Modernios, atviros ir virtualioje erdvėje aktyvios šalies įvaizdį puoselėjanti Estija nesyk mirgėjo pasaulio žiniasklaidoje. E.šalis, e.stebuklas. Tokius epitetus žarstė garsiausi leidiniai, pamalonindami Estijos įvaizdį vis gerinančių viešųjų ryšių specialistų širdį.
Net JAV prezidentas Barackas Obama viešėdamas Estijoje nepamiršo išliaupsinti estiškos elektroninio balsavimo sistemos, kurią jis esą mielai pasiskolintų savo šaliai.
Mažytę, vos 1,6 mln. gyventojų turinčią Estiją tokie žodžiai svaigino ir, kaip tikėjosi patys estai, didino jų šalies žinomumą, traukė potencialius investuotojus.
Tik yra vienas „bet“. Ne Estijos susikurtas įvaizdis, nepaisant kiek sulėtėjusio ekonomikos augimo ir murmėjimų dėl pernelyg didelių mokesčių, yra pernelyg nutolęs nuo tikrovės. Tokios modernios ir liberalios šalies įvaizdis stebėtinai dera su politiniu konservatyvumu ir stabilumu.
Ir tuo bus galima įsitikinti po sekmadienį vyksiančių rinkimų į šalies parlamentą. Mat, nepaisant prorusiška vadinamos Centro partijos lyderiavimo apklausose, po balsavimo reikšmingų permainų nesitikima.
Manoma, kad estų dešinieji ir formaliai kairieji vėl susivienys, nenorėdami prileisti Rusijos ruporu vadinamo, bet stebėtinai vis dar populiaraus 64 metų Edgaro Savisaaro ir jo vadovaujamos Centro partijos prie valdžios.
Negana to, tai esą padarys savo balsą keliais kompiuterio pelės spragtelėjimais jau atidavę dešimtys tūkstančių estų – iš pažiūros neskubrių, bet iš tikrųjų vakarietiškai skubančių, vertinančių savo laiką ir pilietinę pareigą atliekančių kavos pertraukėlės metu arba tarp šuns pavedžiojimo ir vakarienės.
Pavyzdį parodė premjeras
Viešųjų ryšių specialistai žino – jei pristatai idėją, ją reikia gerai pagrįsti skaičiais. Ir šį kartą elektroninio balsavimo šalininkams tai padaryti bus nesunku, mat sekmadienį, kai senovišku ėjimo būdu tūkstančiai estų kulniuos į rinkimų apylinkes, likusieji galės mėgautis poilsiu.
Iš maždaug 900 tūkst. balso teisę turinčių Estijos piliečių iš anksto balsavo beveik trečdalis – 296 tūkst. Iš jų 176,5 tūkst. balsą atidavė taip pat, kaip ir jaunasis premjeras, vos 35 metų sulaukęs Taavi Rõivas.
Metus ministru pirmininku dirbantis T.Rõivas tinkle „YouTube“ darsyk pabrėžė modernios šalies įvaizdį – prie savo darbo stalo reklamuodamas elektroninį balsavimą kreipėsi angliškai. Guvus, kone vaikiško veido premjeras paprastai paaiškino, kaip nesudėtingai ir greitai estai gali atlikti savo pilietinę pareigą.
„Prisijungiate prie rinkimų tinklalapio, atsisiunčiate specialią ir kartu labai saugią balsavimo programėlę. Tada prisijungiate prie sistemos – arba asmens tapatybės kortele, arba, kaip aš mėgstu, išmaniuoju telefonu. Surenku savo telefono numerį, manęs paprašo 4 skaičių PIN kodo, kurį žinau tik aš.
Surenku, prisijungiu ir galiu balsuoti. Saugumo sumetimais reikės dar sykį surinkti kiek ilgesnį PIN kodą, ir viskas. Daug paprasčiau negu daugelyje kitų šalių“, – šypsodamasis į kamerą kalbėjo T.Rõivas.
Tokiu būdu estai nuo 2007-ųjų balsavo jau 7 kartus ir per kiekvienus rinkimus taip balsavusių Estijos piliečių skaičius auga.
Išpeikė ekspertų kritiką
Žinoma, nesaugios elektroninės erdvės baubais gąsdinantys ekspertai mėgsta pabrėžti, kad toks balsavimas nėra saugus. Pavyzdžiui, skeptiškiesiems lietuviams priešintis elektroniniam balsavimui progą suteikė ir neseniai kilęs skandalas dėl elektroninės registracijos į darželius Vilniuje. Sistema „nulūžo“, ir tūkstančiai pasipiktinusių tėvų keikė šleivai kreivai įdiegtą sistemą, kuri esą nieko verta.
O ką jau kalbėti apie internetines apklausas portaluose, kai tūkstančiai balsų per kelias valandas atiduodami už vieną ar kitą kandidatą.
Tiesa, rinkimai – tai ne paprasti neįpareigojantys balsavimai naujienų portaluose. Tokios svarbos klausimo kaip demokratiniai visuotiniai rinkimai negalima patikėti nesaugiai sistemai, ar ne?
Vis dėlto skeptikų netrūksta, mat sutapimai esą akivaizdūs – juk Estijoje elektroninio balsavimo sistema įdiegta tais pačiais metais, kai vyko kibernetinės atakos prieš estiškus tinklalapius.
Be to, 2014-ųjų gegužę nepriklausoma tarptautine kompiuterių saugumo grupe pasivadinę asmenys atliko daugybę eksperimentų, kurių metu išbandė estiškos elektroninio balsavimo sistemos saugumą. Ekspertai pateikė negailestingas išvadas: esą į sistemą lengva įsilaužti, pakeisti balsų skaičių ir ištrinti įsilaužimo įrodymus instaliavus virusą.
Estijos internetinio balsavimo komiteto atstovai į tokią ataskaitą, raginančią atšaukti elektroninį balsavimą, reagavo žaibiškai ir piktokai.
„Tai žinoma! Iš nežinia kur prisistato kažkoks ekspertas ir prašo Estijos išjungti vieną savo viešojo informavimo sistemų. Tučtuojau! Ir žadama visą informaciją apie sistemos klaidas pateikti jau po rinkimų.
Tačiau tiesa ta, kad manipuliuoti elektroniniu balsavimu labai sunku. Žinoma, tai nepatinka tiems, kurie mėgsta pažeidinėti taisykles. O elektroninis balsavimas tiesiog neleidžia įvykti tokiems groteskiškiems „rinkimų“ spektakliams, kuriuos matėme Rytų Ukrainoje“, – karčios ironijos neslėpė Estijos informacinių sistemų valdybos atstovas Anto Veldre.
Rusijos tema neįdomi
Nepripažinę jokių elektroninio balsavimo sistemos klaidų ir spragų Estijos pareigūnai eksperimentą tęsia. Šiemet nenustatyta jokių pažeidimų, bandymų įsilaužti, pakeisti balsavimo rezultatus, nors patys estai neslepia, kad ir pas juos tvyro įtampa dėl Rusijos veiksmų.
Estai tikina, jog tai tik sutapimas, kad šią savaitę tradicinis Nepriklausomybės dienos karinis paradas surengtas Narvoje – pasienyje su Rusija esančiame mieste, kur 86 proc. gyventojų yra rusai.
Estijoje, ir ne tik, vis garsiau svarstoma, kad po Ukrainos Rusija savo taikiniu pasirinks Baltijos šalis, o vienas pirmųjų taikinių bus Narva, kur esą veršis „engiamus rusakalbius vaduoti“ pasiryžę žalieji žmogeliukai.
Tad vos 300 metrų nuo sienos su Rusija surengtas karinis paradas, kurio metu pražygiavo apie 1,7 tūkst. Estijos, JAV, Nyderlandų, Latvijos ir Lietuvos karių, riedėjo estiški, amerikietiški ir olandiški šarvuočiai, vyko pačiu tinkamiausiu metu.
Tiesa, rusiškas motyvas per šiuos parlamento rinkimus Estijoje beveik nepastebimas. O ir elektroninio balsavimo sistemą Estijos gyventojai vertina tipiškai estiškai – kiek pagalvoja ir ramiu balsu sako, kad tai jau nėra jokia keistenybė.
„Iš tikrųjų balsuojančių internetu yra kur kas daugiau.
Tačiau tyrimai rodo, kad bendro rinkėjų skaičiaus tai nepadidina. Tiesiog toks būdas keičia rinkėjų įpročius“, – Lietuvos rytui" teigė Tartu universiteto socialinių mokslų profesorius Vello Andresas Pettai.
Jo teigimu, kaip ir 2011-aisiais, galima tikėtis panašaus rinkėjų aktyvumo – apie 55–60 proc. Per minėtus praėjusius parlamento rinkimus balso teise pasinaudojo rekordinis skaičius Estijos piliečių – 62 proc. balso teisę turinčių asmenų.
Rinkimų „juodieji arkliukai“
Tad kas domina estų rinkėją, kuris arba jau atliko pilietinę pareigą, arba dar eis balsuoti?
V.A.Pettai nuomone, jo šalis virsta nuobodžia vakarietiška demokratija: žmonėms rūpi, kaip politikai žada keisti mokesčių sistemą, tai ypač svarbu mažiau uždirbantiems žmonėms.
„Kitas dalykas – kai kurie galbūt yra pavargę nuo tradicinių keturių partijų parlamente, todėl bus įdomu stebėti dviejų jaunų ir mažų partijų pasirodymą“, – sakė V.A.Pettai.
Apklausos rodo, kad į parlamentą greičiausiai pateks dvi nedidelės, nė tūkstančio narių neturinčios dešiniosios politinės jėgos – Liaudies konservatyvioji partija ir Laisvoji partija.
Pirmoji partija – tai nuo buvusios su socialdemokratais susijungusios Estijos liaudies sąjungos atplaiša, susijungusi su Estijos patriotų judėjimu. Nauja dar trejų metų nesulaukusi politinė jėga pasižymi kieta euroskeptiška pozicija, bet kartu ir itin nemėgsta Rusijos, kuriai kelia teritorinių pretenzijų.
Nenuostabu, kad Liaudies konservatyviosios partijos lyderis – patyręs politikos veteranas, buvęs Estijos ambasadorius Maskvoje Martas Helme.
Jo tėvas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo nacių suformuotame „Waffen SS“ pulke, pavadintame Estijos legionu, o pats M.Helme didžiuojasi savo tėvu, tad vargu ar bus mėgstamas Rusijoje, jei pateks į koalicinę vyriausybę.
Peržengti 5 proc. barjerą gali ir Estijos centro dešiniųjų pažiūrų Laisvoji partija.
Anot V.A.Pettai, būtent šios minėtos dvi politinės jėgos gali tapti rinkimų „juodaisiais arkliukais“, mat Estijoje galioja taisyklė – po rinkimų visos politinės jėgos susivienija tik tam, kad neprileistų prie valdžios E.Savisaaro Centro partijos.
Neprileidžia prie valdžios
Pastaroji politinė jėga vadinama kone atvirai prorusiška, kaip ir jos nepakeičiamas lyderis, populistiniais pareiškimais ir sprendimais garsėjantis Talino meras E.Savisaaras.
Šis patyręs politikos vilkas žavi tūkstančius Talino gyventojų, tačiau jo dėl prorusiškos politikos nekenčia Estijos politinis elitas. Tad E.Savisaaras ir jo partija jau 8 metus nejuda iš opozicijos apkasų.
Bet ar tokia padėtis gali pasikeisti po šių rinkimų, turint omenyje, kad Centro partijai žadami 26 proc. balsų – daugiau nei bet kuriai kitai partijai?
Anot V.A.Pettai, vargu, nors ši politinė jėga į rinkimus eina su šūkiu „mes darysime kitaip“.
Dauguma estų brėžia ryškią takoskyrą tarp estiškų partijų ir Centro partijos, už kurią, tikėtina, balsuos per 70 proc. balso teisę turinčių Estijos rusakalbių.
„Todėl, išskyrus naują šūkį, E.Savisaaras ir nesistengia įtikti kitiems. Jis nedalyvavo nė vienuose debatuose, liko ištikimas savo stiliui, kalbėjo apie ekonomines problemas, o apie paaštrėjusią Rusijos temą ir užsienio politiką beveik nepratarė nė žodžio“, – sakė V.A.Pettai.
E.Savisaaras taip pat žongliruoja skaičiais – esą dėl valdančiosios centro dešiniųjų daugumos ir socialdemokratų palaikymo Estija per pastaruosius kelerius metus prarado net 70 tūkst. darbo vietų. Jis pažadėjo tas vietas atkurti. Kaip?
„Apie tai pakalbėsime vėliau“, – atkirto E.Savisaaras, o vėliau savo gerbėjams žadėjo kelti atlyginimus, skatinti eksportą, apkrauti turtinguosius mokesčiais.
Nepaisant tokių populistinių pareiškimų ir įtarimų dėl neskaidraus rinkimų kampanijos finansavimo, E.Savisaaras lieka populiarus atstumtasis.
Tiesą sakant, jį ir jo partiją 2012-aisiais paliko netgi žmona. Viltis keistis dar buvo sužibusi, kai dėl Centro partijos lyderio posto varžėsi 35 metų Kadri Simson, tačiau iš pradžių nerimtai į tokias varžybas žiūrėjęs E.Savisaaras apsigalvojo ir nukirto: „Lyderis būsiu aš.“ Partija neprieštaravo.
