovotojo šeima bus nedelsiant išvyta už Čečėnijos ribų be teisės grįžti, o jos būstas nugriautas kartu su pamatais“, – praėjusiais metais pareiškė R.Kadyrovas.
Tapo pernelyg galingas?
Vis dėlto jo nuožmus ir neprognozuojamas būdas, regis, įgriso įtakingoms jėgoms Kremliuje.
Ypač liberalesnėms, kurios nepalankiai žiūri į Rusijos ir Vakarų susipriešinimą – tai kenkia verslui.
O kai nevaržomai pradeda siautėti R.Kadyrovo smogikai, įgaunantys vis daugiau galių Maskvoje, vis dažniau pagalvojama, kad jau reikėtų pakeisti R.Kadyrovą.
Būtent todėl Maskvoje netyla versija, kad B.Nemcovo nužudymu įtariami čečėnai buvo pakišti siekiant atsikratyti pernelyg didelę galią įgavusio Čečėnijos lyderio.
Tik dar didesnis klausimas, ar R.Kadyrovą užauginusiam Kremliui pavyks jo atsikratyti, mat čečėnas įgijo daug įtakingų draugų politinėse Maskvos viršūnėse ir, nepaisant V.Putiną liaupsinančios retorikos, nebėra priklausomas vien nuo Rusijos prezidento.
