Pirmą kartą viešai po tėvo nužudymo prabilusi jo vyriausioji dukra 30 m. Žana neabejojo, kad ši „žiauri ir begėdiška žmogžudystė“ buvo bausmė už tėvo politines idėjas. Moteris teigė, kad visiškai nepasitiki tyrimu ir turi mažai vilties, jog tėvo galvažudžiai kada nors bus rasti.
Vakar pirmą kartą viešai komentuodamas B.Nemcovo žmogžudystę V.Putinas šalies Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams kalbėjo, kad „didžiausias dėmesys turi būti skiriamas aukšto lygio nusikaltimams, padarytiems dėl politinių motyvų“.
„Mes turime pagaliau nuplauti šią gėdą, kurią neseniai matėme ir patyrėme: galvoje turiu įžūlią B.Nemcovo žmogžudystę pačiame sostinės centre“.
Vis dėlto Ž.Nemcova teigia, kad niekas iki šiol su velionio šeimos nariais nekalbėjo, išskyrus Maskvos valdžios atstovus, kurie padėjo organizuoti laidotuves.
„Aš visiškai nepasitikiu (oficialiu tyrimu), – sakė velionio dukra. – Mano motina, senelė, aš ir tėvo sesuo su broliu bei kiti jo vaikai iki šiol nekalbėjo su tyrėjais.“
Su tėvu – stiprus ryšys
Ž.Nemcova prisipažįsta, kad vaikystėje dažnai pyko, jog politika nuo jos atskiria tėvą. Ypač tada, kai jis 1997 m. tapo Rusijos premjero pavaduotoju ir buvo vadinamas prezidento Boriso Jelcino įpėdiniu.
Pastaruoju metu, būdama 30 m. ir dirbdama nepriklausomame verslo naujienų kanale RBC, ji stengėsi praleisti su tėvu kuo daugiau laiko. Jie gyveno netoliese ir dažnai aplankydavo vienas kitą namuose, susitikdavo gatvėje ar vietos baruose, nuolat kalbėdavo telefonu ir socialiniuose tinkluose.
Paskutinį kartą moteris su tėvu bendravo telefonu nužudymo dienos rytą. Tą vakarą, kai tėvas buvo nušautas, pas Ž.Nemcovą buvo atvykusi pernakvoti motina. Jos abi jau buvo nuėjusios miegoti, kai suskambėjo telefonas.
„Aš išgirdau, kaip ji (motina) verkia ir šaukia. Pamaniau, kad į butą įsiveržė plėšikai“, – kraupų vakarą prisimena velionio dukra.
Lauke smarkiai lijo. Moteris pasakoja, kaip su motina greitai bėgo į įvykio vietą, tačiau tėvo kūno neberado. Nuo to laiko B.Nemcovo dukra kasdien grįžta ant tilto, kur įvyko žmogžudystė ir dabar sukrauti kalnai gėlių.
Nepasitiki, bet neskuba kaltinti
Kol kas oficialiai nebuvo įvykdyta jokių suėmimų, nerasta jokių ginklų ir, anot Ž.Nemcovos, nepateikta jokių tikėtinų versijų, kas galėjo nužudyti jos tėvą.
„Manau, po šios žiaurios ir begėdiškos žmogžudystės visai Rusijos opozicijai buvo nukirsta galva“, – kalbėjo moteris.
Dešimtys tūkstančių rusų sekmadienį žygiavo B.Nemcovui atminti skirtose eitynės, dar daugiau jų atėjo atsisveikinti su velioniu. Dauguma jų įtaria, kad žmogžudystė buvo arba palaiminta V.Putino, arba įvykdyta valstybės saugumo tarnybų agentų, kurie buvo tikri, kad prezidentas jų nepatrauks baudžiamojon atsakomybėn.
„Manau, tai buvo žmogžudystė dėl politinių motyvų, – sakė Ž.Nemcova, tačiau neskubėjo kam nors versti kaltės. – Jei aš ką nors kaltinu, turiu turėti įrodymų, o jų aš neturiu.“
Kremlius visą šį laiką tvirtino, kad žmogžudystės tyrimas atliekamas skubiai ir išsamiai. Iškart po B.Nemcovo mirties V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad prezidentas „vadovaus tyrimui pats“.
Detektyvai jau apieškojo B.Nemcovo butą Maskvoje, pasiėmė jo nešiojamąjį kompiuterį, kuriame, kaip įtaria nužudytojo bendražygiai, buvo kaupiami įrodymai apie Rusijos karinį įsitraukimą Rytų Ukrainoje. Tyrėjai taip pat išnaršė B.Nemcovo kabinetą Jaroslavlyje, kur opozicionierius buvo įsitraukęs į vietos politiką.
Ž.Nemcova pasakoja, kad tėvo nužudymas visai šeimai sukėlė šoką. Nors tėvas buvo ne kartą areštuotas ir nuolat stebimas, ji įsivaizdavo, kad baisiausia, kas jam gali atsitikti, – tai būti uždarytam už grotų.
„Žmogžudystė buvo kraštutinė priemonė, – sakė Ž.Nemcova. – Jie negalėjo jo įkišti į kalėjimą, nes jis buvo labai sąžiningas žmogus. Jie tiesiog nerado priežasties.“
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
