B.Nemcovas vėlų penktadienio vakarą buvo nušautas pačioje Maskvos širdyje, visai netoli vietos, kur 1987 metais nedideliu lėktuvu nusileido vokietis Mathias Rustas. Kur pastaraisiais metais dažnai rengiami populiarūs roko koncertai.
Velionio kolega Rusijos respublikonų – Liaudies laisvės partijoje (RPR – PARNAS), buvęs premjeras Michailas Kasjanovas jau pavadino nužudymą „visiška netvarka“.
„Tai neįtikėtinas chaosas. 50 metrų nuo Kremliaus sienų guli mano draugas Borisas Nemcovas. Rusija atsidūrusi tokioje situacijoje, kai žmonės žudomi prie pat Kremliaus“, – teigė M.Kasjanovas.
Kaip skelbia Rusijos vidaus reikalų ministerija, B.Nemcovas buvo nušautas, kai su drauge, atvykusia iš Ukrainos, tiltu nuo Vasilijaus Palaimintojo cerkvės ėjo Bolotnajos aikštės link. Prie poros prisiartino baltas automobilis ir iš jo buvo paleisti keturi arba septyni šūviai.
Maskvoje policija, stengdamasi sugauti žudiką, įvedė planą „Perėmimas“.
Apie nusikaltimą iškart pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas citavo šalies lyderį: „V.Putinas pabrėžė, kad ši brutali žmogžudystė turi užsakomojo nusikaltimo bruožų ir yra itin panaši į provokaciją.“
Suprask, B.Nemcovą nušovę nusikaltėliai pirmiausia norėjo pakenkti V.Putino ir Rusijos valdžios reputacijai. Tokia ciniška reakcija į tragediją papiktino B.Nemcovo gedinčius Rusijos opozicijos aktyvistus.
B.Nemcovas, kuriam spalį suėjo 55-eri, buvo laikomas buvusio Rusijos prezidento B.Jelcino numylėtiniu.
Būtent B.Jelcinas pasirūpino, kad B.Nemcovas 1991-aisiais gautų Žemutinio Naugardo srities gubernatoriaus pareigas. 1997 metais B.Jelcino duktė Tatjana Djačenko įtikino jaunąjį gubernatorių persikelti į Maskvą.
Sostinėje B.Nemcovas buvo paskirtas tuomečio premjero Viktoro Černomyrdino pirmuoju pavaduotoju, kartu buvo Rusijos kuro ir energetikos ministras. Kitoje – Sergejaus Kirijenkos vyriausybėje ėjo vicepremjero pareigas.
Bet tik iki 1998 metų rugpjūčio. Nors B.Nemcovas tuomet buvo laikomas vienu perspektyviausių Rusijos politikų ir galimu B.Jelcino įpėdiniu, jis nesutarė su pilkuoju vyriausybės kardinolu – turtuoliu Borisu Berezovskiu.
B.Berezovskis pasirinko V.Putiną ir B.Nemcovas neteko postų valdžioje. Vėliau jis kūrė įvairias opozicines partijas, politinius judėjimus, buvo išrinktas į Valstybės Dūmą.
Vis dėlto B.Nemcovo žvaigždė nuosekliai leidosi – realios įtakos jis nebeturėjo. Tik 2013 metais jis buvo išrinktas į Jaroslavlio srities dūmą.
Pernai Levados centro apklausa parodė, kad rusai B.Nemcovą kartu su Vladimiru Žirinovskiu ir Genadijumi Ziuganovu laiko labiausiai nusibodusiais šalies politikais.
Žinoma, B.Nemcovas toliau skelbė analitinius rašinius apie V.Putino aplinkoje vešančią korupciją, tačiau šie pranešimai didesnio atgarsio sulaukdavo ne Rusijoje, o užsienyje.
B.Nemcovas nebuvo nuskurdęs. Iš buvusio koncerno „Rosvooruženije“ vadovo Aleksandro Kotelkino jis prisiteisė 700 tūkst. JAV dolerių, taip pat užsidirbo iš paskaitų užsienyje apie padėtį Rusijoje.
Be to, B.Nemcovas garsėjo kaip labai „mylintis politikas“ – turėjo daug meilužių. Visos moterys apie jį kalbėjo tik teigiamai – esą jis aprūpino visas jas butais, skyrė pinigų. Bet viena B.Nemcovo nužudymo versijų ir susijusi su „sudėtingu jo asmeniniu gyvenimu“.
